Tarp „Mažeikių naftos“ administracijos ir profsąjungos – konfliktas dėl žmogaus teisių

„Mažeikių naftos“ vadovybė riboja bendrovės darbuotojų bei jų artimųjų teisę į privataus gyvenimo gerbimą. Tokią išvadą padarė Žmogaus teisių stebėjimo institutas po to, kai išanalizavo įmonės generalinio direktoriaus įsakymą, pagal kurį visi bendrovės darbuotojai ir jų šeimų nariai privalo informuoti apie turimas akcijas.
SUTARTYJE – ADMINISTRACIJA, ĮSAKYME – VISI
Į „Mažeikių naftos“ vadovų ir profsąjungos šiemet patvirtintą kolektyvinę sutartį buvo įtrauktas punktas, kad administracijos pareigūnai, turintys įtakos sprendimų priėmimams ar priimantys sprendimus, turi deklaruoti savo interesus.
Tačiau rugpjūčio pabaigoje pasirašytame generalinio direktoriaus Polo Nelsono Inglišo įsakyme nurodyta, jog visi bendrovės darbuotojai turi raštu informuoti apie savo arba artimų giminaičių valdomus didesnius kaip 2 proc. dydžio akcijų, nustatyta tvarka kotiruojamų vertybinių popierių biržoje, paketus.
Įsakymas buvo pristatytas įmonės vadovų susirinkime. Pasak AB „Mažeikių nafta“ profesinės sąjungos tarybos pirmininkės Virginijos Vilimienės, įsakymo pristatymo tonas buvo labai griežtas – pirmiausia buvo pradėta nuo grasinimo atleisti iš darbo tuos, kurie nepaklus šiam nurodymui.
Lygiai tokiu pat principu vadovai buvo verčiami organizuoti susirinkimus cechuose ir pristatyti įsakymą.
„Buvo liepta balsuoti – sutinka su įsakymu ar ne. Žmonės tų rankų lyg ir nenorėjo kelti, tačiau generalinis direktorius ėjo salės viduriu ir provokavo rankų kėlimą. Susirinkime dalyvavo apie septyniasdešimt žmonių. Aš sėdėjau salės gale ir vis galvojau, ką turėsiu daryti, kai jis prieis prie manęs. Pasijutau tokia pažeminta… Mačiau, kaip vadovai, direktoriui priėjus, kėlė drebančias rankas. Buvo akivaizdu, kad jie tai daro labai nenoriai. Labai akivaizdi prievarta“, – pasakojo V. Vilimienė, priminusi, kad su administracija yra susitarta, jog prieš priimant sprendimą dėl darbuotojų, abi šalys turi diskutuoti šiuo klausimu.

REIKALAVIMO NESIRUOŠIA NAIKINTI
Kadangi profsąjungos tarybos pirmininkė, pasipiktinusi tokiu spaudimu, pareiškė, kad rankos už šį įsakymą nekels, P. N. Inglišas pakvietė pasikalbėti į kabinetą, kur laukė, pasak moters, gana nemalonus pokalbis.
Po kelių dienų AB „Mažeikių nafta“ profesinė sąjunga generaliniam direktoriui išsiuntė reikalavimą panaikinti įsakymą, kuriame nustatyta, kad „bet koks bendrovės politikos interesų konflikto (susikirtimo) atžvilgiu nuostatų pažeidimas yra pagrindas skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo“.
„2004 m. sudarytos kolektyvinės sutarties 8.8.6 punkte yra išvardyti pažeidimai, kurie yra laikomi šiurkščiais ir kuriuos įvykdžius darbdaviui suteikiama teisė nutraukti darbo sutartį su darbuotoju. Šiame punkte nuostatos, jog už bendrovės politikos interesų konflikto (susikirtimo) atžvilgiu nuostatų pažeidimą yra pagrindas skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, nėra numatyta“, – teigiama reikalavime.
Vėliau vyko susitikimas, kuriame dalyvavo įmonės administracijos ir profsąjungos atstovai bei teisininkas Giedrius Raudys.
„Administracijos atstovai iš karto išdėstė savo poziciją, kad šito reikalavimo nepanaikins, nors ir sutinka dar kartą susitikti. Tai jie pasiruošę daryti tik dėl Profsąjungų įstatymo reikalavimo darbdaviams derėtis su profsąjunga, jeigu iškyla nesutarimų. Inglišas rašo, kad nors mūsų reikalavime pateikti argumentai nėra pakankami, tačiau jis tikisi, jog reikalavimo nagrinėjimas Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka padės išsiaiškinti šalių pozicijas bei motyvus ir išspręsti šį nesusipratimą abiems šalims priimtinu būdu. Prieš susitikimą nusprendėme pasikonsultuoti su Žmogaus teisių stebėjimo institutu“, – vardijo derybų su administracija peripetijas profsąjungos tarybos pirmininkė.

