Aktualijos | 2009-01-23 04:43 | Autorius:
Versija spausdinimui

Tarptautinėje parodoje dalyvavo ir mažeikiškės(1)

Į Vokietijos sostinėje Berlyne vykstančią tarptautinę maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodą „Žalioji savaitė 2009“ suvažiavo daugiau kaip 1600 dalyvių iš 52 šalių.
Kasmet šią parodą aplanko beveik pusė milijono žmonių. Tai viena seniausių ir populiariausių parodų visame pasaulyje, rengiama nuo 1926 metų. Lietuva joje dalyvauja septintą kartą.
Šiais metais į tarptautinę parodą vyko ir „Santarvės“ atstovė.


PASITIKO LIETUVIŠKO
KAIMO SODYBA
Sausio 15-osios pusiaudienį išskridome iš Vilniaus oro uosto. Tiesioginio skrydžio į Berlyną nebėra, tad Prahoje persėdome į kitą lėktuvą ir vakare nusileidome Vokietijos sostinės oro uoste. Buvusiame Vakarų Berlyne esantį „Lindner“ viešbutį, kuriame buvome apgyvendinti, pasiekėme organizatorių užsakytu autobusu.
Kitą rytą papusryčiavus autobusas mus nuvežė į Berlyno parodų rūmus, kur vyko paroda. Kol pasiekėme paviljoną, kuriame įsikūręs Lietuvos stendas, reikėjo pereiti ne vieną salę ir kiemą. Tai užtruko, nes parodos plotas siekia 115 tūkst. kv. metrų.
Tame pačiame paviljone, be Lietuvos, savo produkciją pristato dar trylika šalių. Tai – Bulgarija, Danija, Airija, Estija, Latvija, Graikija, Kenija, Norvegija, Rumunija, Švedija, Šveicarija, Tailandas, Tunisas.
Nacionaliniame stende Lietuva eksponuoja ekologiškus produktus, per šimtmečius išsaugotą kultūrinį bei kulinarinį paveldą. Šiais metais savo produkciją demonstruoja ir paslaugas pristato 8 mūsų šalies atstovai.
Visas mūsų stendas primena lietuviško kaimo sodybą, kurios centre restoranų tinklas „Bernelių užeiga“ įkūrė stilizuotą smuklę. Jos lankytojai galėjo paskanauti gardžios baravykienės duonos kepalėlyje, dešrelių su raugintais kopūstais, mūsų tradicinių cepelinų.
Nuo pat ryto į „Bernelių užeigą“ kvietė muzikanto iš Raguviškės (Kretingos r.) Regimanto Šilinsko aidinčios skrabalų melodijos.
MINISTRAS
PRISISTATĖ ŪKININKU
Lūkuriavome „Bernelių užeigoje“, kur turėjo įvykti susitikimas su LR žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus vadovaujama Lietuvos delegacija. Tai buvo pirmasis naujojo ministro vizitas į užsienį.
Ministras atvyko pavėlavęs. Prisistatė esąs ūkininkas, Rokuose (Kauno rajonas) turintis 200 ha nuosavos ir nuomojamos žemės. K. Starkevičius sakė tikįsis labiau pabendrauti su regionine spauda, kuri, anot jo, arčiau kaimo žmogaus. Kreipdamasis į žurnalistus, jis ragino rašyti paprasta ir kiekvienam suprantama kalba.
Ministras kalbėjo apie kaimo plėtros programos strategines kryptis, pasidžiaugė, kad kaimo žmonės supratingi, daug dirba ir nemitinguoja, apgailestavo dėl didelių pieno supirkimo ir pardavimo kainų skirtumo, pranešė džiugią žinią, kad būsiančios sugrąžintos subsidijos už eksportuojamą pieną. Kaip mums labai svarbią šalį, ministras įvardijo Rusiją, esą į ją eksportuojame nemažai savo produkcijos, kur ji labai vertinama.
Anot K. Starkevičiaus, jo tikslas yra dirbti kartu su kitomis žemės ūkio institucijomis ir nesikišti į jų veiklą. Numatytas finansavimas Lietuvos ūkininkų sąjungai, su kuria ministerija bendradarbiaus pagal galimybes. Žemės ūkio rūmams paliktas tas pats finansavimas. Esą jie negali būti ministerijos „kilimėliu“, o turi likti savarankiški.
