Padidėjęs cholesterolio kiekis – grėsmė sveikatai

Pagrindine mirties priežastimi tiek visame pasaulyje, tiek Europoje yra laikoma aterosklerozė.
Europos kardiologų draugijai atlikus epidemiologinį tyrimą paaiškėjo, kad Lietuva stipriai atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos narių ir yra 22 vietoje.
Net 55 procentus mirčių mūsų šalyje sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. Tuo tarpu kitose šalyse mirtys nuo šios ligos sudaro mažiau kaip 40 proc. visų mirčių.
Apie tai, kas yra cholesterolis, kokie pavojai kyla dėl per didelės jo koncentracijos kraujyje, kaip išvengti ir apsisaugoti nuo vieno svarbiausių išeminės širdies ligos rizikos veiksnių, kuriuos sukelia lipidų koncentracijų pokyčiai kraujo serume, „Santarvei“ papasakojo gydytoja Marytė GAURILAVIČIENĖ.


„GERASIS“
IR „BLOGASIS“
CHOLESTEROLIAI
Riebalai – tai yra lipidai arba cholesterolis – skirstomi į mažo tankio lipidus (MTL), vadinamąjį „blogąjį“ cholesterolį, didelio tankio lipidus (DTL, arba „gerąjį“ cholesterolį) ir trigliceridus.
Aterosklerozės vystymasis ir progresavimas yra sudėtingas uždegimo procesas, priklausomas nuo MTL cholesterolio patekimo į kraujagyslių sieneles.
Kai „blogojo“ cholesterolio bet kurioje periferinėje ląstelėje susikaupia daug, kraujagyslės sienelėje susidaro aterosklerotinė plokštelė, kuri susiaurina kraujagyslės spindį arba visai ją užkemša. Dėl to įvyksta infarktai (širdies, inkstų, blužnies) ar insultai.
Daugeliui žmonių nustatoma per didelė cholesterolio koncentracija kraujyje. Tyrimų duomenimis, kraujo lipidų koncentracijos norma yra, kai suminė cholesterolio koncentracija yra mažesnė kaip 5 milimoliai litre (mmol/l), MTL cholesterolio – mažesnė kaip 3 mmol/l, trigliceridų koncentracija – mažesnė kaip 2 ir DTL cholesterolio – didesnė kaip 1 mmol/l.
Padidėjus trigliceridų koncentracijai daugiau nei 1 1 mmol/l, iškyla pankreatito (kasos uždegimo) grėsmė. Todėl esant tokiai koncentracijai, ji turėtų būti gydoma. Gydyti reikėtų ir mažiau padidėjusią trigliceridų koncentraciją, ypač jei yra mišri hiperlipidemija (padidėjusi MTL ir sumažėjusi DTL koncentracija). Toks lipidų apykaitos sutrikimas didina ankstyvos išeminės širdies ligos riziką.
MEDIKAMENTAI
IR GYVENIMO BŪDAS
Širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos svarbiausiu tikslu kol kas yra laikomas MTL koncentracijos mažinimas. Svarbiausias cholesterolio sintezės greitį lemiantis fermentas – statinai.
Statinai taip pat turi ir kitų teigiamų poveikių. Juos reikia vartoti vakare, nes cholesterolio sintezė yra aktyvesnė naktį. Yra įvairaus aktyvumo statinų, todėl konkretaus preparato bei dozės pasirinkimas visų pirma priklauso nuo to, kiek siekiama sumažinti MTL koncentraciją, vaisto saugumo parametrų, kitų kartu vartojamų vaistų. Tai turi nuspręsti gydytojas, įvertinęs paciento organizmo būklę.
Išvengti aterosklerozės bei sulėtinti jos progresavimą padeda ir ligonio gyvensenos pokyčiai: metimas rūkyti, subalansuota mityba, didesnis fizinis aktyvumas bei kūno svorio sumažinimas. Tačiau gyvensenos pokyčių dažnai nepakanka ir yra reikalingas medikamentinis gydymas.
PROGRAMA NUMATO
PROFILAKTINĮ
PATIKRINIMĄ
2005 metais LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta „Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių finansavimo programa“ numato minėtų ligų prevencijos priemonių įgyvendinimą mūsų šalyje.
Šioje programoje yra punktas, kuriuo nurodoma, kad informavimo apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo ar siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę paslauga teikiama vyrams nuo 40 iki 55 metų, moterims nuo 50 iki 65 metų.
Paslauga apmokama šios programos nustatyta tvarka, teikiama ne dažniau kaip kartą per metus. Taigi visi minėto amžiaus vyrai ir moterys turi profilaktiškai pasitikrinti ir įvertinti savo riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Programos tikslas – sumažinti sergamumą, pacientų neįgalumą ir mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
BENDRIEJI
MITYBOS PRINCIPAI
Įvertinęs ligonio būklę, gydytojas nusprendžia, skirti dietą ar vaistus. Padidėjęs cholesterolio kiekis gali būti įvairių ligų simptomas. Pavyzdžiui, pasireiškia skydliaukės veiklos sutrikimas, kepenų ligos.
Cholesterolio koncentracija kraujyje priklauso nuo mitybos.
