Reklama

Gyvenimas, Sveikata | 2017-11-14 10:32 | Autorius:
Versija spausdinimui

Sveikesnio maisto beieškant: koks ir kodėl?(0)

Tinklaraštininkė Justina JARUTĖ ir gyd. dietologė dr. Rūta PETEREIT

Dietologė ir maisto tinklaraštininkė pataria– rinkdamiesi, ką valgyti neikime į kraštutinumus
Ne retas savimi pradeda rūpintis tada, kai suserga ar organizmas ima siųsti signalus, kad jam kažko trūksta.

Tinklaraščio apie mitybą ir sportą „Ona būk plona“ autorė Justina Jarutė sako, kad sveika gyvensena, subalansuota mityba ir aktyvus gyvenimo būdas turėtų būti mūsų kasdienybė, o ne kraštutinumas, į kurį puolama, pradėjus skųstis sveikata. Tada prasidėjus šaltajam metų laikui nereikės maitintis vien citrina ar česnakais, ligos užklups kur kas rečiau, o mes jausimės žvalūs, kupini jėgų ir energijos.
Viena pagrindinių priemonių – sveika ir subalansuota mityba, praturtinta produktais, turtingais baltymais, probiotikais, skaidulomis ir kt.
J. Jarutei pritaria  Lietuvos dietologų draugijos ir Lietuvos antsvorio ir nutukimo prevencijos asociacijos „Lobesity“ prezidentė, gydytoja dietologė dr. Rūta Petereit akcentuojanti sveikatinimo produktus.
„Sveikatinimo produktai – ne tik gausūs baltymais, angliavandeniais ar riebalais, bet ir skaidulinėmis medžiagomis. Tyrimai rodo, kad lietuviams būtent ir trūksta skaidulinių medžiagų, taip pat gerųjų bakterijų, nes vis mažiau žmonių renkasi duonos ir pieno produktus, galvodami, kad duona storina, vengdami sudėtinių angliavandenių. Tai laikyčiau klaida.
Duona su sėlenomis, sėklomis ar grūdais bei košės yra būtinos mūsų organizmui. Tačiau čia svarbiausia skaityti etiketes – 100 g duonos neturėtų būti daugiau kaip 5 g pridėtinių cukrų, taip pat vertėtų rinktis kuo mažiau apdorotus produktus.
Tas pats galioja ir pieno produktams. Pieno suaugę žmonės gali ir nevartoti, tačiau būtina vartoti rūgštaus pieno produktus: jogurtą su gerosiomis bakterijomis, pasukas ar kefyrą. Šie produktai atstato mikrofloros balansą, reguliuoja organizmo rūgštingumą, stiprina imunitetą, šalina toksinus, reguliuoja virškinimą. Žinoma, visuomet naudinga pasitarti su specialistais“, – aiškina gydytoja dietologė dr. R. Petereit.

Vengti kraštutinumų

Modelis ir mitybos tinklaraštininkė J. Jarutė taip pat teigia, kad maistas turėtų būti įvairus ir turtingas maistinėmis medžiagomis, o rinkdamiesi, ką valgyti, o ko ne, žmonės neturėtų nueiti į kraštutinumus.
„Mano tinklaraštyje žmonės dažnai rašo, kad sveikai maitintis neįmanoma. Esą šiandien nebėra produktų be cukraus, sveiko maisto pasirinkimas sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas. Tačiau viskas kur kas paprasčiau – mūsų įpročiai yra neteisingi, o pasirinkimus dažniausiai nulemia skubėjimas ir intuityvus apsipirkimas – perkame tai, ko nori akys, o ne tai, ko reikia ir kas sveika bei naudinga mūsų organizmui. Todėl dažnas pasirenka žalią ar rožinį kefyrą vietoje natūralaus balto, košes perka ne neapdorotas, o greito paruošimo ir kt. Taip pat dažnai eliminuoja daugelį produktų dėl drastiškų dietų ar įsitikinimų, internete rastos informacijos, kad jie kenkia, tačiau tai ne visada tiesa”, – pasakoja J. Jarutė.