Ministro žodžiai buvo atsakymas į Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto pastebėjimą, kad sąjunga dirba visuomeniniais pagrindais ir gyvena tik iš nario mokesčių. Iš 107 tūkstančių registruotų ūkių, narių yra tik 4100, arba 3,94 procento visų ūkininkų. Pasak J. Talmanto, Žemutinėje Saksonijoje tik 3 procentai ūkininkų yra ne sąjungos nariai, ir juos ten vadina „zuikiais“.
IŠGYVENA NE PAČIUS
LENGVIAUSIUS LAIKUS
Ne tik šalies, bet ir mūsų rajono atstovė aukščiausios kategorijos provizorė farmakognostė Jadvyga Balvočiūtė jau ketvirti metai „Žaliosios savaitės“ parodoje kviečia Lietuvos stendo svečius paragauti įvairiausių ekologiškų žolelių arbatų.
Už savo švietėjišką veiklą Žemės ūkio ministerijos rengiamame konkurse „Lietuvos kaimo spindulys“ ji pelnė „Liaudies medicinos skleidėjos“ nominaciją.
Anot J. Balvočiūtės, dalyvavimo parodoje pagrindinis tikslas – „praplėsti ryšius, išeiti į Europą ir save pamatyti jos kontekste“. Garsiausia Lietuvos žolininkė sakė dabar gyvenanti ne pačius lengviausius laikus. Tiek pirmaisiais metais, tiek ir vėliau iš parodos ji grįžtanti su nuostoliais. Niekas nepasiūlo kompensuoti nei kelionės, nei gyvenimo parodos laikotarpiu išlaidų.
„Kaip ir visiems, didelį susirūpinimą kelia ekologiniams produktams nuo 5 iki 19 procentų padidėjęs PVM tarifas. Atsirado apyvartos ir kitokie mokesčiai. Žinoma, kaip nors išgyvensim, bet tikrai nėra lengva. Tikiuosi, kad Vyriausybės priimtos priemonės sureguliuos finansus, ir ateis geresni laikai“, – pati save ramino pašnekovė.
Ekologinio ūkio šeimininkei sunkus laikas ir dėl to, kad ūkinio pastato statyboms teko imti didelę paskolą iš banko, kurią grąžinti bus labai nelengva. Iš Europos Sąjungos Kaimo plėtros programos, vietoj 50 proc. reikalingos pinigų sumos, kurią galėjo gauti, ji tegavo tik 20 proc. Taip atsitiko dėl to, kad pirmą kartą pateikus projektą, jis buvo atmestas.
Mokėjimo agentūra projektą atmetė ir antrą kartą. Teko kreiptis į kitą projektų specialistą, kuris, pasak J. Balvočiūtės, jį „pritempė“ prie reikiamo lygio, kad Mokėjimo agentūra jį priimtų. Tačiau čia laukė dar didesnė nesėkmė. Prieš antrą kartą pateikiant projektą, jo vadovas nebuvo įspėjęs, kad reikia perskaičiuoti sąmatą, nes pakilo kainos. Projektas buvo patvirtintas senomis kainomis, pagal kurias jo niekas negalėjo vykdyti.
„Paprašėme per mažos sumos, bet jau viskas buvo po laiko, – sako ponia Jadvyga. – Dabar esu suvaržyta, ir negaliu vykdyti kitų projektų. Turiu grąžinti pinigus bankui ir žiūrėti, kaip reikės išgyventi.“
Ūkiniame pastate yra gamybinės patalpos, kuriose ūkininkė palengva kuriasi. Daromas keltas į pirmą aukštą ir palėpę, reikia pritaikyti vėdinimo sistemą, nusipirkti baldų, kitokios įrangos, pasigaminti daugiau stelažų.
MAŽEIKIŠKĖS SAVO
KLIENTUS PAŽĮSTA
J. Balvočiūtė į parodą atvyko ne viena. Ją lydi dukra Eglė Kučinskaitė, kuri yra ūkio vadovo pavaduotoja, ir vertėja bei padėjėja Kristina, beje, sutapimas, taip pat Kučinskaitė.
Užklausus, kaip sekasi parodoje, Eglė sako, kad dar tik pirma diena, todėl vertinti kol kas sunkoka. Sprendžiant pagal ankstesnių metų parodas, maždaug yra aišku, kas ką domina. Sakykim, pernai vokiečiai stebėjosi, kodėl Berlyne nėra specializuotos arbatų parduotuvės, kurioje būtų galima nusipirkti ekologiškų J. Balvočiūtės arbatų.
