Mokslo metų pradžia: naujovės mokyklose

Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Prasidedant naujiems mokslo metams bendrojo ugdymo mokyklose laukiama per 29 tūkst. pirmokų, praėjusiais mokslo metais į pirmą klasę atėjo daugiau kaip 30 tūkst. vaikų.
Švietimo ir mokslo ministerija skaičiuoja, kad trečius metus iš eilės pirmokų bus daugiau nei abiturientų, kurių, preliminariais duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose mokysis per 26 tūkst. (arba keliais šimtais mažiau nei pernai).
Išankstiniais duomenimis, 1148 šalies bendrojo ugdymo mokyklose rugsėjį naujus mokslo metus pradės 326 tūkst. mokinių, tai 4 tūkst. mažiau nei pernai.
Universitetuose ir kolegijose bendras studentų skaičius mažėja 8-iais tūkst. – iki 116 tūkst.

Svarbiausios šiais mokslo metais laukiančios naujovės:

Ilgesni mokslo metai. Švietimo ir mokslo ministerija šiuos mokslo metus, lyginant su praėjusiais, pailgino 10 ugdymo dienų. Ką per jas veikti ir kada rengti papildomus užsiėmimus, palikta spręsti mokykloms ir savivaldybėms.

Lietuvių kalbos pamokos – vienodos. Nuo rugsėjo visi 1–10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas programas, skirtas ir lietuviškoms, ir mokykloms tautinių mažumų kalbomis. 11 ir 12 klasių programos suvienodintos jau seniau.
Prie vienodo brandos egzaminų vertinimo baigusiems tiek mokyklas, kuriose mokoma lietuvių kalba, tiek mokyklas, kuriose mokoma tautinių mažumų kalbomis, numatoma pereiti 2020 metais.

Brandos darbas ir kaupiamasis vertinimas. Šiais mokslo metais abiturientai jau galės rinktis brandos darbą. Jis neprivalomas, prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui, tačiau negali būti privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino atitikmuo.
Brandos darbas rengiamas spalio–kovo mėnesiais.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad brandos darbo įvedimas yra platesnės mokinių vertinimo peržiūros pradžia.
„Peržiūrint brandos vertinimą ir mažinant vien egzaminų svorį, įvedant kaupiamąjį vertinimą, kuris pasireikštų tiek tam tikrų dalykų vidurkiais, kurie yra kaupiami, tiek savarankiškų, neformalių, kitų veiklų portfolio kaupimu, nes tai irgi yra tie dalykai, kuriuos įgyjame per 12 metų, tai nėra vien akademinės žinios ir akademiniai pasiekimai, vieni domisi sportu, kiti domisi muzika, kiti savanoriauja ligoninėse ar dar kažkur, ir tai yra tos kompetencijos, kurios irgi lygiai taip pat svarbios siekiant tolimesnės ir akademinės karjeros“, – praėjusią savaitę pristatydama mokslo metų naujoves sakė ministrė.
Stojamųjų pakeitimai, pagal kurie didesnį svorį suteikti, pavyzdžiui, pažymių vidurkiui, anksčiausiai gali įsigalioti 2019 metais.
Ministrė žada, kad nebus visiškai atsisakoma egzaminų.

Dėmesys smurto prevencijai, naujai – apie lytinį gyvenimą. Nuo rugsėjo 1-osios visos mokyklos turės įgyvendinti patyčių ir smurto ar kitą pasirinktą prevencinę programą. Iki šiol tai darė tik kiek daugiau nei pusė švietimo įstaigų.
Tarp šių metų naujovių – ir pradedama įgyvendinti Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa. Ši programa rengta kelerius metus ir keičia ankstesnę Sveikatos ugdymo bendrąją programą. Ją rengiant bene daugiausiai prieštaravimų kilo dėl to, kaip vaikams turėtų būti pristatomi lytiniai santykiai, kontracepcija.
Be to, kartu su Krašto apsaugos ministerija parengta šalies gynybai skirta pasirenkamojo nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programa vyresniųjų klasių mokiniams.

Parengta pagal LR Švietimo ir mokslo ministerijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*