Naudingi produktai – kasdienio vartojimo prekės

Europos Komisija yra sudariusi išsamų naudingųjų medžiagų ir produktų, kurių vartojimas daro teigiamą įtaką žmogaus organizmui, sąrašą. Jame nurodoma, kad baltymai, kurių turi mėsa, žuvis, riešutai, pieno produktai ir pupelės, padeda palaikyti normalią kaulų būklę ir raumenų masės augimą.
Pieno produktuose, neriebiame jogurte, kiaušiniuose, riešutuose, duonos produktuose, žuvyje, vištienoje randamas cinkas padeda palaikyti normalią odos, nagų, plaukų ir kaulų būklę, prisideda prie normalios imuninės sistemos veiklos ir ląstelių apsaugos.
Geležis, kurios yra mėsoje, riešutuose ir sėklose, ankštiniuose augaluose, daržovėse, granatuose, padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą ir energijos apykaitą, deguonies pernešimą organizme, taip pat mažina nuovargį.
Kaulams, dantims, raumenims, nervų ir virškinimo sistemoms svarbaus kalcio galima gauti iš pieno produktų, kiaušinių, avižų, grikių, žuvies, šviežių žalumynų ir vaisių. O imuninės sistemos sargas, vitaminas C, randamas erškėtuogėse, aktinidijose, petražolėse, paprikoje, įvairiuose kopūstuose, papajose, ananasuose, kiviuose, manguose, apelsinuose ir citrinose.

Sveikos ir subalansuotos mitybos principai

„Lobesity“ asociacijos prezidentė dr. R. Petereit teigia, kad sveikos mitybos racionas priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir sveikatos, tačiau bendrieji subalansuotos mitybos principai galėtų būti tokie:
Per dieną reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 400 g įvairių daržovių. Labai svarbu nesimaitinti  vienos rūšies daržovėmis, o per savaitę suvartoti skirtingų spalvų daržovių. Šiuo metu gausu sezoninių daržovių: cukinijų, moliūgų, burokėlių, brokolių, kopūstų ir pan.
Bent du kartus per dieną reikėtų valgyti maisto produktus, turinčius daug skaidulinių medžiagų. Tai košės, duona su grūdais, sėklomis ar sėlenomis.
Bent vieną kartą per dieną suvalgyti natūraliai raugintų pieno produktų, pvz., jogurto su lakto bakterijomis. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pridėtinius cukrus ir rinktis su kuo mažesniu jų kiekiu.

Svarbu skaityti etiketes

Geriau jaustis ir gauti organizmui svarbių medžiagų bei stiprinti imunitetą galima, renkantis teisingus maisto produktus.
„Rūpinamės, kad mūsų pirkėjai galėtų rinktis iš itin plataus ir įvairaus asortimento. Tuo pačiu labai rimtai žiūrime į sveikatai palankesnių prekių pasiūlą, ją nuolat atnaujiname, plečiame. Todėl mūsų parduotuvėse gausu duonos gaminių, praturtintų sėlenomis, grūdais ar vaisiais, pieno produktų, savo sudėtyje turinčių probiotikų, vietinių ir egzotinių vaisių ir daržovių, riešutų ir kt. Taip pat jau pagamintų „Meistro kokybės“ kulinarijos ar konditerijos gaminių.
Kaip sveikesnius pasirinkimus galėčiau išskirti mėsos ar paukštienos gaminius su sumažintu druskos kiekiu, šokoladinį tortą be miltų, duoneles, savo sudėtyje turinčias daug nesočiųjų riebalų, mažai cukrų, skaidulinių medžiagų bei OMEGA-3 riebalų rūgščių.
Kad pirkėjams būtų paprasčiau šiuos gaminius rasti, šie mūsų parduotuvėse pažymėti šūkiu „Gyvenkime sveikiau“, – sako Vilma Drulienė, „Maximos“ pirkimų departamento direktorė.
Europos Komisijos Reglamente atkreipiamas dėmesys ir į avižų, miežių grūdų, kviečių sėlenų, rugių skaidulinių medžiagų naudą virškinimui. Jų galima gauti valgant vaisius, daržoves ar viso grūdo dalių turinčius kepinius, pavyzdžiui, pilnagrūdę duoną ar duoną su dribsniais, kruopomis, sėklomis.
„Maximos“ parduotuvėse tokių kepinių yra 9 skirtingos rūšys. Duonelėse yra mažiau cukrų, nėra glitimo, pridėtinių mielių. Taip pat kepamos viso grūdo, duonos su dribsniais ir netgi su sojų ir sorų kruopomis.
Tai, kad vis daugiau žmonių renkasi sveikatai naudingesnius produktus, rodo ir „Maximos“ pardavimų duomenys. Pavyzdžiui, mėsos su sumažintu druskos kiekiu pardavimai per nepilnus šiuos metus jau pusantro karto viršijo visų 2016 metų pardavimus, bemielės duonelės paklausa nuo šių metų pradžios išaugo beveik dvigubai.
Parengta pagal „Maxima.LT“ pranešimą

  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: akcija, alkoholis, avarija, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, orai, paroda, policija, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, taryba, vagystė, vagystės, Viekšniai, šisbeitauskas, Židikai. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.
' + '');