Reklama

Gyvenimas, Sveikata | 2017-09-22 11:00 | Autorius:
Versija spausdinimui

Vietoj dietos – maitinimosi režimas visam gyvenimui(0)

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

„Kodėl taip nutinka, kad mums nepakanka sveikos mitybos principų ir prireikia griežtų ar mažo kaloringumo dietų?“ – retoriškai klausia medicinos mokslų daktarė ir gydytoja dietologė Edita Gavelienė, pasiteiravus apie dietų poveikį sveikatai. Jai antrina ir BENU vaistininkė Jūratė Vaičiūnienė, teigianti, kad sveikam žmogui dietos nereikalingos. Su šiomis specialistėmis kalbame, kaip rasti tinkamiausią maitinimosi būdą pertekliniame informacijos sraute, kuriame neišvengiamai susiduriame ir su neracionaliais patarimais ar įsisenėjusiais mitais.

Visuomet palieka neigiamų pasekmių

„Siekis sumažinti kūno masę yra pagrindinis motyvas, dėl kurio žmonės renkasi „stebuklingas“ – mažo kaloringumo, vieno produkto ar kitokias dietas“, – į klausimą atsako dietologė E. Gavelienė. Kultūroje, kurioje įvaizdis yra viskas, mes galime padaryti bet ką dėl geresnio atvaizdo veidrodyje.
„Ir išties – po kelių dienų, savaičių ar mėnesių griežtos dietos veidrodyje matome kur kas geresnį vaizdą. Mūsų akimis. Neįvertiname, kad nė viena dieta nepraeina be pasekmių, ypač jei dienos maisto energinė vertė mažesnė nei 1000 kilokalorijų (kcal). Pasekmės sveikatai dažniausiai pajaučiamos ne iš karto, o tik po mėnesio ar pusmečio. Jos gali pasireikšti ir kitai kartai, kai dietos laikosi besilaukianti moteris.
Dietų sukeliama sisteminė žala sveikatai neišvengiama – prastėja kraujo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo ir kitų organizmo sistemų būklė, mažėja būtinas mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekis organizme“, – apie trumpalaikių ar ilgalaikių nepamatuotų dietų poveikį pasakoja gydytoja dietologė E. Gavelienė.
Deja, šis poveikis išoriškai kurį laiką nepastebimas, todėl dietų besilaikantieji apie tai nesusimąsto. Tokie ženklai, kaip slenkantys plaukai, sausėjanti ar vystanti oda, jautri burnos gleivinė, dantų jautrumas išduoda, jog organizmui trūksta maistinių medžiagų.
Gydytojai tai apibūdina paprastai: jei mažo kaloringumo – mažiau nei 1000 kcal per parą – dieta užsitęsia ilgiau nei septynetą dienų, organizmui gresia mitybos nepakankamumas.

Organizmas svorį mažina raumenų masės sąskaita

„Evoliucijoje taip jau susiklostė, jog ekstremaliose situacijose organizmas trūkstamų energinių medžiagų ima ne iš riebalų, o iš liesosios kūno dalies – raumenų. Riebalus organizmas saugo toms situacijoms, kai šaltyje reikia išlaikyti kūno temperatūrą ar turėti rezervą bado atveju.
Tad turiu nuvilti – per savaitę griežtos dietos numetame ne riebalus, o taip reikalingą raumenų masę“, – organizmo savireguliacijos režimą apibūdina E. Gavelienė.
Dietologė teigia, jog dėl šių priežasčių, nuolat su tam tikrais tarpsniais besilaikant griežtų dietų, organizme neproporcingai padidėja riebalinė kūno masė, tad pasiekiama priešingo nei tikimasi efekto. Dėl didėjančios riebalinės kūno masės lėtėja metaboliniai procesai ir medžiagų įsisavinimas, kūnas su maistu gaunamą energiją pradeda kaupti vietoj to, kad ją išeikvotų.
Siekis radikaliai sumažinti riebalinę kūno masę taip pat yra žalingas. Tam tikrų medžiagų įsisavinimas, cheminės organizmo reakcijos, ląstelių atsinaujinimo procesai vyksta riebaliniame audinyje.
„Jei, siekdami sumažinti kūno riebalinę masę, maitindamiesi sumažiname riebalų kiekį, kyla pavojus, kad sutriks riebaluose tirpių A, D, E, K vitaminų įsisavinimas ir hormonų gamyba. Tai aktualu tiek vyrams, tiek moterims. Vis tik moterims tai svarbiau dėl reprodukcinių organizmo galimybių išsaugojimo. Tad beveik trečdalį mūsų raciono gaunamų kalorijų turi sudaryti riebalai“, – apie riebalų svarbą mityboje pasakoja BENU vaistininkė J. Vaičiūnienė.
Galiausiai turime žinoti, kad su maistu gaunami riebalai yra didžiausias kūno energijos šaltinis, riebalai įeina į visų kūno ląstelių sudėtį, o poodinis riebalinis sluoksnis atlieka apsauginę vidaus organų funkciją – apsaugo juos nuo karščio, šalčio ir netgi traumų.