NESUPRANTA PASIPRIEŠINIMO ESMĖS
AB „Mažeikių nafta“ komunikacijos skyriaus viršininkas Giedrius Karsokas „Santarvei“ sakė, kad įmonės profsąjunga visiškai be reikalo „išpūtė burbulą“. Jis teigė, kad generalinio direktoriaus įsakymas „Dėl pranešimo apie galimus interesų konflikto atvejus pateikimo tvarkos nustatymo“ yra paremtas Kolektyvinės sutarties nuostatomis bei įmonėje galiojančia tvarka.
„Šiuo įsakymu yra dar kartą priminta apie skaidrumo poreikį įmonėje. Juk bendrovėje turi būti tvarka dėl interesų konflikto, galimų susikirtimų. Tačiau kažkodėl buvo sukeltas tuščias triukšmas, neturintis jokios prasmės“, – sakė G. Karsokas, prisipažinęs, kad dar nėra susipažinęs su Žmogaus teisių stebėjimo instituto išvadomis.
Komunikacijos skyriaus vadovo nuomone, pasipriešinimas generalinio direktoriaus įsakymui yra elementarus politikavimas – „vieni ant kitų rėkia, tačiau sutarimo neranda“.
G. Karsokas priminė, kad vadovų prašoma deklaruoti, o visų kitų tik informuoti apie turimus didesnius nei 2 proc. akcijų paketus, bet ne visose įmonėse, o tik tose, kurių akcijos yra kotiruojamos Vilniaus biržoje.
„Mano nuomone, tai – formali deklaracija. Pavyzdžiui, jeigu žmogus turi 2 procentus „Lietuvos telekomo“ akcijų, tai pagal šios dienos vertę jis turi daugiau nei trisdešimt vieno milijono litų vertės turto. Kyla klausimas, ar apskritai Mažeikiuose yra tokių milijonierių? Nesuprantu to pasipriešinimo esmės. Jeigu aš neturiu ko slėpti, vadinasi, viską ir deklaruoju. Būtent iš tų paslapčių ir gimsta Lietuvoje skandalai“, – piktinosi viršininkas.
Išgirdęs V. Vilimienės pasakojimą apie įsakymo pristatymą, G. Karsokas replikavo, kad, matyt, žmonėms blogai su humoro jausmu, todėl nebesą apie ką kalbėti.

PASIGENDA „WILLIAMS“ VALDYMO
V. Vilimienė kategoriškai atmetė G. Karsoko kaltinimus politikavimu. Pirmininkė įsitikinusi, kad profsąjunga vadovaujasi demokratiniais metodais. Ji sakė, kad įmonėje jau seniai vyrauja įtampa dėl galimybės būti atleistam iš darbo.
„Kolektyvinėje sutartyje buvo numatyta, kad akcijas turi deklaruoti tie, kurie yra tiesiogiai susiję su įmonės valdymu. Be to, nėra kalbama, kad nedeklaravęs gali būti atleistas iš darbo. Pastaruoju metu mes matome, kaip kartais įmonės valdžia iš aukšto žiūri į mūsų žmones, prievarta verčia dirbti tuos darbus, kurie nenumatyti darbo sutartyje, ir grasina, kad nepaklusus atleis iš darbo“, – pasakojo V. Vilimienė.
Profsąjungų tarybos pirmininkę ypač papiktino G. Karsoko teiginys, kad 2 proc. Vilniaus vertybinių popierių biržoje kotiruojamų akcijų mažeikiškiai tikriausiai neturi ir šis įsakymas yra formalus.
„Tai kodėl jie rašo, jeigu žino, kad taip nėra? Kodėl jie gąsdina žmones atleidimais iš darbo? Vadinasi, tai – tik priemonė gąsdinti, įvaryti stresą? Ar mažai mes tų stresų patiriame? Dar kartą sakau, pastaruoju metu įmonėje įtampa yra labai didelė“, – sakė pirmininkė.
Pasak V. Vilimienės, tokios įtampos nebuvo „Williams“ valdymo laikais. Tik atvykę į įmonę, amerikiečiai pradėjo bendrauti su žmonėmis, klausė jų nuomonės, tarėsi įvairiais klausimais.
„Williams“ laikais pasimokėme bendravimo ir pamatėme, kaip turi būti gerbiamas žmogus. Šiuo metu yra visiškai kitaip. Demonstruojama pozicija, kad žmogus – daiktas, su kuriuo galima daryti, ką nori. Jaučiu, kad bandoma visus darbininkus suspausti į vieną kumštį ir parodyti, jog ką norės, tą ir darys“, – pastebėjimais dalijosi V. Vilimienė.
Pirmininkė sakė, kad AB „Mažeikių nafta“ profesinė sąjunga yra rimtai nusiteikusi kovoti prieš tokius darbdavio veiksmus: bus analizuojami visi „iš viršaus nuleisti“ nutarimai, klausiama darbuotojų nuomonės. V. Vilimienė garantavo, kad, pastebėjus darbuotojams daromą spaudimą ar darbdavio nepagarbų elgesį su žmonėmis, bus kreipiamasi į Žmogaus teisių stebėjimo institutą, kurio vadovai pažadėjo padėti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video