„Jau turime nuolatinius savo klientus, kurie mūsų nepamiršta. Yra toks senukas vokietis, kilęs iš Klaipėdos krašto, kelios ponios, kurios visą laiką mus aplanko. Turime grupę rusų, gyvenančių Berlyne, kurie žino ir labai vertina mūsų natūralias žolelių arbatas. Jos labai populiarios tarp sportininkių, kurios negali vartoti jokių cheminių preparatų, vaistų, maisto papildų, todėl prisiperka mūsų arbatų visiems metams“, – pasakojo Eglė.
Pasak jos, čia besilankantys klientai susipažįsta su ūkio šeimininke, keičiasi literatūra ir knygomis. Vokiečiai domisi ir keliavimo galimybėmis. Parodoje gavę informacijos, jie ryžtasi aplankyti Lietuvą.
„Mes atpažįstame savo klientus tarp einančių pro šalį. Tie, kurie žingsniuoja su ledais rankose, tikrai prie mūsų nesustos. Solidesnio amžiaus inteligentiškos išvaizdos sveikai atrodantys žmonės – potencialūs mūsų produktų pirkėjai. Vaikai taip pat mielai ragauja ir nori mūsų arbatų. Pirmosiomis dienomis praeinantiems žmonėms siūlėme savo lankstinukus. Per dieną parodos apeiti neįmanoma, todėl dažniausiai, pasiskaitę lankstinukus, susidomėjusieji mūsų produkcija kitą dieną grįžta“, – komentavo E. Kučinskaitė.
LIETUVIŠKOS ARBATOS
TRAUKIA
ĮVAIRIŲ ŠALIŲ ATSTOVUS
Pašnekinau parodos lankytojus, kurie ilgiau stabtelėjo prie J. Balvočiūtės siūlomų arbatų.
Vokietis Šonas Šulcė, paragavęs „Lazdynų“ arbatos, pagyrė, kad ji kvepianti kaip gamta, o jos skonis primenąs žydinčią pievą. Jis pasigyrė buvęs Lietuvoje ir lankęsis Kaune. Statybų verslu užsiimanti Ana Disler iš Šveicarijos, skanaudama arbatą, pasakojo apie savo verslą, dovanojo lankstinuką ir savo vizitinę kortelę.
Prie J. Balvočiūtės prekystalio priėjo solidžios išvaizdos vyrų grupelė. Bankininkai iš Pietų Tirolio (Italija) mielai gėrė arbatą su medumi, gyrė ją, o vienas jų, Teo Bipoli, nusipirko. Būrelis merginų iš Brazilijos sakė, kad namuose arbatų geria nedaug, bet lietuviškų skonį išbandė.
Pasak jų, Brazilijoje populiariausia esanti „Matė“ arbata.
Simpatiška vokiečių pora prisipažino ateinančią vasarą ketinanti aplankyti Lietuvą. Per visas tris Baltijos šalių sostines jie keliausią į Norvegiją. Lietuviška žolelių arbata jiems palikusi labai gerą įspūdį. Mažeikiškės arbatas gyrė ir iš Rostovo į parodą atvykęs lankytojas.
Ne pirmi metai J. Balvočiūtės ekologiškų žolelių arbatų ekspoziciją lanko ir menininkė iš Berlyno Evelyn Surek. Ji iš žolininkės yra pirkusi arbatų savo tėčiui. Jos labai patikusios, todėl atėjusi ir vėl. Iš visų išbandytų, patraukliausia pasirodžiusi aviečių lapų arbata. E. Surek tėtis – sodininkas. Jis pats renka žoleles, todėl jam labai rūpi išbandyti kolegės iš Lietuvos žolelių mišinius.
VOKIETIS KALBĖJO
LIETUVIŠKAI
Nuo J. Balvočiūtės ekspozicijos beveik nesitraukė visiškai neblogai lietuviškai kalbantis vokietis. 52 metų Oto Šionevaizas prisistatė esąs ūkininkas, turįs pieno ūkį. Daugiau kaip pusėje iš 1400 hektarų turimos žemės jis augina svogūnus. Kitą dalį užima javai, kukurūzai ir pievos. Savo fermose jis laiko 62 karvių bandą. Mūsų kalbos jis išmoko per vieną vasarą iš savo darbininko, kuris pas jį uždarbiauti buvo atvykęs iš Alytaus.
