Taryboje suabejota valdininkų darbu

Paskutiniame Tarybos posėdyje jos nariai balsavo gana įvairiai. Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

Paskutiniame Savivaldybės tarybos posėdyje daugiausia diskusijų, ginčų sukėlė 2011 metų biudžeto vykdymo bei Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos 2011 metų veiklos ataskaitų tvirtinimas.
Itin aktyvūs buvo „Kitaip“ nariai. Nors buvo suabejota Savivaldybės administracijos darbo kokybe, niekas į tai didelio dėmesio nekreipė.

Nurodo trūkumus ir pataria

Pirmieji du Taryboje svarstyti klausimai – 2011 metų biudžeto vykdymo ataskaita ir Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos finansinio audito išvada – glaudžiai susiję. Juos pristatė Finansų skyriaus vedėjos pavaduotoja Laisvida Rekašienė ir Savivaldybės kontrolierė Alma Karvelienė.
Pastaroji informavo, kad finansiniais auditais siekiama pareikšti nepriklausomą nuomonę dėl finansinių ir kitų ataskaitų tikrumo ir teisingumo, taip pat Savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo teisėtumo.
Veiklos auditu siekiama įvertinti įstaigų viešąjį ir vidaus administravimą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu, atskleisti veiklos problemas bei parodyti jos trūkumus.
Per praėjusius metus audituojamiems subjektams raštu pateiktos 67 rekomendacijos – jų įvykdymas sudaro 81 procentą.
Auditais taip pat siekiama, kad Savivaldybės įstaigose turtas ir finansai būtų tvarkomi taip, kaip nurodyta teisės aktuose, tad subjektai ne tik tikrinami, bet ir konsultuojami, pateikiami žodiniai patarimai: tai padeda išvengti kai kurių klaidų ir neatitikimų valdant ir naudojant Savivaldybės biudžeto lėšas ir turtą.

Pasigedo prokuratūros vertinimo

Tarybos narys, frakcijos „Kitaip“ atstovas Deivydas Vyniautas po ataskaitų pristatymo replikavo, kad iš jų matyti, jog pažeidimų apstu Mažeikių seniūnijoje.
„Seniūnas elgiasi, kaip jam vienam atrodo teisinga, su mūsų visų pinigais švaistosi į kairę ir į dešinę, sutarčių nėra, dienpinigius vieniems moka, kitiems nemoka. Gal žinot, kokios sankcijos numatytos seniūnui po šitokių išvadų, nes man norisi jas įvertinti ne tik kaip piliečiui, bet norėtųsi ir kažkokio prokuratūros įvertinimo“, – klausė Tarybos narys.
Dar vienas jam kilęs klausimas buvo susijęs su viešaisiais pirkimais: auditoriai, tikrinę biudžetines įstaigas, nustatė ne vieną pažeidimą.
„Viešieji pirkimai kaip piktžaizdė. Jie vykdomi, kaip kam atrodo teisingai: nėra sutarčių, jei jos yra, tai be terminų. Ar numatytos kokios priemonės, kaip pakeisti situaciją?“ – teiravosi D. Vyniautas.

Pažeidimai yra, nuostolių – ne

A. Karvelienė informavo, kad dėl miesto seniūno veiklos dirba Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija. Administracijos direktorius Bronius Kryžius teigė jau gavęs tos komisijos išvadas su siūlymais, kokias nuobaudas skirti seniūnui.
„Dar nesu jų gerai išstudijavęs, bet per tris dienas priimsiu sprendimą“, – žadėjo direktorius.
Jis teigė, kad dėl viešųjų pirkimų daugiausia trūkumų rasta švietimo įstaigose. Tam tikslui švietimo įstaigose įsteigtas juristo etatas, tad nuo šiol jis konsultuos mokyklų vadovus juridiniais klausimais.
Frakcijos  „Kitaip“ narys Alvydas Balčiūnas suskaičiavo, kad audito išvadose nustatyta 80 pažeidimų.
„Kai kurie jų yra formalūs, bet juk yra ir finansinių pažeidimų, o ataskaitoje to nesimato. Čia reikėtų daugiau skaičių kalbos, norėtųsi sužinoti, kiek biudžetas yra pereikvotas,“ – pageidavo  Tarybos narys.
Išgirdęs, kad tokios sumos nėra, A. Balčiūnas pasiteiravo, ar  nereikėtų papildomai suskaičiuoti, kiek yra neteisingai išeikvotų pinigų.
Jam antrino Tarybos narys Vilhelmas Džiugelis, klausdamas, ar buvo padaryta žala biudžetui, o jei buvo, tai kokia ji.
A. Karvelienė sakė, kad valstybės kontrolė jokios žalos nenustatė: sutartys tik neatitinka teisės aktų, bet žalos nėra.
„Jei būtų padaryta žala biudžetui, apie tai kalbėtume ne čia, o prokuratūroje“, – pridėjo administracijos direktorius B. Kryžius.

