Tarp pirmųjų šauktinių – nė vieno iš Mažeikių

 

Pabaigę trijų mėnesių trukmės mokymus, kariai gali pretenduoti tapti profesionaliosios kariuomenės dalimi. Nuotrauka iš archyvo

Į bazinius karinius mokymus šiemet išvyko pirmieji kariai. Pirmuoju šaukimu nepasinaudojo nė vienas mažeikiškis.
Specialistai primena, kad nesurinkus reikalingo karių skaičiaus, jaunuoliai bus šaukiami priverstine tvarka.

Iš pradžių mažeikiškiai buvo aktyvūs

Nuo 2009 metų organizuojami baziniai kariniai mokymai – vienas iš būdų atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, o ją atlikusieji gali pretenduoti į profesinę karo tarnybą.
Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad apie 60 proc. baigusiųjų šiuos mokymus tęsia darbą Lietuvos kariuomenėje, o kiti įrašomi į kariuomenės rezervą.
Trijų mėnesių trukmės kursai vyksta Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje. Mokymuose gali dalyvauti visi privalomosios pradinės karo tarnybos neatlikę 18–38 metų Lietuvos piliečiai. Krašto apsaugos savanorių pajėgų Telšių teritorinio poskyrio viršininkas Tomas Bagvilas „Santarvei“ pasakojo, kad Žemaitijoje su savanoriais didelė problema – iš čia į Ruklą išvažiuoja itin mažai savanorių.
„Gal į užsienį išvažiuoja, gal nenori tarnauti – juk dabar laisvas pasirinkimas, gal neįdomu. O tie, kurie turi noro, ateina patys, – nereikia jokios reklamos,“ – tvirtino pašnekovas.
T. Bagvilas prisiminė, kad iš pradžių mažeikiškiai buvo aktyvus, tačiau dabar aprimo.

Gali pakeisti nuomonę

Į privalomąją pradinę karo tarnybą pretenduojantys asmenys turi atitikti nustatytus išsilavinimo, sveikatos, kitus reikalavimus. Į tarnybą gali būti priimami turintieji pagrindinį ar aukštesnį išsilavinimą. Pretendentai per penkias dienas turi pasitikrinti sveikatą.
Už karo prievolės administravimą Telšių apskrityje atsakingas T. Bagvilas priminė, kad bus padengtos visos kelionės sveikatai tikrinti išlaidos.
Nusprendęs atlikti karinę tarnybą, kiekvienas gali savo nuomonę pakeisti per pirmąsias penkias mokymų dienas. Pašnekovas patvirtino, kad tokių atvejų esama: neseniai tuo pasinaudojo vienas aukštąjį išsilavinimą turintis mažeikiškis.
T. Bagvilas pasidžiaugė, kad yra ir kitokių istorijų. Pavyzdžiui, dabar mokymuose dalyvaujantis jaunas mažeikiškis iš Italijos į Lietuvą grįžo vien tam, kad galėtų tarnauti Tėvynei.

Nesusirinkus savanoriams, karius atrinks kompiuteris

Pašnekovas „Santarvei“ priminė, kad bazinius karinius mokymus sudaro du etapai.
„Kai atbūni devynias savaites, vadinasi, jau esi atitarnavęs Lietuvos kariuomenei. Po šio laiko gali važiuoti namo – būsi įtrauktas į aktyvų rezervą. O tęsdamas kursus, pretenduoji tapti profesionalios kariuomenės dalimi. Daugumai buvo suteiktos tarnybos vietos: pasirašai su kariuomene sutartį ketveriems metams, ir tarnauji,“ – pasakojo viršininkas.
Karių šaukimai vyks kiekvieną mėnesį iki gruodžio 17-osios. Šiemet turi būti pašaukta 700 karių. Nuo praėjusių metų įsigaliojo įstatymo pataisos: jeigu nebus surinkta tiek savanorių, bus pradėti vykdyti priverstiniai 18–26 metų amžiaus vyrų šaukimai.
„Nustatys, kokio skaičiaus reikia, suves formules ir kompiuteris atrinks žmones – tuo rūpinsis Vilnius,“ – paaiškino T. Bagvilas.
Kitas karių šaukimas numatomas vasario 13-ąją.

Vyriausybė diskutuos dėl lengvatų

Baigusieji bazinius karinius mokymus gauna lengvatų: pirmenybę į valstybės finansuojamas studijų vietas, darbinantis į valstybės tarnybą, dalies sumokėtos studijų kainos kompensavimą ir kitas. Be to, suteikiama subsidija darbdaviams, įdarbinusiems kursus baigusius jaunuolius.
Dėl pastarųjų dviejų punktų ketina diskutuoti Vyriausybė. Krašto apsaugos ministerijos pateiktame projekte siūloma, kad subsidija už įdarbintą iš mokymų grįžusį asmenį negalėtų viršyti 1,5 minimalios mėnesinės algos dydžio – apie 1200 litų.
Darbo užmokesčio subsidijavimas, pasak Krašto apsaugos ministerijos atstovų, leistų mažinti problemą, kai darbdaviai nėra suinteresuoti išleisti savo darbuotojų atlikti karo prievolės.
Prognozuojama, kad darbo ir įdarbinimo subsidija šiemet galėtų pasinaudoti apie 140 karo prievolininkų. Subsidijoms mokėti gali prireikti iki pusės milijono litų.
Ministerija taip pat teikia pakeitimus, kuriais studijų įmokos būtų grąžintos ne tik geriausiems studentams, bet ir asmenims, baigusiems bazinius karinius mokymus ar nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Tam gali prireikti kone milijono litų.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė žiniasklaidai teigė, kad jei Vyriausybė nesutars dėl paramos šiems kariams, vėliau gali tekti grįžti prie privalomo šaukimo į kariuomenę.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*