Sterilizacija: socialinės problemos sprendimas ar genocidas?

Medikų teigimu, vis daugiau žmonių Va-karų civilizacijos valstybėse renkasi sterilizaciją kaip patikimiausią kontracepcijos priemonę. Lietuvoje sterilizacija nėra įteisinta, tačiau daug kas prabyla apie būtinybę ją taikyti asocialioms, daug kartų gimdžiusioms ir savo vaikus išbarsčiusioms moterims bei neveiksniems žmonėms.
Tose šalyse, kur sterilizacija nėra draudžiama, tam pasiryžta vis daugiau šeimų, norinčių pamiršti kitokias kontracepcijos priemones. Oficialiais duomenimis, sterilizacija , kai moterims yra blokuojami kiaušintakiai, vyrams – perrišami sėkliniai latakėliai, visame pasaulyje yra pasinaudoję apie 210 mln. žmonių, iš jų per 160 mln. moterų.
Populiarėjant savanoriškai sterilizacijai vis garsiau prabylama ir apie priverstinę. Sterilizacijos šalininkai aiškina, kad dėl tokių tėvų į pasaulį paleidžiamų vaikų tauta išsigimsta, o pats mažylis pasmerkiamas vargui. Teigiama, jog asocialios motinos gimdo net nežinodamos, kas yra vaiko tėvas, nes neprisimena, nuo ko per išgertuves pastojo. Besipriešinantieji teigia, jog sterilizacijos įteisinimas kirstųsi su medikų etika, būtų pažeistos žmogaus teisės, šalį ištiktų demografinė krizė.
Įvairias nuomones išsakė ir „Santarvės“ diskusijoje dalyvavę mažeikiškiai.

Danė PERMINIENĖ, Tirkšlių
pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė:
„STERILIZACIJA MAN ASOCIJUOJASI SU GENOCIDU“
– Sutinku, kad motinos „gegutės“ yra našta visuomenei, valstybei. Lietuva, rodos, tokia maža valstybė, o pamestinukų vaikų – tūkstančių tūkstančiai. Globos namų nemažėja. Jie išlaikomi mūsų, mokesčių mokėtojų, lėšomis.
Vis dėlto kad ir kokia aštri būtų problema, aš kaip mama, žmogus bei medikė esu prieš sterilizaciją. Absurdas būtų įteisinti tokią kontracepcijos priemonę. Man tai primena nacistinės Vokietijos vykdytą genocidą, kai priverstine vyrų sterilizacija buvo siekiama išgryninti tautą nuo „nepageidautinų etninių grupių“.
Kai kalbama apie priverstinę sterilizaciją, minimi asocialūs žmonės ir psichikos ligoniai. Tačiau būna, kad savo vaikais tinkamai negali pasirūpinti ir kitomis ligomis sergantys žmonės. Ir juos sterilizuoti?
Samprotaujant taip, kaip pasisakantieji už sterilizaciją, į netinkamų gimdyti žmonių sąrašą reikėtų įrašyti narkomanus, užsikrėtusius ŽIV, nusikaltėlius ir kitokių rizikos grupių žmones.
Sterilizaciją pateisinčiau tik tada, kai ji būtų atliekama dėl žmogaus sveikatos.
Civilizacija vis tobulėja. Manau, kad ir problemas reikia spręsti civilizuotomis, o ne kraštutinėmis priemonėmis. Priverstinė sterilizacija būtų sveikatos sistemos diskreditavimas.
Mano nuomone, reikėtų suaktyvinti socialinį darbą, valstybės mastu sutvarkyti išmokų sistemą. Būtina daugiau dėmesio skirti socialinės rizikos grupės moterų apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo priemonėms.
Asocialios šeimos – mūsų valstybės nevykusios politikos pasekmė. Esu įsitikinusi: jeigu žmonės turėtų darbo, tokių šeimų sumažėtų.

