Mažeikiškių gimnazistų patirtis Europos Parlamente buvo įdomi ir naudinga

Europos Parlamente susibūrė daugiau nei pusė tūkstančio moksleivių. Nuotr. iš gimnazijos archyvo

Vasario 4–9 dienomis Mažeikių Gabijos ir Merkelio Račkausko gimnazijos mokinių ir juos lydėjusių mokytojų delegacija keliavo po Europą. Mažeikiškiai drauge su Telšių Žemaitės gimnazijos mokiniais dalyvavo Europos Parlamento būstinėje Strasbūre vykusiame „Euroscolos“ renginyje.
Šią kelionę moksleiviai užsidirbo praėjusiais metais aktyviai įgyvendindami įvairias iniciatyvas, organizuodami renginius, kurių metu skatino žmones domėtis Europos Sąjunga.

Dalyvauja ne pirmus metus

Kaip skelbiama Europos Parlamento biuro Lietuvoje interneto svetainėje, šiais mokslo metais „Mokyklų – Europos Parlamento ambasadorių“ arba trumpiau MEPA projektas mūsų šalyje muša rekordus. Jame dalyvauja beveik 136 Lietuvos gimnazijos bei profesinės mokyklos.
Visos projekte dalyvaujančios ugdymo įstaigos įsipareigojo integruoti MEPA mokomąją medžiagą į pamokas, organizuoti teminius renginius, skirtus Europos Parlamento darbo aktualijoms pristatyti ir aptarti, švęsti Europos dieną ir skleisti žinią apie MEPA projektą savo partneriams, šeimos nariams, bendruomenei.
Mažeikių Gabijos ir Merkelio Račkausko gimnazijos šiame projekte – ne naujokės. Šių gimnazijų mokiniai bei mokytojai per laiką jau spėjo įsitikinti, kad, dalyvaujant Europos Parlamento organizuojamame konkurse „Euroscola“, aktyviai skleidžiant žinią apie Europos Sąjungą, galima įgyti ne tik daug žinių, bet ir laimėti paskatinamąjį prizą – kelionę į Strasbūrą.

Galimybė laimėti išvyką skatina veikti

„Santarvės“ redakcijoje apsilankė ir savo įspūdžiais iš neseniai įvykusios kelionės pasidalijo būrelis Merkelio Račkausko gimnazijos antros ir trečios klasės mokinių bei istorijos mokytoja Silva Paulauskienė.
Mokytoja pasakojo, kad MEPA projektas vyksta visose Europos Sąjungos šalyse, o Lietuvoje jis įgyvendinamas ketvirtus metus iš eilės. Nuo pat pradžių jame dalyvauja ir Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos bendruomenė. Vienas iš laimėjimų, gaunamų už šią aktyvią veiklą, yra specialios lentelės, patvirtinančios, kad mokykla yra Europos Parlamento ambasadorė. Merkelio Račkausko gimnazija tokių lentelių turi jau tris.

Anastasija Volkova ir Edgaras Narkus renginio dalyviams pristatė Lietuvą ir Žemaitiją. Nuotr. iš gimnazijos archyvo

Gimnazistai pripažino: kur kas labiau nei lentelės veikti, domėtis, kurti skatina galimybė laimėti išvyką į vieną svarbiausių Europos institucijų. Beje, visą kelionę finansuoja Europos Sąjunga.

Didelė konkurencija

Mokytoja S. Paulauskienė prisimena: kai prieš 11 metų ji pradėjo dirbti gimnazijoje, konkursas „Euroscola“ jau buvo organizuojamas. Tačiau jame ryždavosi dalyvauti nedaug mokyklų, daug kam tai atrodė kietas riešutėlis.
Kai prieš ketverius metus gimnazijos bendruomenė įsijungė į MEPA veiklas, mokykla, norėdama pretenduoti į kelionę, turėdavo dalyvauti konkurse „Euroscola“, mokiniams reikėjo pademonstruoti įgytas žinias apie Europą.
„Atrodydavo, kad išmokti Europos Sąjungos istoriją labai sudėtinga. Tačiau nebūdavo tiek daug mokyklų dalyvių ir laimėti būdavo gal kiek lengviau. O dabar, trečią kartą, buvome įvertinti už pernai įgyvendintas MEPA veiklas, bet projekte dalyvauja ir kur kas daugiau Lietuvos mokyklų nei dalyvaudavo anksčiau. Konkurencija tikrai didelė“, – sakė mokytoja.