„Lietuviška kalba man labai graži, todėl aš jos ir mokiausi. Tik tas darbininkas vis su manimi stengėsi kalbėti rusiškai. Kai paklausiau, kodėl nekalba lietuviškai, pasiteiravo, kiek aš jam mokėsiąs už tai“, – su nuo veido nedingstančia šypsena kalba vyriškis ir giriasi, be vokiečių, dar mokąs portugalų, prancūzų, anglų, olandų, ispanų, italų, rusų, katalonų kalbą ir truputį – lietuvių.
Matyt, su savo darbininko iš Alytaus pagalba jis į lietuvių kalbą išvertė ir savo pavardę, kurios sudurtiniai žodžiai reiškia: „gražus“, „protingas“. Buvo akivaizdu, kad tai labai glosto jo savimeilę. Atsivertęs savo užrašų knygutę, jis lietuviškai perskaitė pasaką apie princesę ir žydinčius migdolo medžius, parodė lietuvių kalba surašytus savaitės dienų ir mėnesių pavadinimus.
Lietuvius ūkininkas charakterizuoja kaip labai gerus darbininkus. Prisipažino pats keturias dienas viešėjęs Alytuje ir netgi susipažinęs su Lietuvos istorija. Žinąs, kad tais laikais, kai Lietuvą valdęs kunigaikštis Jogaila, mūsų šalis buvusi nuo Baltijos iki Juodosios jūros.
Beje, J. Balvočiūtės arbatų pasigenda ir čia įsikūrusios lietuvės. Jau 14 metų Berlyne gyvenanti ir Lietuvos ambasadoje vokiečių kalbos specialiste dirbanti Danutė Strazdienė čia lankosi jau treti metai. Ji labai vertina žolelių mišinį „Rasakila“, perka ir anūkams į Lietuvą veža „Pumpurėlį“. Anot jos, tarp visų šių arbatų kiekvienas gali kažką atrasti pagal savo poreikius ir nuo visų gyvenimo negandų. Tą dieną ji išsirinko arbatą nuo nemigos.
RUSŲ PAVILJONĄ
APLANKĖ PREMJERAS
Pirmoji parodos diena baigėsi mūsų ministro K. Starkevičiaus protokoliniu priėmimu Lietuvos nacionaliniame stende. Jis akcentavo, kad šiais metais mūsų stendo kryptis – ekologinė, ir tuo įsitikinti pakvietė parodos lankytojus. Kai Lietuva švenčia savo tūkstantmetį, pasak ministro, reikėtų priminti, kad jau tada, prieš šitiek metų, mūsų šalis eksportavo medų, midų ir vašką. Gabenami tradiciniais keliais – upėmis, jūra – šie produktai pasiekdavo tą vietą, kur dabar vyksta paroda. Baigdamas ministras pakvietė aplankyti Vilnių ir susipažinti su mūsų tradicinių produktų gamyba.
Tiesa, svarbiausias tos dienos įvykis buvo, kad Rusijos paviljone lankėsi Rusijos Ministras Pirmininkas Vladimiras Putinas.
Įėjimas į paviljoną buvo griežtai tikrinamas, į jį galėjo patekti tik Rusijos akredituoti žurnalistai. Mūsų vienai kolegei pasisekė. Neįėjusi pro vienas duris, ji pasimaišė prie kitų, ir kažkaip netyčia tarp rusų žurnalistų įsmuko į paviljoną.
VYKO KONFERENCIJA
IR JOS APTARIMAS
Kitą dieną vyko žemės ūkio ministrų 2-oji tarptautinė konferencija „Pasaulinė maisto produktų apsaugos politika – iššūkis politikams ir pasaulinei žemės ūkio prekybai“. Joje pranešimus skaitė Brazilijos, Vokietijos, Kinijos, Etiopijos, Rusijos, Indijos žemės ūkio ministrai. Diskusija buvo verčiama į anglų, prancūzų, kinų ir rusų kalbas.
Po pietų Lietuvos stende vyko konferencijos aktualijų aptarimas. Ministras K. Starkevičius kalbėjo apie susitikimus su Švedijos, Čekijos žemės ūkio ministrais, Rusijos, Kirgizijos delegacijų atstovais, analizavo, kokių panašumų ir bendrų tikslų su šiomis šalimis turi Lietuva, informavo, kad Latvijos stende bendravo su eurokomisare Dalia Grybauskaite.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas reiškė susirūpinimą dėl to, kad ūkininkai netenka lengvatų, atsiranda turto mokestis, pelno mokesčio naujovės, sveikatos draudimo įmokai nėra „lubų“.