Jevgenijus SEMČENKO, krikščionių bažnyčios „Gyvenimas ir ramybė“ pastorius:
„NEGALIMA IŠ ŽMOGAUS ATIMTI PRIGIMTINĖS TEISĖS“
– Kaip dvasininkas žmonėms tarnauju jau 14 metų. Per šį laikotarpį teko susitikti su įvairių socialinių sluoksnių žmonėmis: politikais ir verslininkais, darbininkais ir inteligentais. Padėjom ne vienam benamiui, prostitutei ir narkomanui atsistoti ant kojų, integruotis į visuomenę bei būti naudingais žmonėms ir miestui, kuriame gyvena.
Bendraudamas su tokiais žmonėmis suvokiau, kad kiekvienas, kuriam Dievas leido ateiti į pasaulį, yra unikalus, ypatingas ir nepakartojamas. Nė vienas žmogus negimė banditu ar narkomanu, alkoholiku ar reketininku. Kiekvienas turėjo mamą ir tėtį. Gal jis lankė tą patį kaip ir jūs lopšelį-darželį ar mokėsi toje pačioje mokykloje.
Visi žmonės paauglystėje svajojo ir kūrė nuostabiausius ateities planus. Bet dėl kažkokių priežasčių kai kurie pasidarė žiaurūs, savanaudiški, tapo alkoholikais, benamiais, nusikaltėliais.
Galbūt pasisakantiesiems už sterilizacijos būtinybę tokie žmonės atrodo negarbingi, prarasti… Tačiau gal kiekvienas iš jų visą laiką savo širdies gilumoje nešioja viltį, kad kada nors pasikeis jo gyvenimas. Ir jis norės turėti vaikų, jais rūpintis.
Stebėjau daug tokių pasikeitimų. Ne vienas žmogus, jėgų radęs tikėjime, sugrįžo į prasmingą gyvenimą, dirba ir turi nuostabias šeimas. Tai ar galima atimti žmogui viltį?
Šventojo Rašto Pradžios knyga kalba, kad Dievas palaimino pirmuosius savo kūrinius – vyrą ir moterį – ir tarė: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir užvaldykite ją“. Sterilizacija prieštarauja žmogaus prigimtinei teisei. Valstybė, kuri priešinasi Aukščiausiojo nustatytai tvarkai, nėra palaiminta.
Politikai, už kuriuos galbūt balsavo asocialūs žmonės ar psichikos ligoniai, turėtų rūpintis kiekvienu valstybės piliečiu. Reikia tokių įstatymų, kurie padėtų žmonėms atsistoti ant kojų, kabintis į gyvenimą ir tapti naudingais visuomenei. Reikėtų daugiau reabilitacijos centrų, sanatorijų, o ne lošimo namų, pramogų centrų.

Irena NACIENĖ, Policijos komisariato nepilnamečių reikalų inspektorė:
„REIKIA KOVOTI SU PRIEŽASTIMIS, O NE SU PASEKMĖMIS“
– Nesu praktikuojanti katalikė, tačiau nesutikčiau, kad reikia eiti prieš gamtą. Jeigu taip skirta, kiekvienas žmogus turi teisę gimti ir gimdyti. Kokia sterilizacija? Ir taip mūsų tauta baigia išnykti? Problemoms spręsti turėtų būti pakankamai kitokių priemonių.
Atvejis su mama iš Kapėnų (iš jos buvo paimti vaikai – B. R.) dar kartą įtikino, kad egzistuoja ir kita problema – tėvai neturi socialinių įgūdžių. Mama ne girtuoklė, tačiau supratimo, kaip auginti vaikus, juos auklėti, trūksta. Ji pati vargo vaikas, tokius pat vaikelius ir į pasaulį leidžia.
Mūsų valstybėje daug spragų socialinėje sferoje. Jei nori vairuoti automobilį, tenka 3 mėnesius lankyti kursus, laikyti egzaminą. O vaikus gimdyti gali bet kas. Nėra šeimos mokyklos, kur moteris ir vyras galėtų įgyti socialinių, medicininių įgūdžių, išmoktų, kaip elgtis su vaiku ir kitokių šeimai svarbių dalykų.
Švietimo sistemoje įgyvendinama nemažai projektų, tačiau jie skirti vaikams ugdyti. Trūksta būsimų šeimų švietimo. Tai yra gili duobė. Per vėlu pradėti auklėti, mokyti mamą, kuri turi 13–15 metų vaikus.
Viliuosi, kad ateityje mokykloje vaikai įgis daugiau žinių apie šeimos pagrindus. Kai kurie matematikos mokytojai moksleivius jau moko sudaryti šeimos biudžetą. Per pamokas moksleiviai įgyja žinių ir apie lytinį švietimą. Gal paauglės, kurioms dabar tėra 12 metų, baigusios mokyklą, bus geriau pasiruošusios savarankiškam gyvenimui.

