Reklama

Sveikata | 2006-06-08 02:57 | Autorius:
Versija spausdinimui

Su Parkinsono liga reikia išmokti gyventi(2)

Parkinsono ligos gydymas, kaip ir visa neurologija, tebėra gana konservatyvi sritis. Kurį laiką ši liga buvo kiek „primiršta“ medicinos specialistų, retai apie ją buvo kalbama, todėl dar ir dabar neretai ligoniai nesulaukia šiuolaikiškos pagalbos. Svarbiausia naujovė yra besikeičiantis požiūris į Parkinsono ligos gydymo strategiją. Sakoma, kad šios ligos gydymas – tai gydymas visam gyvenimui.
Apie Parkinsono ligą „Santarvė“ paprašė papasakoti gydytoją neurologę Ireną DŽIUGIENĘ.

KOKIA TAI LIGA IR KOKIOS JOS PRIEŽASTYS
Parkinsono liga (PL) – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kai nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios kontroliuojant judesius, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta vardu anglų gydytojo Džeimso Parkinsono, kuris 1817 m. savo straipsnyje „Esė apie drebantįjį paralyžių“ aprašė tokių pacientų simptomus.
Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos ląstelių nykimo.
PL priežastis nėra aiški. Panašu, kad kai kurie žmonės paveldi genetinį polinkį susirgti šia liga, susiklosčius tam tikrai situacijai. Diskutuojama toksinių pesticidų (mangano, gyvsidabrio, anglies monoksido), imuninių pokyčių, galvos smegenų traumų, rūkymo bei kitų faktorių įtaka šios ligos išsivystymui.
Galimos priežastys, sąlygojančios antrinio parkinsonizmo vystymąsi. Tai kai kurių vaistų, ypač skiriamų gydyti psichikos sutrikimams, pykinimui, svaigimui, vartojimas, taip pat apsinuodijimas anglies monoksidu (smalkėmis), manganu, galvos smegenų traumos, augliai, kitos retesnės nervų sistemos ligos. Antrinis parkinsonizmas dar vadinamas Parkinsono sindromu.

SIMPTOMAI IR LIGOS EIGA
PL pasaulyje serga apie 1,4 proc. vyresnių nei 55 metų žmonių. Ši liga paplitusi visame pasaulyje, visose etninėse grupėse. Žymesnio skirtumo tarp lyčių nenustatyta. Retai susergama iki 40 metų amžiaus. Tada diagnozuojama jaunatvinė PL.
PL simptomai yra: kalbos ir pusiausvyros sutrikimai, judesių sulėtėjimas, eisenos pasikeitimai, galūnių bei kūno sukaustymas, galvos ir galūnių drebėjimas, orientacijos pablogėjimas, rijimo sutrikimas, sulėtėjęs mąstymas.
Svarbiausi simptomai: galvos, galūnių ir kūno drebėjimas, sukaustymas, judesių sulėtėjimas.
Dažniausiai iš pradžių pradeda drebėti viena ranka, rečiau koja, vėliau – kitos galūnės. Gali drebėti apatinis žandikaulis, galva, kartais ir visas kūnas. Drebėjimas matomas esant ramybės būsenai ar būnant tam tikroje pozoje. Jis sustiprėja susijaudinus, sumažėja judant ir išnyksta miegant.
Susirgus judesiai tampa lėti, sunki judesio pradžia, todėl jų mažiau. Žmogus mažiau gestikuliuoja, veido mimika tampa skurdesnė (rečiau mirksi, mažiau šypsosi), sutrinka stovėsena, eisena ir pusiausvyra. Ligoniai vaikšto smulkiais žingsneliais, palinkę į priekį, kiek sulenktomis per alkūnes rankomis ir per kelius – kojomis. Jiems sunkiau išlaikyti pusiausvyrą, laiku sustoti einant, staigiau pasukti į šoną (yra polinkis griūti).
Sukaustymas būna ryškiausias galūnėse. Jos tampa sunkios, nerangios, ligoniui atrodo, kad jos silpnesnės. Gydytojui lankstant tokias galūnes, jaučiamas vis stiprėjantis pasipriešinimas, o galūnė linksta ir tiesiasi netolygiai, lyg trūkčiodama.
Pasikeičia ligonių rašysena, raidės tampa smulkios, nebe aiškios. Balsas pasidaro monotoniškas, gali prikimti. Ilgiau sergant, vargina seilėtekis, gali pasunkėti kramtymas, rijimas. Dažnai gausiau riebaluojasi oda ir plaukai, užkietėja viduriai, gali atsirasti šlapinimosi bei lyties funkcijos sutrikimų. Ligoniai gali jausti didesnį nuovargį, sulėtėja mąstymas, minčių dėstymas, dažnai nustatoma depresija.
PL eiga lėtinė, laipsniškai progresuojanti. Gali pasitaikyti nenuspėjamų būklės pablogėjimų ir pagerėjimų. Ligonio savijauta labai priklauso nuo vartojamų vaistų ir gydymo parinkimo. PL savaime nėra mirtina liga.