Pasak J. Talmanto, smulkieji ir vidutinieji ūkininkai nepakels mokesčių naštos. Reikėtų persvarstyti įstatymus, kad jie būtų palankūs ir valstybei, ir ūkininkams.
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas pažymėjo, kad situacija šalyje sudėtinga. Pieno supirkimo kainos šiandien nukrito iki tų, kurios buvo prieš 10 metų. Anot jo, sveikintinas pasiryžimas sugrąžinti subsidijas pienui. Lietuva pirmiausia pati turėtų apsirūpinti žemės ūkio ir maisto produktais ir tik po to juos eksportuoti.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas Vidas Juodsnukis informavo, kad Lietuvoje yra 27 procentai smulkių ūkininkų, kurie gamina per 60 procentų šalies produkcijos. Jie nebankrutuoja, ir tai smagu. Pasak jo, Lietuvos kaimas išsibėgiojęs, bet yra galimybių žmones sugrąžinti į kaimą, ir tai būtina daryti.
Antroji dienos dalis buvo skirta Tarptautinio forumo lankymui. Vyko plenarinė sesija „Pasaulinė maisto situacija 2020 m. Inovatyvūs pasiūlymai esant ribotiems ištekliams“.
LIETUVIAMS SEKĖSI
PUIKIAI
Per tris parodos lankymo dienas teko pabendrauti su visais aštuoniais mūsų šalies dalyviais. Artimiausias J. Balvočiūtės kaimynas parodoje žemės ūkio kooperatyvas „EkoMEDUS“ šiais metais parodoje dalyvauja antrą kartą. Kooperatyvas jungia penkis bitininkus, iš kurių keturi turi ekologinius sertifikatus. Bitininkai Roma Mačienė iš Ginkūnų ir šiauliškis Aloyzas Barkauskas parodoje atstovauja kooperatyvui. Abu jie turi kulinarijos paveldo fondąsertifikatą. Tiesa, vietoje Aloyzo į Berlyną atvyko jo žmona Laima. Abi moterys puikiai žino visas medaus ir kitų bičių produktų gydomąsias galias ir apie jas gali daug papasakoti.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijai parodoje atstovauja Kristina Vančienė iš Jurbarko rajono Naujasėdžių kaimo. Asociacijos narė nuo 2003 metų antrą kartą dalyvauja šioje parodoje. K. Vančienė sakė, kad daug lankytojų praeidami pasigiria, kad yra buvę Lietuvoje ir kad ši šalis jiems labai patikusi. Anot jų, pas mus graži gamta ir nuoširdūs žmonės. Dviratininkai pasidžiaugia, kad Lietuva – ne kalnuota šalis, todėl ja patogu keliauti. Trūkumas – pasigendama dviračių takų ir automobilių vairuotojų kultūros. Lietuviai esą laksto kaip be galvų.
Maloniai parodos lankytojus pasitinka pirmą kartą čia dalyvaujantis nedidelės šeimos kepyklos savininkas Vytautas Račickas iš Prienų rajono. Į parodą jis atsivežė įvairių rūšių ekologinės naminės duonos iš natūralios tešlos. Vyras pastebėjo, kad Berlyno gyventojai ir jų svečiai labai domisi lietuviška duona, ragauja ją kaip kokį egzotinį produktą. Kepyklos produkcija labai populiari tarp vietinių rusakalbių.
Pirmą kartą „Žaliojoje savaitėje“ dalyvauja penktus metus dirbanti mėsos produktų gamybos įmonė „Kenrugėlė“ iš Pakruojo. Lietuvos įmonių konfederacijos narė produktus gamina iš lietuviškos kiaulienos. 2006 metais geriausio šalies metų gaminio konkurse originali įmonės produkcija pelnė sidabro medalį. Alksnio dūmais rūkyti skilandžiai ir dešros gaminami su lietuviškais prieskoniais, česnakais, kadagių uogomis. Įmonės vadybininkė Danguolė Čybienė sakė, kad tenka nemažai važinėti po parodas, muges. Ši paroda jai daro didelį įspūdį, naudos duos pabendravimas su kolegomis.
