Viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas: kada kentėti nebevertėtų

Nuotr. iš redakcijos archyvo

Šaltuoju laikotarpiu suaktyvėja ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijos: sloga, gerklės ir ausų skausmas. Nejučia atsikėlę su paraudusia rykle ar apsunkėjusiu kvėpavimu imame kaltinti ore sklandančias bakterijas ir virusus, kurie sukelia įvairaus tipo faringitą – skausmu ryklėje pasireiškiantį uždegimą, dažnai maišomą su angina.
Pasak Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės (LOR) ligų centro gydytojos otorinolaringologės Vaidos Januškienės, dvi didžiausios pacientų klaidos tokiu atveju – ligos ignoravimas ir antibiotikų griebimasis būklei pablogėjus.

Labiausiai paplitęs – ūminis faringitas

Pasak specialistės, dažniausiai pacientams pasitaiko ūminis faringitas, kuris gali būti atskira liga arba kitų generalizuotų ligų, tokių kaip gripas, sudedamoji dalis: „Suaugusiesiems net iki 90 proc. atvejų šią ligą sukelia virusai, o vaikus jie puola kur kas rečiau ir sudaro iki 60–75 proc. visų susirgimų. Rečiau tarp vaikų ir suaugusiųjų sutinkamas bakterinės kilmės faringitas – jis sudaro tik apie 10–20 proc. visų diagnozuojamų atvejų.“
Gydytoja pažymi, jog išskirtinai šio tipo liga, pasireiškianti pūlingais pažeidimais, yra gydoma antibiotikais.

Skirtingi susirgimų simptomai

Gydytoja pastebi: ūminis faringitas pasireiškia gerklės skausmu, perštėjimu, 37,8 °C temperatūra. Virusinis faringitas dažniausiai yra viršutinių kvėpavimo takų uždegimo sudedamoji dalis, todėl kartu pasireiškia ir ryškūs slogos požymiai, užkimimas, kosulys. Priklausomai nuo ligos sukėlėjo, gali būti ir papildomų simptomų: akių gleivinės uždegimas, bėrimai burnoje ar kūne, padidėję pažandžio limfmazgiai, vaikams gali pasireikšti pilvo skausmai. O bakterinio susirgimo metu simptomai būna intensyvesni – stipriau skaudą gerklę, temperatūra pakyla iki +38 °C laipsnių, skausmingu tampa seilių ir maisto rijimas.

Padės tinkamas režimas

Gydytojos otorinolaringologės teigimu, susirgus ūminiu faringitu labai svarbu simptominis gydymas, tinkamas režimas ir dieta.
„Pagrindinis gydymo uždavinys – ryklės skausmo sumažinimas, tad rekomenduojama gerti daug šiltų skysčių, naudoti vietines dezinfekcines priemones ir skalauti gerklę druska, kuri dezinfekuos gleivinę. Taip pat reikalinga lengva dieta – maistas turi būti švelnus, minkštas“, – pabrėžia gydytoja.
V. Januškienė pasakoja, kad pacientai labai dažnai iš pradžių nevertina ligos rimtai, tad eina į darbą ar kitas viešas vietas, kuriose gali užkrėsti aplinkinius, tačiau pasijutus blogai svarbu ilsėtis – gulėti ir leisti organizmui kovoti su užklupusia liga.

Dažnai painioja su angina

Anot specialistės, gajus mitas, jog pradėjus vartoti antibiotikus pacientas sirgs trumpiau ar užkirs kelią komplikacijoms.
„Antibiotikai neveikia virusų, tad ligos jie negali sustabdyti ar apsaugoti nuo susirgimo ateityje. Taip pat žmonės dažnai klaidingai mano, kad gerklę skauda tik susirgus angina, ir neįvertina, ] jog tai gali būti tiesiog faringitas, kuris yra gydomas simptomiškai“, – pastebi gydytoja.
Gydytoja pažymi, kad gerklę skaudėti gali ir dėl kitų priežasčių – dėl traumų po medicininių intervencijų, gastroezofaginio refliukso svetimkūnių ir kitų priežasčių taip gali būti juntamas gerklės skausmas. Dėl to visada, prieš pradedant naudoti bet kokius vaistus, svarbu apsilankyti apžiūrai pas gydytoją.

Gleivinę žaloja ir aplinkos veiksniai

Rūkymas, tabako kramtymas, gausus alkoholio vartojimas taip pat gali lemti ūminį faringitą ar sukelti lėtinius ryklės gleivinės pakitimus. Ryklės gleivinę taip pat žaloja užterštas oras ar ilgalaikis buvimas aplinkoje, kur gausu dulkių.
„Apsunkėjęs kvėpavimas per nosį ar kvėpavimas per burną taip pat gali daryti įtaką pasikartojantiems ryklės uždegimams – kvėpuojant per burną oras nepravalomas, nesušildomas, sausas, todėl gleivinė pasidaro žymiai labiau pažeidžiama infekcijos“, – profilaktinę gleivinės apsaugą akcentuoja V. Januškienė.

Parengta pagal pranešimą spaudai

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*