Ruošėsi jau iš anksto

Į Europos Parlamento būstinę mokiniai vyko ne tik po ją pasidairyti, bet ir dalyvauti „Euroscolos“ renginyje. Jo metu iš daugiau nei iš 20 šalių atvykę mokiniai, stebint didžiulei – daugiau nei 500 bendraamžių – auditorijai, stengiasi kuo įdomiau pristatyti savo šalis.
Mokiniai pasiskirstė į daugiakalbes darbo grupes. Jose diskutavo pasiūlytomis temomis.
Dar rudenį, gavę kvietimus į Strasbūrą, mokiniai žinojo, kad su bendraamžiais turės bendrauti, diskutuoti Europos ateities ir aplinkos bei atsinaujinančios energijos temomis. Ruošdamiesi šiai kelionei gimnazistai pagal savo domėjimosi sritis buvo pasiskirstę, kokia tema kuriam yra priimtinesnė, gilinosi, kaupė informaciją. Visa tai buvo daroma, kad Strasbūre gimnazistai žinotų, apie ką diskutuoti su bendraamžiais iš kitų šalių, kad išmanytų dalyko esmę.
Į redakciją užėję gimnazistai pasakojo, kad bene įdomiausios renginio Europos Parlamento būstinėje dalys buvo darbas komitetuose.
Aleksandrui Godeliui įsiminė moksleivių iš Airijos delegacija. Jos nariai buvo puikiai pasiruošę diskusijoms, turėjo tvirtų argumentų, faktų, todėl buvo įdomu jų klausytis.
„Nustebino airių žinios, gebėjimas pristatyti ir išgvildenti problemas. Klausantis jų kilo mintis: jeigu moksleiviai gali taip kokybiškai pasiruošti, tai kaip posėdžiams turi pasiruošti Europos Parlamento nariai“, – kalbėjo mažeikiškis.

Ateitį įsivaizduoja šviesią

Merkelio Račkausko gimnazijos mokinių prezidentas Edgaras Narkus drauge su savo bendramoksle Anastasija Volkova Europos Parlamente Strasbūre tiesioginės transliacijos metu ir salėje stebint pusei tūkstančio moksleivių glaustai, tačiau įdomiai anglų kalba pristatė Lietuvą ir Žemaitiją. Šią transliaciją socialiniame tinkle „Facebook“ pamatė ir įdomiu gimnazistų parengtu savo šalies pristatymu pasidžiaugė nemažai mažeikiškių.
Be to, E. Narkus buvo išrinktas ir Europos ateities komiteto pirmininku. Gimnazisto paklausėme, kokią Europos ateitį įsivaizduoja jis, gimnazijos šiandien suole sėdintis jaunas žmogus.
„Man Europos ateitis atrodo nenuspėjama. Lenkija, Airija „kliba“ – iš šių šalių atstovų pasigirsta klausimas: būti ar nebūti Sąjungos nariais. Žinoma, viskas priklauso nuo žmonių sąmoningumo. Tikiuosi, kad ta ateitis bus šviesi, bet, žinoma, viską parodys laikas“, – mintimis dalijosi gimnazistas.