Šeimos ūkių atstovės Nijolė Šopienė iš Šiaulių ir Stefa Strakšienė iš Joniškio taip pat pirmą kartą dalyvauja šioje parodoje, kurioje realizuoja savo ūkiuose pagamintą pieno produkciją. S. Strakšienė sako, kad joms pasisekė, nes „Žaliojoje savaitėje“ dominuoja fermentiniai sūriai, o pagamintų iš natūralaus pieno ji nepastebėjusi. Lankytojams moterys siūlo penkių rūšių sūrius su kmynais, žolelėmis, keptus, aštrius ir be priedų.
Lietuvos ūkininkų draugijos amatų centro „Verpstė“ kūrėjos pristato kultūrinio paveldo dirbinius iš natūralių vietinių žaliavų, papuošalus iš gintaro, žalvario, stiklo.
VIENINTELĖ PATEKO
Į EKOLOGINĖS KELIONĖS
PROGRAMĄ
Paskutinę mūsų lankymosi parodoje dieną J. Balvočiūtė parodė ateinančią vasarą vokiečių firmos organizuojamos 14-os dienų ekologinės kelionės per Baltijos šalis programą. Pirmosios tokio tipo kelionės pusę laiko vokiečiai skirs Lietuvai. Per savaitę jie tikisi aplankyti Vilnių, Trakus, Dzūkijos nacionalinį parką, ornitologijos centrą Nemuno deltoje, Kuršių Neriją su Nida, Klaipėdą ir užsukti pas vienintelę ūkininkę – mūsiškę farmakognostę Jadvygą Balvočiūtę.
Jau ruošiantis palikti Lietuvos stendą ir skubant į autobusą ausis pasiekė lietuviška šneka ir su vos pastebimu akcentu tariami lietuviški žodžiai. Prie J. Balvočiūtės prekystalio stovėjo pagyvenusi moteris ir bendravo su mažeikiškėmis. Užkalbinau ją. Pasirodo, Marinos Auder tėvai buvo lietuviai. Jie Lietuvą paliko per karą. Apsistojo Vokietijoje, čia susilaukė dukters. Marina baigė architektūros studijas. Ji projektavo „Kegel“ oro uostą, technikos muziejų Manheime, ne vieną ministeriją Berlyne. Dabar ji čia ir gyvena. Kiekvienais metais Marina važiuoja į Lietuvą, kur aplanko tėčio gimtinę Telšius.
TRUMPAS ŽVILGSNIS Į
VOKIETIJOS SOSTINĘ
Keletą valandų, likusių iki skrydžio iš Berlyno, skyrėme pasigrožėti Vokietijos sostine. Pirmasis objektas buvo Brandenburgo vartai, skyrę Rytų Berlyną nuo Vakarų. Apžiūrėjome netoliese esantį Reichstagą, bet užsukti į vidų sutrukdė laiko stoka. Paėjėję į priešingą pusę, atsidūrėme prie vokiečių nužudytiems Europos žydams atminti skirto monumento. Didelį plotą užimantis statinių ansamblis paliko slogų įspūdį. Potsdamo aikštėje liftu pasikėlėme į apžvalgos aikštelę, iš kurios atsivėrė Berlyno panorama. Paskutinis mūsų aplankytas objektas buvo dalis likusios garsiosios Berlyno sienos, dalinusios miestą į du priešingus pasaulius.
Tiesa, šeštadienio vakare išėjusi į miestą atsitiktinai atsidūriau netoli Brandenburgo vartų. Dėmesį patraukė užtvertos gatvės, būriai policininkų ir netrukus pasirodę demonstrantai su šūkiais ir vėliavomis.
Sužinojau, kad tai protesto demonstracija prieš Izraelio agresiją Gazoje. Sako, kad joje dalyvavo apie 6 tūkstančius žmonių, tarp kurių buvo palestiniečių, arabų, gyvenančių Berlyne, žydų bendruomenės atstovų. Demonstrantai sakė kalbas, meldėsi už taiką. Matyt, bijota susidūrimų, todėl budėjo policija, greitosios medicinos pagalbos automobiliai, stebėdamas situaciją ir garsiai ūždamas virš galvos ratus suko lėktuvas. Bet viskas baigėsi taikiai.
Autorės nuotraukos: Olandijos paviljonas lūžo nuo gėlių svogūnėlių gausos. Šiais metais ši šalis buvo Vokietijos partnerė ir pagrindinis parodos akcentas. Daugelis konferencijų vyko būtent šiame paviljone.

  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Naujienos iš interneto

traffix.lt
Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.