Geriausias maitinimosi režimas – tas, kurio galite laikytis visą gyvenimą

Nors apie dietų „yo-yo“ efektą kalbama nuolat, tai žmonių neatgraso nuo greito svorio metimo. Kūno masę sumažinti daugiau nei 4 kilogramais per mėnesį nerekomenduojama bet kokį kūno masės indeksą turintiems žmonėms.
Dietologė E. Gavelienė teigia, kad 4 kilogramais per mėnesį sumažinti svorį saugu tik sergantiems nutukimu, tai yra, turintiesiems didesnį nei 30 kūno masės indeksą. Jei kūno masė svyruoja antsvorio ribose (kūno masės indeksas nuo 25 iki 30), tuomet organizmas nepatirs žalos kūno masę mažinant 2 kilogramais per mėnesį. Svarbiausia – visi šie procesai turi būti daromi ne žmogui pasiskaičius patarimų internete, o prižiūrint gydytojui dietologui.
„Visiems likusiems, kurių kūno masės indeksas yra iki 25, net neverta kalbėti apie dietų laikymąsi. Šiems žmonėms geriausias patarimas – saikingas ir racionalus maitinimasis, nežalojant organizmo stresinėmis situacijomis ir maistinių medžiagų trūkumu“, – pataria medicinos mokslų daktarė.
BENU vaistininkė J. Vaičiūnienė, profesionaliai užsiimanti kūno rengyba, iš savo patirties teigia, jog tik reguliari ir subalansuota mityba užtikrina ilgalaikius kūno masės reguliavimo ir geros savijautos rezultatus.
„Efektyviausia „dieta“ yra tokia, kurios žmogus galėtų laikytis visą gyvenimą. Savaime suprantama, tai jau nebe dieta, o visavertis mitybos režimas. Nei fiziologiškai, nei psichologiškai žmonės nesugeba atlaikyti griežtų dietų maratonų – jie tik nusialina, išvargsta ir praranda viltį. Per mažai maisto medžiagų gaunantis organizmas ne tik gyvena „bado“ režimu ir iš paskutiniųjų saugo jam būtiną riebalinį audinį, bet ir anksčiau ar vėliau sugrįžta nepasotinamas alkio jausmas. Tuomet ir užsisuka begalinė grandinė – dieta, krintantis svoris, vėliau – per soti mityba ir greitai grįžtantis svoris“, – dietų „yo-yo“ principą aiškina J. Vaičiūnienė.

Reguliariai, saikingai ir mėgaujantis

Kalbėdamos apie sveiką subalansuotos kūno masės išlaikymo būdą, abi specialistės vieningai sutaria – reguliarūs valgymai kas tris valandas, o paskutinis valgymas – likus trims valandoms iki miego.
Žmonėms rekomenduojami keturi–penki valgymai per dieną, iš kurių trys – pusryčiai, pietūs ir vakarienė, o likusieji – užkandžių forma.
Nepaprastai svarbi ir valgymo kultūra, kurios senosios tradicijos Lietuvoje išnyko, o naujosios dar nesusiformavo. Valgymui turi būti skirtas laikas ir dėmesys – tam tikru reguliariu metu, prie padengto stalo, su šeima ar draugais vietoj televizoriaus.
Tik tuomet žmogus geba pajusti sotumo ir pasitenkinimo maistu jausmą.

Parengta pagal „INK agency“ inf.

Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.