Ekologinio žygio dalyviai valo Lietuvą ir ragina žmones keisti vartotojišką mąstymą

Vartojimo dėlionė – priemonė žmonėms vaizdiai parodyti, kokių ir kiek atliekų surenkama pakelėse. Autorės nuotr.

Nuo rugpjūčio vidurio per Lietuvą žygiuoja unikalaus žygio „Už švarią Lietuvą!“ dalyviai. Unikalus jis tuo, kad eidami žygeiviai iš pakelių renka atliekas.
Sekmadienį Mažeikiai žygio dalyviams bei jų partneriams – edukatoriams, besigilinantiems į tvaraus vartojimo, ekologijos temas, buvo tapę pirmąja stotele, kurioje jie stabtelėjo visai dienai.

Švarina pakeles ir atlieka tyrimą

Žygis pėsčiomis aplink mūsų šalį „Už švarią Lietuvą!“ – mūsų visų šansas ne tik pažinti ir pamilti Lietuvą bei jos gamtą, bet ir susivienyti, siekiant švaresnės aplinkos sau bei ateities kartoms.
Žygio pagrindiniai dalyviai yra kauniečiai Giedrius Bučas ir Anželika Ciganskaitė. Tačiau pakeliui įvairiose atkarpose prie jų jungiasi žmonės, norintys ir galintys skirti šiam žygiui dieną, dvi ar savaitę. Beje, prie šio žygio koordinavimo, logistikos, komunikacijos reikalų prisideda maždaug 40 žmonių komanda.

Prie bibliotekos buvo galima dalyvauti inkilų gamybos edukacijoje. Autorės nuotr.

Žygeiviai eidami renka pakeliui pasitaikančias šiukšles. Vakarais jas skirsto į dažniausiai randamų atliekų kategorijas, analizuoja duomenis, kiek ir kokių atliekų randama kiekvieno konkretaus rajono pakelėse.
Žygiui pasibaigus ir apibendrinus duomenis, visuomenė, verslas, mokslininkai, valstybinių institucijų darbuotojai bus kviečiami ieškoti sprendimų, ką daryti, kad situacija keistųsi, kad Lietuvos pakelės nemirgėtų nuo šiukšlių.

Atliekos pakelėse – pasekmė

Rugpjūčio 16 dieną pajudėję iš Palangos žygio dalyviai per 80 dienų nueis 1 200 kilometrų aplink Lietuvą. Žygio metu bus aplankyta 70 mūsų šalies kaimų, miestų bei miestelių bendruomenių.
Šių susitikimų bei įvairių edukacijų metu žmonės skatinami pažvelgti į savo aplinką ir viešas erdves kitaip bei raginami nenaudojamus ar sulūžusius daiktus prikelti antram gyvenimui, užuot juos išmetus.
Šio žygio sumanytojas ir iniciatorius, tvaraus vartojimo šalininkas G. Bučas iš pradžių į panašius ekologinio pobūdžio žygius eidavo vienas Kaune ir aplink Kauną. Dabar jis nedideliais būreliais veda žmones aplink Lietuvą.
Pasak jo, situacija dėl atliekų išmetimo kur pasitaiko, nerūšiavimo nėra gera visoje Lietuvoje. Ir nors negalima teigti, kad ji visiškai nesikeičia, tie pokyčiai yra ir per maži, ir vyksta per lėtai.
„Rastos šiukšlės yra jau kaip pasekmė. Tai yra kaip lakmuso popierėlis, parodantis, kokiu keliu mes einame“, – sakė G. Bučas.

Radinių kiekiai mūsų rajone rekordiniai

Be edukacijų apie daugkartinį įvairių daiktų panaudojimą, pranešimų, kiekvienoje žygeivių stotelėje yra dėliojama ir „Vartojimo dėlionė“.
Ši dėlionė – paprastas būdas, padedantis vaizdžiai pamatyti, kiek ir kokių rūšių atliekų žmonės išmeta pakelėse. Ant didžiulio tento, išbraižyto sektoriais, žygio dalyviai drauge su miestų bei miestelių gyventojais išrūšiuoja konkrečiomis dienomis, konkrečiuose žygio etapuose surinktas atliekas.
Pavyzdžiui, atkarpoje nuo Židikų iki Mažeikių „Ventos“ progimnazijos žygeiviai surinko kiek daugiau nei 46 kilogramus pakelėse, ant šaligatvių išmestų šiukšlių.

Sekmadienį prie bibliotekos buvo ir šokių, ir dainų, jas atliko choro „Atmintis“ nariai. Autorės nuotr.