Vieni minusai

Komentuodamas biudžeto ataskaitą, D. Vyniautas teigė, kad padėtį kitaip nei keista ir groteskiška nepavadinsi: tokia gausybė pažeidimų jau net nebestebina, o šokiruoja.
„Biudžetas nevykdomas, toks vaizdas susidaro, kad ne tik dirbti, bet ir planuoti nemokam: patikslinto plano nevykdome septyniais milijonais litų, mokesčių surinkimas – minus keturi milijonai, pajamos už nuomą – minus pusė milijono, už prekes ir paslaugas – minus 300 tūkstančių. Ne tik kad nesurenkame, bet ir panaudoti biudžeto nemokame“, – situaciją komentavo Tarybos narys.
D. Vyniautas pažymėjo, kad pagrindinis buhalterinis dokumentas yra Didžioji knyga, bet už 2011 metus Mažeikių rajono savivaldybės administracija liepos mėnesį dar nėra jos sudariusi.

Trūksta skaidrumo

Savivaldybės administracijos veikloje D. Vyniautas pasigedo ir skaidrumo.
„Ką šiuo metu mes matome viešojoje erdvėje? Savivaldybėje rugsėjo mėnesį reikia vykdyti pirkimus, kitos savivaldybės jau liepos mėnesį apie tai skelbia internete. O kas Mažeikiuose? Nėra nė vieno skelbimo. Tęsiasi ta pati situacija, o paskui kalbame, kad biudžetas minusinis. Gal susitvarkykime su savo žmonėmis? Jei kažkas nesugeba ko padaryti, tai pažiūrėkim į skyrių vadovus, o gal ir pačioje administracijoje reikia pokyčių. Jeigu tokie dalykai būtų kurioje nors save gerbiančioje įmonėje, patikėkit, būtų keičiama valdyba. O kas pas mus? Bus sudaryta dar viena komisija“, – stebėjosi D. Vyniautas.

Kaltino prastas programas

Savivaldybės administraciją gelbėjo Tarybos narė Laima Nagienė, sakydama, jog būdama biudžetinės įstaigos vadovė, ji žino, kaip ruošiamos programos. Ji kaltino blogai arba visai neparuoštas Finansų ministerijos programas.
„Planuoti mes galime daug, bet įvertinkime laikotarpį, kai buvo krizė ir darbo vietų skaičius, žinant mūsų rodiklius, nedaugėjo, o vidutinis darbo užmokestis, palyginti su kitais miestais, gerokai sumažėjo. Sumažėjo vien dėl to, kad naftos perdirbimo įmonėje nebeturime tiek dirbančiųjų, kiek buvo prieš porą metų, ir tai priklauso ne nuo Savivaldybės“, – kalbėjo L. Nagienė.
Jos teigimu, Taryba ne kartą svarstė, kad būtų pakeista skaičiavimo formulė, adekvati visoms savivaldybėms, meras ne kartą rašė raštu.
„Dabar mes pajamų surenkame nemažai, bet daug turime atiduoti ir vis tiek liekame gale, tai ne nuo vieno mero ar administracijos priklauso. Todėl negalima sakyti, kad blogai planuojame. Aišku, reikia gerai taikyti įstatymą, tačiau kartais skaitai įstatymą ir galvoji, ar taip, ar kitaip, o kiekvienas kontrolierius atėjęs įvertina savaip, todėl reikalinga teisininko pagalba“, – samprotavo L. Nagienė.
Savivaldybės meras Antanas Tenys teigė, kad tokia situacija dėl Didžiosios knygos susiklostė dėl to, kad ji rašoma rankiniu būdu, jokios programos nėra ir tai yra visų savivaldybių rūpestis.

Balsavimas – demokratijos išraiška?

Svarstant klausimą dėl 2012 metų valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifo, mokėjimo termino bei žemės mokesčio ir valstybinės žemės nuomos mokesčio neapmokestinamųjų dydžių nustatymo, atleidimo nuo mokesčių buvo pateikti du variantai, bet nubalsuota buvo už tą, kuris priimtinesnis Tarybos daugumai. Nubalsavus už antrąjį variantą, Savivaldybė būtų sutaupiusi 9 tūkstančius litų.
D. Vyniautas stebėjosi, kad tarifai už komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo, gyvenamųjų namų žemę keičiami, o už garažų žemę kažkodėl paliekami tie patys: tai Savivaldybei neša 9 tūkstančius litų nuostolius.
„Ar čia atsižvelgiama į kokias nors socialiai remtinas grupes, ar devyni tūkstančiai litų Savivaldybei nėra dideli pinigai? Kai valdančioji dauguma kažką siūlo, tai jau yra nekeičiama,  demokratinėje valstybėje tai atrodo keistokai. Tie Tarybos nariai, kurie balsavo už pirmą variantą, ko gero, aiškiai parodė, kad devyni tūkstančiai jiems ne pinigai ir Savivaldybė gyvena labai gerus laikus“, – replikavo D. Vyniautas.
Meras A. Tenys į tai atsakė, kad demokratija – kada visi savo valią išreiškia balsavimu, būtent taip Taryba ir dirba.