Reklama

Mažeikiai, Švietimas | 2013-06-05 11:41 | Autorius:
Versija spausdinimui

Viešnagė pas suitus paliko nenupasakojamą įspūdį(0)

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Mes, Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios jaunieji choristai, dalyvavome Alsungos miestelio (Latvija) šventėje „Suitu lebediks“. Ne tik gerų emocijų patyrėme, bet ir sugrįžę nusprendėme labiau pasidomėti išskirtiniu kraštu.


Praplėtė mūsų akiratį

Keliaudami po Latviją atsitiktinai buvome pakviesti į Alsungos miestelio šventę. Tas atsitiktinumas atnešė ne tik daugybę gerų emocijų, bet ir praplėtė mūsų akiratį. Nežinojome, kad visai netoli mūsų yra toks unikalus kraštas. 
Važiuodami ten galvojome tiesiog sudalyvauti nedidelio miestelio šventėje, padainuoti keletą lietuvių liaudies dainų ir parodyti savo tautinius kostiumus. Nelabai gilinomės ir į šventės pavadinimą, svarbiau buvo pati programa, renginiai, vyksiantys Livonijos laikus menančios pilies kieme. Tiesa, žinojome, kad tas kraštas 2009 m. buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą, bet per daug nesiaiškinom kodėl.
Pabuvę ten nusprendėme labiau pasidomėti tuo išskirtiniu kraštu. Pasirodo, kad ši mažytė teritorija, įsikūrusi vakarinėje Kuržemėje ir apimanti Alsungos, Gudeniekų ir Jūrkalnės parapijas, yra vienas savotiškiausių kraštų ne tik Latvijoje, bet ir visame pasaulyje.


Išskirtinis suitų kraštas

Šiame savo etnografiniu unikalumu išsiskiriančiame krašte gyvenantys žmonės save vadina suitais. Ir nors šiandien istorinėje teritorijoje tegyvena apie 2000 suitų kilmės žmonių, jie tikrai turi kuo nustebinti.
Suitų kraštas yra unikalus Latvijos kultūros fenomenas, kuris jau keturis amžius tarsi katalikybės sala laikosi tarp aplink esančių liuteronų žemių. Šioje teritorijoje dėl galingos katalikų bažnyčios įtakos ir sąveikaujant latvių, lybių, lenkų bei vokiečių kultūromis susidarė ir išliko neįprasta kultūros aplinka ir identitetas.
Išgirdus žodį „suitai“ kiekvienas latvis pirmiausia savo vaizduotėje mato puošnius etnografinius kostiumus dėvinčias dainininkes „Suitu sievas“ („Suitų moterys“), kurios savo aštriu liežuviu ir savotišku senoviniu burdono daugiabalsiu dainavimu sugebėtų šmaikščiai apdainuoti bet ką. Šia dainavimo maniera „Suitu sievas“ jau išgarsėjo visame pasaulyje. Nuo 2004 m. Alsungoje įvyko jau trys tarptautiniai burdono festivaliai, į kuriuos susirenka šiuo įprastu muzikinės notacijos raštu sunkiai užrašomu senoviniu stiliumi muzikuojantys atlikėjai iš Prancūzijos, Gruzijos, Vengrijos ir Estijos.
Tačiau šis kraštas reiškia ne tik suitų moterų daugiabalsį dainavimą ir puošnius tautinius kostiumus ar tradicijas, savotišką mentalitetą, suitišką tarmę, turtingą dainų kraitį bei valgius, bet ir gebėjimą garbingai skleisti Latvijos vardą tarptautiniu mastu. Suitų kraštas yra tarsi keliautojus pritraukiantis magnetas. Neįmanoma nesižavėti stataus Jūrkalnės kranto šlaitais su į jūra virstančiomis pušimis, nesibaigiančiais smėlėtais paplūdimiais, ramiais ežerais, uogų bei grybų turtingais miškais, vingiuotais žvyro keliais, laukų bei miškų vaizdais, senomis bažnyčiomis, pilimis bei dvarais, Jūrkalnės ir Alsungos užeigomis, „Suitu sievu“ dainavimu, margais tautiniais kostiumais, keistomis tradicijomis ir savotiška suitų tarme.