Elvyra KUČKIENĖ, lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorė:
„STERILIZACIJA PATEISINAMA IŠSKIRTINIAIS ATVEJAIS“
– Mano nuostata tvirta: vaikas turi augti su mama. Jei nenori vaiko auginti, negimdyk.
Motinos „gegutės“ gimdo – ir ne vieną ar du vaikus. Joms reikia ne vaikų, o pinigų. Kol gauna pašalpas, reikalingi vaikai, o vėliau jais dažniausiai turi rūpintis valdiškos įstaigos.
Jeigu būtų mano valia, tokioms mamoms šiaip sau pinigų nedalinčiau. Jas su vaikais apgyvendinčiau vienoje vietoje. Tegu duonai užsidirba, pavyzdžiui, daržoves augindamos. Galbūt tokios moterys, pajutusios darbo ir vaikų auginimo skonį, panorėtų kitokio gyvenimo.
Mūsų šalyje dabar įsivyravęs sekso kultas. Dabar paauglius jau nuo 12 metų pradedama šviesti apie saugius lytinius santykius. Apie laisvą seksą kalbama lyg apie nosies nusišnirpštimą. Asocialų gyvenimą pasirinkusios moterys tokios propagandos taip pat nepraleidžia pro ausis. Taip į pasaulį paleidžiami vaikai, net nežinant, kas jų tėčiai. Kaip sakoma, viskas liejasi laisvai.
Nemanau, kad sterilizacija yra tinkama priemonė tokiems dalykams spręsti. Galbūt reikėtų pasirūpinti asocialių moterų saugiais lytiniais santykiais, jas aprūpinant kontraceptinėmis priemonėmis. Taip, kaip narkomanams dalijami vienkartiniai švirkštai.
Sterilizuoti nebent būtų galima tik psichikos negalios žmones. Tačiau tokia sterilizacija turėtų būti atliekama, jeigu šito prašo neveiksnaus žmogaus artimieji.
Prisimenu atmintin įsirėžusį atvejį. Kaimo mokykloje dirbau mokytoja. Močiutė atvedė nemokintiną vaiką. Klausiu: kur mama? Pasirodo, jos protinė negalia dar ryškesnė. Moteris apgailestavo, kad nesugebėjo apsaugoti savo dukters nuo vyrų vilionių ir jai dabar tenka rūpintis dviem psichikos negalios žmonėmis. Močiutė prisipažino, kad bijodama, jog duktė į pasaulį nepaleistų daugiau tokių vaikų, vieno gydytojo paprašė jai atlikti sterilizaciją. Iki šiol manau, kad, ko gero, tai buvo geriausia išeitis.

Linas BURBA, Žemės ūkio skyriaus specialistas:
„JEIGU BŪTŲ REFERENDUMAS, BALSUOČIAU UŽ STERILIZACIJĄ“
– Žmonių sterilizacija – opus klausimas. Kai kam tokia priemonė gali priminti genocido laikus. Tačiau klestintis alkoholizmas, narkomanija ar irgi nėra savotiškas genocidas?
Mano manymu, ar reikalingas sterilizaciją reglamentuojantis įstatymas, politikai turėtų atsiklausti tautos.
Aš nedvejodamas balsuočiau „už“, nes rūpi mūsų šalies demografija, jos ateitis. Mūsų valstybės nepuošia vaikų globos namai, kurie nuolat pilnėja.
Neteisinga būtų sakyti, kad motinos „gegutės“ gimdo – jos tik dauginasi. Tokių mamų mažyliai pasmerkiami vargui. O kiek pagimdoma nesveikų, išsigimusių vaikų, kuriuos turi auginti svetimi žmonės.
Valstybė, besirūpindama pamestinukais vaikais, išleidžia milijonus litų, o normalios šeimos deramos paramos nesulaukia, dėl to nesiryžta auginti daug vaikų.
Asocialios šeimos – ir materialinė, ir moralinė našta visuomenei. Tokių šeimų vaikai nuo mažens priversti duonai užsidirbti elgetaudami ir vagiliaudami. Ne vienas anksti pasuka ir sunkesnių nusikaltimų keliu. Įkalinimo įstaigos taip pat slegia valstybę ir mokesčių mokėtojus. Taip ir sukasi užburtas ratas.
Sakote, kad žmogus turi teisę keistis ir pradėti naują gyvenimą? Tačiau iš alkoholizmo, narkomanijos liūno išlipa gal vienas iš šimto ar mažiau žmonių. Manau, kad reikia atsižvelgti į daugumos interesus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*