KOMPLIKACIJOS IR GYDYMAS
Ilgai sergant atsiranda ryškesni kraujospūdžio svyravimai, mažėja paciento mobilumas, gali atsirasti pragulų, prisidėti infekcija.
PL diagnostikai specifinių testų nėra. Ankstyvą ligos stadiją diagnozuoti sunku. Šeimos ar kitas gydytojas, įtaręs PL, turi nukreipti ligonį neurologo konsultacijai. Diagnostika remiasi pagrindiniais, jau minėtais klinikiniais simptomais. Jei reikia, atliekami laboratoriniai kraujo ir kiti tyrimai, galvos smegenų kompiuterinė ar magnetinio rezonanso tomografija.
PL gydoma vaistais, taip pat yra pagalbiniai chirurginiai gydymo metodai, taikomos fizioterapijos priemonės.
Vaistai, kurių nuolat atsiranda naujų, skiriami tuomet, kai liga pradeda trukdyti darbinei ir kasdienei veiklai. Funkciniam pajėgumui išlaikyti svarbi fizioterapija, nuolatiniai fiziniai pratimai, masažas, logopedinė terapija.
Chirurginis gydymas siūlomas tuo atveju, kai ligos simptomai mažai reaguoja į gydymą vaistais. Šio gydymo tikslas – palengvinti labiausiai varginantį reiškinį – drebėjimą arba sukaustymą. Efektas gaunamas ne visuomet.

PADĖTI GALI DRAUGIJA
Šalyje veikia 1997 m. įkurta Lietuvos Parkinsono liga sergančiųjų draugija, vienijanti per 300 narių. Draugijos įkūrėjas – Kauno medicinos universiteto docentas Vytautas Mildažis, šia klastinga liga susirgęs prieš 17 metų. Prieš porą metų labai pablogėjus sveikatai, V. Mildažį pakeitė jurbarkietė Adelė Jarušaitienė.
Pasak šios draugijos kuratorės ir pagalbininkės med. dr. V. Valeikienės, Lietuvoje sergantieji PL turi gerų galimybių gydytis, ir tai didele dalimi esąs aktyvios draugijos nuopelnas. Lietuvoje registruoti beveik visi veiksmingiausi vaistai nuo šios ligos, ligoniams sudarytos galimybės gydytis namuose, reabilitacijos bazėse.
Draugijos skyriai kol kas yra dar tik dešimtyje šalies rajonų. Mažeikiuose tokio skyriaus nėra. Šeši mūsų rajono gyventojai, sergantys PL, šį pavasarį įstojo į Lietuvos PL sergančiųjų draugiją. Anot I. Džiugienės, vien tik pas ją gydosi apie 30–40 šia liga sergančių žmonių. Panašiai po tiek pat pacientų turi ir kiti trys rajono neurologai. Nors tokios statistikos nėra, galima spėti, kad rajone PL serga per 100 žmonių. Nedalyvaudami draugijos veikloje, jie praranda galimybę gauti labai trūkstamos informacijos apie ligą, apie naujausius preparatus ir jų poveikį, apie kitų jų likimo draugų patirtį.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr:
Gydytoja I. Džiugienė spėja, kad rajone yra per 100 sergančiųjų Parkinsono liga.

  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: Algirdas Butkevičius, alkoholis, avarija, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, orai, paroda, policija, rinkimai, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, taryba, vagystė, vagystės, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.
' + '');