Gydytoja M. Gaurilavičienė nurodė bendruosius mitybos principus sergantiems širdies kraujagyslių ligomis. Pirmiausia ligoniai turėtų stengtis pasiekti ir išlaikyti normalų kūno svorį. Reikėtų valgyti mažiau riebalų turinčius produktus, vengti riebių padažų, riebaluose pagamintų patiekalų.
Būtina stengtis vartoti kuo mažiau druskos. Per dieną pakanka jos vieno šaukštelio. Marinuotuose ir sūdytuose patiekaluose ir produktuose druskos yra daug.
Patartina valgyti produktų, turinčių daug maistinių skaidulų. Jų šaltinis – daržovės, tarp jų ir ankštinės, vaisiai, košės.
Mažiausias rekomenduojamas vaisių kiekis per dieną – 300 g, daržovių – 400 g.
Vartokite mažiau cukraus, saldžių gėrimų ir saldumynų. Ribokite alkoholinių gėrimų vartojimą.
KAIP SUMAŽINTI
RIEBALŲ KIEKĮ
MŪSŲ MAISTE?
Kalbant apie baltyminius ir pieno produktus, reikėtų rinktis liesas mėsos išpjovas, vištieną, šviežią žuvį ar kitus jūros produktus.
Žuvies konservus pirkite paruoštus su savo sultimis, bet ne su aliejumi. Nuo mėsos ir vištienos nuimkite visus matomus riebalus ir odelę. Tai padaryti geriau prieš gaminimą.
Iš gatavų mėsos patiekalų pasirinkite liesiausius, venkite riebių dešrelių.
Įpraskite valgyti liesus pieno produktus: nugriebtą pieną, liesą jogurtą, liesą varškės sūrį.
Geltonieji fermentiniai sūriai yra patys riebiausi pieno produktai. Net patys liesiausi iš jų vis tiek turi daug riebalų.
Sūrio reikia valgyti saikingai, pjauti labai plonai, vengti jo gaminant kitus patiekalus.
Įpraskite gaminti maistą be riebalų ir aliejų. Tokiam gaminimo būdui tiktų mikrobangų krosnelės, keptuvai, garų puodai, tefloniniai indai.
Valgykite šviežius duonos gaminius netepdami sviesto ar ko kito, arba tik labai plonai.
Salotoms rinkitės neriebius padažus, raugintas pasukas, rūgpienį, obuolių actą, jogurtą.
Venkite grietinės, grietinėlės, majonezo, padažų su sviestu.
Išvykdami į kelionę, kuo toliau paslėpkite bulvių traškučius, riešutus.
Užkandžiaukite šviežiomis daržovėmis, nesaldžiais ir neriebiais traškučiais, kukurūzais.
Venkite aliejuje virtų, keptų ar pašildytų produktų, sumuštinių su riebiomis dešrelėmis, konditerijos gaminių.
Valgykite daug vaisių.
Nuėję į parduotuvę ir rinkdamiesi paruoštus produktus, įpraskite skaityti produkto etiketę ir pasirinkti liesesnį.
Susikurkite savo „sveiką“ receptą su labai mažu riebalų ir aliejų kiekiu.
Saldainius, šokoladą, konditerijos gaminius galima valgyti tik retsykiais ir po nedaug.
DARŽOVIŲ IR VAISIŲ
VARTOKIME
KUO DAUGIAU
Įvairių daržovių ir vaisių stenkitės valgyti penkis ir daugiau kartų per dieną.
Vaisius valgykite vietoj įvairių kitų užkandžių.
Daržovių dėkite į visus patiekalus: sriubas, troškinius, mišraines.
Ruošdami desertą būkite išradingi ir vartokite kuo daugiau vaisių. Jie gali būti švieži, konservuoti ar kepti.
Vietoje kreminių pyragaičių, riebių grietininių ledų rinkitės vaisinius saldumynus.
Garnyrą mėsos patiekalui ruoškite bent iš dviejų daržovių rūšių (neskaitant bulvių). Be pagrindinių patiekalų, visuomet paruoškite papildomą – šviežių daržovių mišrainės.
Antrajam patiekalui ruoškite kimštas daržoves: pomidorus, baklažanus, cukinijas.
Kaip greitai ir lengvai pagaminamą patiekalą, dažniau ruoškite įvairių daržovių troškinius.
Nebūtina pirkti brangiausias daržoves, galima rinktis pigesnes.
Žiemą nevenkite šaldytų daržovių.
MITYBA – SUBALANSUOTA
Sveikame maiste būtinai turi būti šviežių daržovių ir vaisių, rupių miltų ir nemaltų grūdų duonos gaminių, javainių, ryžių, ankštinių, makaronų. Neužmirškite ir neriebių pieno produktų, liesos mėsos, paukštienos be odelės, žuvies.
Dieta reikšminga norint išvengti daugelio ligų ir gydant jas.
Pakeitus mitybos įpročius, galima sumažinti kraujo lipidų kiekį, o kartu ir koronarinės širdies ligos riziką.
Nuotr. iš redakcijos archyvo: M. Gaurilavičienė pacientams pataria sureguliuoti kūno svorį
bei sveikai maitintis.

One Reply to “Padidėjęs cholesterolio kiekis – grėsmė sveikatai”

  1. Raimis parašė:

    Puikus straipsnis issamus daug pamokantis ne viena perskaiciau, bet sitas patiko labiausei
    Kadangi dabar gydausi nuo padidinto holestirolio labai padeda tokie straipsniai…
    Tik gaila, kad ne visi kardiologai girdi ka as sakau kur man skauda ir kaip jauciuosi , bet isvados kitos ….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*