Vaikas patiria stresą: kaip padėti dar labiau nepakenkus

Nuotrauka išredakcijos archyvo

Po vasaros atostogų užsitęsęs poatostoginis sindromas, trumpėjančios dienos ar saulės trūkumas daugeliui, o taip pat ir vaikams, sukelia stresą. JAV atlikti tyrimai rodo, kad 72 proc. vaikų nustatomi elgesio ir emocijų simptomai, susiję su patiriamu stresu, o 62 proc. vaikų pasireiškia fiziniai požymiai. Nors Lietuvoje tikslios vaikų patiriamo streso statistikos nėra, bet sveikatos specialistai teigia, kad stresas aktualus visame pasaulyje.

Įtemptas gyvenimo ritmas

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Edita Stankevičiūtė sako, kad pozityvus stresas gali vaikus paskatinti veikti ir mokytis, tačiau nuolatinė įtampa trukdo kasdienei veiklai ir netgi gali peraugti į įvairias ligas: širdies ligas, cukrinį diabetą, priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, depresiją ir kt. Net apie trečdalio pacientų apsilankymų vaistinėje priežastis, anot E. Stankevičiūtės, yra stresas.
„Šiuolaikinių vaikų dienotvarkės dažniausiai būna perpildytos įvairiausiomis veiklomis. Kartais užsiimti užklasine veikla labiau nori ne patys vaikai, o jų tėveliai. Įtemptas gyvenimo ritmas, tėvai ir mokytojai, reikalaujantys kuo geresnių mokymosi rezultatų, kurie neatitinka individualių galimybių, mokinių tarpusavio konkurencija skatina nerimą keliančias situacijas. Jeigu vaikas jaučiasi prislėgtas ar nerimastingas daugiau kaip 3–4 savaites, reiktų kreiptis profesionalios pagalbos“, – teigia E. Stankevičiūtė.

Patiria stresą

Vaistininkės teigimu, atpažinti, jog jūsų vaikas patiria stresą, gali padėti keletas fizinių ir emocinių nerimo simptomų.
Suprasti, kad vaikas patiria stresą, anot jos, padeda fiziniai nerimo simptomai: stiprus širdies plakimas, plazdėjimas pilve, prakaitavimas, raumenų įtampa, drebulys, veido paraudimas, pykinimas, pablogėjęs apetitas, galvos skausmas, šlapinimasis į lovą, miego sutrikimai, mikčiojimas. Taip pat ir emociniai bei elgesio simptomai: nagų kramtymas, plaukų pešiojimas, odos krapštymas, perdėtas prisirišimas prie artimųjų, klausinėjimas, dirglumas, pyktis, agresyvus elgesys, sunkiai suvaldomos emocijos.

Savigyda gali pakenkti

Vaikų nervų sistemai nuraminti galima panaudoti ir tokių vaistažolių kaip valerijonai, melisos, ramunėlės, homeopatinių preparatų. Tačiau vis dažniau stresui sumažinti į vaistines besikreipiantys žmonės turėtų suprasti, kad savigyda sveikatai gali dar labiau pakenkti.
E. Stankevičiūtės teigimu, prieš perkant vaistus, savo gydytoją arba vaistininką svarbu įspėti, jeigu vartojami migdomieji, bet kokie kiti vaistai nerimui ar depresijai gydyti, vaistai epilepsijai gydyti, alergijai, kai kurie antibiotikai, vaistai grybelinėms infekcinėms ligoms gydyti.
„Trumpalaikė savigyda nėra blogai, kol ji netampa ilgalaike. Tėvai turi suvokti, kad tai, kas tinka suaugusiems, netinka vaikams. Tai, ką gydytojas ar vaistininkas rekomendavo jūsų draugų ar kaimynų vaikams, gali netikti jūsų vaikui. Esant rimtesniam susirgimui, būtina tartis su gydytoju ar vaistininku“, – teigia vaistininkė.
Net ir žoliniai preparatai, įvairios arbatos, jeigu netinkamai vartojami, gali padaryti žalos sveikatai, todėl tos pačios rūšies vaistinę arbatą rekomenduojama vartoti ne ilgiau kaip 14 dienų. Savo nuožiūra nupirkę vaistų, maisto papildų stresui sumažinti, tėveliai rizikuoja savo vaiko sveikata, todėl būtina pasitarti su vaistininku, kuris padės suderinti vartojamus vaistinius preparatus. Taip pat pas mus galite nemokamai pasitikrinti vartojamų vaistų, maisto papildų suderinamumą“, – pažymėjo vaistininkė E. Stankevičiūtė.

Padės… bananai ir pomidorai

E. Stankevičiūtės teigimu, norint nuraminti vaikus, visų pirma, tėvams reiktų stengtis patiems išlikti kuo ramesniems, nes ramus tėčio ar mamos žvilgsnis leidžia jam pasijusti saugiau.
„Reikėtų su vaiku pasikalbėti ir kartu prisiminti situacijas, kuriose jam pavyko nugalėti baimę, nerimą, pasidalyti maloniais priminimais. Reiktų priminti vaikui, kad jis yra stiprus, išryškinti stipriausias jo asmenines savybes“, – patarė vaistininkė.
Ne mažiau svarbi ir tinkamai subalansuota mityba, todėl svarbu valgyti bananus, padedančius kovoti su depresija dėl juose esančio meskalino, taip pat pomidorus, nes jie padeda atsipalaiduoti, įveikti sudirgimą, tačiau svarbiausia yra saikingas vartojimas. Valgant sūrį, jame esančios aminorūgštys gerina nuotaiką, suteikia budrumo. Taip pat svarbu vartoti grikius, ryžių kruopas, pilno grūdo miltus, daržoves, kiaušinius dėl juose esančio B grupės vitamino, kuris aktyviai veikia nervų sistemą.

Parengta pagal „Gintarinės vaistinės“ pranešimą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*

scroll to top