- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Mažeikiškiai pamėgo Plungėje vykstantį tautodailės konkursą

Merkelio Račkausko gimnazijos archyvo nuotraukoje – konkurso-parodos organizatoriai ir laureatai, mažeikiškis Dovydas Munius – trečias iš kairės.

Plungės kultūros centre neseniai vyko jauniesiems menininkams skirtos parodos-konkurso „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“ baigiamasis renginys. Jo metu paaiškėjo jaunieji Žemaitijos talentai, geriausiai, sėkmingiausiai tęsiantys ir puoselėjantys savojo krašto tautodailės tradicijas.
Šioje parodoje-konkurse dalyvavo ir gausus mažeikiškių moksleivių būrys, o Merkelio Račkausko gimnazijos abiturientas tapo vienu iš nugalėtojų.

Pateikia ne po vieną dirbinį

Plungės rajono savivaldybės kultūros centras tokį kasmetinį konkursą-parodą surengė jau 19-ąjį kartą iš eilės.
Konkursas-paroda „Stanislovas Riauba – Žemaitijos Andersenas“ yra išskirtinis tuo, kad jame dalyvauti kviečiami tik Žemaitijoje veikiančias formaliojo ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigas lankantys 10–19 metų vaikai ir jaunimas. Kiekvienas dalyvis parodos konkurso organizatoriams pateikia po 4 vaizduojamosios arba taikomosios dailės kūrinius: grafikos darbus, medžio, tekstilės, molio dirbinius, pintus gaminius, įvairius rankdarbius, paprotinės paskirties dirbinius, tokius kaip kaukės, margučiai. Galimi ir įvairūs kitokie dirbiniai, turintys sąsajų su liaudies meno tradicijomis.

Ir domisi, ir dalyvauja

Kaimyninio rajono kultūros centro tautodailės kuratorė Jolanta Miltenė, kalbėdama su „Santarve“, pasidžiaugė: Mažeikių rajone dirbantys dailės ir technologijų mokytojai jaunųjų menininkų konkursui paruošia daug mokinių. Be to, mūsų krašto pedagogai palaiko plungiškius šio konkurso-parodos organizatorius ir, jei nesulaukia iš jų informacijos, skuba patys skambinti ir klausti, kada jis vyks, iki kada reikia pateikti darbus ir panašiai.
Pasak pašnekovės, yra mažeikiškių mokytojų, kurių mokiniai konkurse-parodoje dalyvauja kone nuo pat pirmųjų metų.
S. Riauba buvo neturtingas, paprastas Žemaitijos krašto medžio skulptorius, dievdirbys. Sakoma, kad būtent jis buvo vienas iš tų nedaugelio žmonių, kuris savo darbais, mąstysena stipriai prisidėjo prie lietuvybės, prie lietuvių savitumo išsaugojimo.
Todėl šio medžio meistro vardu pavadinto konkurso-parodos organizatoriai siekia kreipti vaikų ir paauglių kūrybinę veiklą tautodailės tradicijų linkme, atskleisti talentingiausius ir pagerbti S. Riaubos atminimą.

Dalyvavo šešių mokyklų mokiniai

Plungės kultūros centro duomenimis, šiemet konkursui 85 autoriai pateikė 340 darbų.
Plungę pasiekė 6 Mažeikių rajono švietimo įstaigose dirbančių mokytojų – Genės Brasienės, Ingos Šilinskaitės, Aleksandro Novako, Astos Milėškienės, Ramintos Lupeikienės, Almos Vilnienės – mokinių darbai. Kitaip tariant, konkurse-parodoje buvo galima apžiūrėti 30 mokinių iš Mažeikių moksleivių namų, Kazimiero Jagmino pradinės, Pavasario, Užlieknės, Balėnų, Kalnėnų pagrindinių mokyklų, Židikų Marijos Pečkauskaitės, Gabijos bei Merkelio Račkausko gimnazijų darbus.
„Ir tai, palyginus su ankstesniais metais, yra mažai. Dėl mokyklų reorganizacijų, kai iš pagrindinių mokyklų jos tampa progimnazijomis ar didesnių ugdymo įstaigų filialais, mažėja mokinių, todėl savaime natūraliai mažėja ir dalyvių“, – sakė J. Miltenė.