Kryžiaus maldos, žuvys, dainos ir šokiai

Taip labai trumpai apibūdintume ten vykusią šventę. Atvykusius penktadienio pavakary mus pasitiko suitė su įspūdingais tautiniais drabužiais. Suitai labai didžiuojasi savo tautiniais kostiumais, rengiasi juos bet kokia ypatingesne proga. Įsikūrę kempinge prie Žvirgždų ežero, vykome į pirmąjį renginį – Kryžiaus maldas. Rusiškai-latviškai-lietuviškai nelabai pavyko iš anksto išsiaiškinti, kas ten turėtų būti. 
Pasirodo, kad gegužės mėnesį tris kartus per savaitę susirinkę žmonės kalba Rožinį, gieda  Švč. Mergelei Marijai skirtas giesmes bei litaniją. O vadina visa tai Kryžiaus maldomis todėl, kad renkasi prie kryžiaus. Į vidury laukų esančią sodybą susirenka apie 50 žmonių. Dalis jų dėvi savo suitiškus tautinius kostiumus. Maloniai nustebino tai, kad visas savo maldas užbaigė Latvijos himnu.
Po maldų niekas neskuba skirstytis: bendrauja, dainuoja, vaišinasi.
Kitos dienos renginiai prasidėjo jau minėtoje pilyje. Aplankėme pily esančią ekspoziciją, per mikroskopus tyrinėjome šalia esančio ežero vandenį, pilies požemiuose ieškojome vaiduoklių. Kieme vyko įvairi veikla: žuvies rūkymas ir ragavimas, žuvienės skanavimas, žuvies iš karoliukų vėrimas, medinių žuvelių – lentelių gamyba. Prie upės galėjai susipažinti su profesionaliais žvejybos įrankiais, pasimokyti taisyklingai paruošti meškerę žvejybai. Vaikai galėjo aplankyti vandens atrakcionus. Veikė Alsungos meistrų darbų paroda. Pilies kieme galėjome stebėti Kuldigos jaunimo teatro spektaklį.
Besistengdami visur sudalyvauti, nepajutome, kaip sulaukėme vakare vykusio Alsungos Didžiojo koncerto. Sunku išsakyti, ką jautėme, žvelgdami į tuos švytinčius, besidžiaugiančius tuo, ką daro, žmones. Atrodė, kad visas miestelis susirinko į vasaros estradą. Šiame koncerte pasirodė visi Alsungoje susibūrę kolektyvai, nepriklausomai nuo jų meninio lygio. Vieninteliai mes buvome ne iš šio miestelio. Į sceną lipo įvairaus amžiaus alsungiškiai: nuo mažiausių darželinukų iki garbingo amžiaus sinjoritų. Vienu metu scenoje buvo apie 100 šokėjų. Miestelyje, kuriame apie 1600 gyventojų! Ir viskas taip šilta, taip nuoširdu, taip sava. Ir labai svetinga – po mūsų dainų, kurių žodžių tikrai niekas nesuprato, aplodismentai ilgai netilo. Atrodė, kad ir mes tapome to miestelio dalimi.
Po koncerto laižydami ledus, svarstėme – ar kuriame nors tokio dydžio Lietuvos miestelyje būtų įmanomas toks koncertas. Nepavyko nieko panašaus prisiminti. Belieka iš suitų tik pasimokyti būti tokiems aktyviems, mylintiems savo kraštą, skleidžiantiems savo kultūrą ir suprantantiems, kad tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip gyvensime ir ką turėsime.
Vakarą leidome svetingoje Alsungos klebono pastogėje, gėrėme mėtų arbatą, skanavome naminę duoną su medumi, ragavome suitų nacionalinį patiekalą, kurio pavadinimo, deja, nepamenam, ir lietuviškai bendravome. Šių trijų suitiškų parapijų klebonas kun. Andris Vasilevskis turi lietuviškų šaknų ir puikiai kalba lietuviškai.
Dalia Sprindienė
Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos
Jaunimo choro vadovė
Tags: ,
  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sodininko skiltis, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.