Dalyvavo žaidime „Eurogeimas“

Dar viena renginio dalis – žaidimas „Eurogeimas“. Jame dalyvavęs Simas Kontrimas pasakojo, kad dalyviai pasiskirsto į komandas, kuriose po keturis narius ir visi nariai iš skirtingų šalių.
Dalyviai gauna lapus su 20 klausimų, užrašytų įvairiomis kalbomis. Todėl pirmiausia svarbu tuos klausimus išsiversti, tinkamai suprasti, o tada – teisingai atsakyti. Geriausiai pasirodžiusios keturios komandos patenka į finalą ir tada didžiojoje Parlamento salėje rungiasi, stebimos gausybės bendraamžių iš įvairių Europos šalių.
Pasak S. Kontrimo, „Eurogeimo“ dalyviams buvo pateikta įvairių klausimų – pradedant Europos istorija, geografija, baigiant filosofija.
Gimnazistas sako, kad žaidimas buvo nelengvas, viską apsunkino ir tai, kad labai trūko laiko. Ypač jo trūko finale.

Turime ir kuo pasidžiaugti

Į „Santarvės“ klausimą apie tai, kurlink Europa žengia aplinkosaugos ir ekologijos srityje, S. Kontrimas kalbėjo: jis turi vilties, kad viskas bus gerai.
Gimnazistas sako, kad pastaruoju metu su aplinkos tarša stengiamasi nesitaikstyti, imta spręsti įsisenėjusias problemas. Jis pateikė pavyzdį – plastikinės taros problemą. Net palyginti mažoje šalyje – Lietuvoje – yra kuo pasidžiaugti. Įvedus taros depozito sistemą, jau ir eiliniai žmonės pastebi, kaip sumažėjo į gamtą išmetamos plastikinės taros.
Pasak S. Kontrimo, nors tai ir nedidelis, bet tvirtas žingsnis į priekį.

Merkelio Račkausko gimnazijos delegacija prie Europos Parlamento būstinės. Nuotr. iš gimnazijos archyvo

„Pakeliui į Strasbūrą turėjome galimybę pamatyti, kiek Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje pakelėse išmėtyta plastikinės taros. Lietuvoje pakelės švarios, tų butelių beveik nematyti, o štai Lenkijoje, Vokietijoje ta problema akivaizdžiai didesnė“, – Simo minčiai pritarė E. Narkus.

Nuvykti buvo svajonė

Antroje gimnazijos klasėje besimokanti Viltė Radzytė pasakojo, kad savo ateitį norėtų sieti su politologijos mokslu. Todėl nuvykti į Europos Parlamentą buvo viena iš didžiausių gimnazistės svajonių.
„Man, mokinei, nuvažiuoti ten, pamatyti, suvokti, kaip viskas vyksta, kaip iškeliamos ir sprendžiamos problemos, kaip priimami sprendimai, kaip vyksta balsavimai, buvo labai vertinga patirtis. Išvyka padėjo pasitikrinti, ar man politologija būtų įdomi. „Pasimatavau“ ir galiu pasakyti: patiko“, – šypsojosi V. Radzytė.

Vertinga ir įsimintina patirtis

Pasak mokytojos S. Paulauskienės, visa tai, ką mokiniai patiria nuvykę į Europos Parlamentą, yra tarsi žaidimas, institucijos darbo simuliacija.
Suaugusiesiems gali kilti klausimas, kam viso to žaidimo reikia.
„Renginyje dalyvaujantys mokiniai įgyja žinių, kaip įstatymai, procesai iki mūsų, eilinių Europos piliečių, atkeliauja. Galų gale tas balsavimas, galimybė matyti, kaip viskas vyksta vienoje iš svarbiausių pasaulio institucijų, manau, svarbi ir vertinga patirtis gimnazistams“, – paaiškino „Santarvės“ pašnekovė.
Mokytoja didžiuojasi, kad jos mokiniai Europos Parlamente buvo matomi – jie drąsiai uždavinėjo klausimus, dalyvavo diskusijose, aktyviai dirbo komitetuose, gvildeno problemas.
„Juk kartais būna, kad galbūt žinai atsakymą į vieną ar kitą klausimą, turi idėjų, bet bijai ką nors sakyti, klausti, diskutuoti. Išdrįsti, nebijoti, mokėti pagrįsti savo nuomonę yra labai svarbu“, – pokalbį apibendrino mokytoja.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*