Daug tai ar mažai, paliekame spręsti kiekvienam skaitytojui. Tačiau žygeiviai tokį atliekų kiekį pavadino rekordiniu.
Išrūšiavus šias atliekas paaiškėjo keli įdomūs dalykai: iš visų kelyje Židikai–Mažeikiai surinktų cigarečių pakelių – apie 40 proc. kontrabandinės. Žygeivių radinių dalį sudaro plombos, kuriomis užplombuojami įvairių įmonių kroviniai. Mažeikių rajono pakelėse plombos dažniausiai „nukrinta“ nuo įmonių „ORLEN Lietuva“ ir „Rapsoila“ krovinių.
Tarp įdomiausių žygeivių radinių – ir automobilių valstybinių numerių gabalėliai, automobilių ženklai, naujos, nė karto nepanaudotos išmaniųjų telefonų SIM kortelės.

Netiko laikas, trūko informacijos?

Žygio dalyvė A. Ciganskaitė kasdien savo įspūdžiais dalijasi socialiniuose tinkluose, portale 15min.lt.
„Dalyvavome renginyje, apie kurį Mažeikiuose niekas nežino. Susirenka komanda, o žmonės neateina. Ką mums veikti renginyje, kuris neįvyksta? Na, bent jau galėjome pailsėti, pasidžiaugti komandos nariais, atvažiavusiais mūsų palaikyti“, – mintimis apie menko mažeikiškių susidomėjimo sulaukusį renginį viešai pasidalijo žygeivė.
Renginyje pabuvojusios kelios mažeikiškės svarstė, kad galbūt renginiui pasirinktas sekmadienis – netinkama diena, galbūt žmonėms pritrūko informacijos arba ekologijos tema neaktuali.

Ne dairytis į kitus, o pradėti nuo savęs

Šio pėsčiųjų žygio sumanytojo G. Bučo „Santarvė“ paklausė: ar nenusvyra rankos nuo pakelėse surenkamų atliekų kiekio? Ar nenusvyra rankos bendraujant su žmonėmis, kurių vieninteliai ir dažniausi argumentai diskusijose apie atliekas yra tokie, kad „Rūšiuoti šiukšlių neverta, nes vis tiek jos paskui atsiduria vienoje – buitinių atliekų krūvoje“ ir „Nerūšiuoju, man tai neaktualu, nes už atliekų išvežimą kasmet sumoku didžiulius pinigus.“

Iš dėvėti nebetinkančių džinsų galima pasidaryti gražių dalykėlių. Autorės nuotr.

Pašnekovas sakė, kad rankos nenusvyra, ir ragino žmones pradėti nuo savęs – keisti mąstymą, pradėti, kad ir mažais žingsneliais, rūpintis supančia aplinka ir kažką daryti, kad ją ateities kartoms paliktume bent jau ne prastesnę, nei radome, gavome gimę.
„Paeikime kartu, parinkime, pamatykime, paanalizuokime. Dažnai žmonės, kurie prisijungia prie žygio, susidaro visai kitokią nuomonę apie tai, kas vyksta aplink, ką mes randame pakelėse, vandens telkiniuose, nei tą nuomonę turėjo anksčiau“, – apibendrino žygio sumanytojas.

Įspūdžiais pasidalijo židikiškė

Nusprendusi, kad gali ir nori šiek tiek laiko skirti dalyvavimui žygyje, pirmadienį etapui Mažeikiai–Stumbrai prie jo dalyvių prisijungė židikiškė Daiva Saltonaitė-Batakienė.
Moteris pastebėjo, kad tikrąją žygio prasmę pajuto tik pradėjusi žygiuoti, krauti pakelėse rastas šiukšles į maišus, rūšiuoti, klausydamasi žygio iniciatorių pasakojimų apie perteklinį vartojimą, daiktų naudojimą.
„Tada širdis pradėjo plakti stipriau. Aplankė įvairių jausmų kratinys: liūdesys, pasimetimas, džiaugsmas.
Einant pirmuosius kilometrus mano galvoje buvo chaosas. Tik pradėjom žygiuoti, o šiukšlių tiek daug. Pradėjau trypčioti vietoje, kad tik viską surinkčiau. Bet vis prisimindavau ramius žygeivių pasakymus: kad ir kaip norėtum, visų šiukšlių nesurinksi. Paskui apsipratau ir nebepuoliau kaip višta tupinėti. Atkarpą su tokių nuostabių žmonių kompanija nuėjome labai greitai“, – įspūdžiais iš žygio pasidalijo židikiškė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video