Vienas laimėjimas parkeliavo į Mažeikius

Kadangi kasmet šiame jauniesiems Žemaitijos kūrėjams skirtame konkurse dalyvauja daug Mažeikių rajono moksleivių, beveik kasmet tarp laimėtojų būna ir mūsų rajono atstovų pavardžių.
Pernai nominacija „Geriausias amatininkas“ buvo skirta Pavasario pagrindinės mokyklos mokiniui Ignui Mikalauskui.
2016 metais buvusiai Merkelio Račkausko gimnazijos mokinei Gintarei Grigalytei konkurso-parodos darbų vertinimo komisija skyrė nominaciją už iš medžio išdrožtas kaukes.
Šiemet konkurso laureatu už geriausius skulptūros darbus paskelbtas Merkelio Račkausko gimnazijos abiturientas, mokytojos A. Milėškienės mokinys Dovydas Munius. Tos pačios gimnazijos mokinė trečiokė Erika Erlickaitė baigiamajame konkurso-parodos renginyje organizatorių buvo apdovanota rėmėjų dovanomis ir diplomu.

Būna ilgų pasvarstymų

Pasak J. Miltenės, tarp kasmet konkursui pateikiamų darbų būna labai įdomių, originalių. Todėl komisijos nariai prie kai kurių darbų užtrunka mąstydami, kuriai dirbinių kategorijai juos priskirti.
Pavyzdžiui, yra buvęs atvejis, kai mokinys pateikė 4 savo sukurtų keramikinių lėkščių kolekciją. Žiūrintiems į 3 iš jų komisijos nariams buvo akivaizdu, kad tai amatas. Tačiau 4-oji atitiko jau ne amato, o skulptūros apibrėžimą bei reikalavimus.
„Pernai mažeikiškis mokytojo A. Novako mokinys I. Mikalauskas laimėjo konkursą-parodą kaip amatininkas, o šiemet aš stovėjau šalia komisijos narių ir mačiau, kaip jie ilgai svarstė, ar šiam berniukui nereikėtų skirti apdovanojimo už skulptūrą“, – apie gabaus mokinio darbus pasakojo pašnekovė.

Dominuoja tapybos darbai

Konkurso-parodos organizatoriai pastebi, kad žemaičiams mokiniams labiausiai patinka tapyti. Jie apie tai sprendžia iš to, kad mokiniai konkursui daugiausia pateikia tapybos darbų. Mokiniams tai patrauklu, nes per spalvas jie gali išreikšti savo vaikystės, paauglystės periodais patiriamas emocijas.
„Labai neblogai „laikosi“ grafika ir skulptūra. Sakyčiau, jos yra lygiavertės, nes vienais metais daugiau sulaukiame grafikos, o kitais – skulptūros darbų, ir taip kasmet jos tarsi rungtyniauja. Kiek mažiau sulaukiame keramikos dirbinių. Mažai yra su medžiu dirbančių mokytojų, todėl natūralu, kad ir mažiau mokinių įvaldo drožybą“, – paaiškino J. Miltenė ir pabrėžė, kad iš mokinių darbų galima spręsti apie tai, jog Lietuvos ir žemaičių tautodailė gyvuos.

Ateina neturėdami elementarių įgūdžių

Vis tik pašnekovė pastebi ir tai, kad šiuolaikinių vaikų rankos yra puikiai įgudusios valdyti kompiuterio klaviatūrą, pelę, tačiau dėl įvairių įrankių, pavyzdžiui, kad ir adatos, virbalų, vąšelio ir panašiai, valdymo yra problemų.
Iš šeimų į mokyklas vaikai ateina neturėdami net minimalių įgūdžių įverti siūlą į adatą. Šeimose nebereikia skalbti drabužių, lyginti. Visa tai padaro buitinė technika ir suaugusieji. Nebereikia susiadyti kojinių, nes joms suplyšus nuperkamos naujos, o senosios iškeliauja į šiukšlinę.
„Šeimos gyvenimas dabar kitoks. Ir vaikai, tikrai ne todėl, kad yra kvailesni, blogesni, bet todėl, kad jiems to nebereikia, nebemoka iš pažiūros labai paprastų dalykų. Ir tai, ko mokytojai savo mokinius mokydavo 4–5 klasėse, dabar keliasi į vyresnes klases, nes pirmiausia tenka išmokyti, kaip valdyti įrankius. Taip iš ugdymo programos dingsta metai, pusantrų“, – paaiškino J. Miltenė.