Prieš šešerius metus iš Lietuvos prezidento posto apkaltos tvarka pašalintas Rolandas Paksas Europos Žmogaus Teisių teisme (EŽTT) siekia atgauti prarastą teisę būti išrinktas į aukščiausius šalies politinius postus. Strasbūre įsikūrusio Teismo Didžioji kolegija praėjusią savaitę viešame posėdyje išnagrinėjo politiko skundą. Teismo procesą stebėjo apie pusšimtis Lietuvos žurnalistų, tarp kurių buvo ir „Santarvės“ atstovė.

STEBĖJO NEMAŽAI ŽMONIŲ
Prieš teismą europarlamentaras R. Paksas tikino esąs ganėtinai ramus. Ir ne tik todėl, kad tikįs jam palankiu sprendimu, bet ir dėl to, kad jaučiąs Lietuvos ir kitų šalių žmonių palaikymą.
Ir teismo darbuotojai pastebėjo, jog retas atvejis, kad posėdžiuose būtų tiek daug ieškovo rėmėjų.
Vien iš Lietuvos atvažiavo du autobusai žmonių.
Bylos viešą svarstymą stebėjo ir Prancūzijos teisėjų tarybos bei Vengrijos teisėjų delegacijos, buvo ir studentų.
Ne visi norėjusieji dalyvauti viešame posėdyje tilpo į Strasbūro teismo salę. Beveik pusė jų posėdį stebėjo kitoje salėje vaizdo ekrane.
R. Paksas paaiškino, kad remiantis Europos Parlamento reglamentu, kiekvienas europarlamentaras turi teisę pakviesti į pažintinę kelionę iki 100 piliečių per metus. Esą atsitiktinumas, kad tokia lietuvių kelionė sutapo su jo skundo nagrinėjimu.

TIKI SAVO TIESA
Nors prieš teismą R. Paksas tvirtino esąs ramus, tačiau posėdžio metu jaudulio nuslėpti nesisekė. Politikas gniaužė rankas, ne kartą gurkštelėjo vandens, tačiau ir po posėdžio žurnalistams tvirtino esąs ramus.
Tik jo advokatas iš Austrijos Eugenas Salpius, beje, senas politiko draugas, taip pat aviatorius, vėliau prasitars, kad R. Paksas labai jaudinosi, nes šis teismas jam, kaip žmogui ir politikui, labai svarbus.
„Pasiimsiu popierėlius ir eisiu toliau dirbti į Daukanto aikštės 3 (Prezidentūros adresas – B. R.)“, – apie savo žingsnius tuo atveju, jei teismo sprendimas jam būtų palankus, kalbėjo politikas ir tuoj pat pridūrė juokaująs.
Ir advokatas, ir pats R. Paksas tiki, kad Strasbūre pavyko įrodyti, jog tuometės valdžios sprendimai jo atžvilgiu buvo neteisėti ir neteisingi. Vyriausybės atstovų poziciją nušalintasis prezidentas pavadino silpnesne.

TIKSLAS – ATKURTI TEISINGUMĄ
R. Paksas žiniasklaidos atstovams akcentavo, kad jis nėra prieš Lietuvos valstybę, bet prieš tuometinį valdžios klaną. Politikas teigė į EŽTT kreipęsis tikėdamasis, kad bus atstatyta teisybė ir teisingumas.
„Aš be jokio pykčio, keršto siekiu sugrąžinti pilietinę teisę į rinkimus. Ne tik aš kaip asmuo prarandu teisę, bet ir žmonės praranda teisę rinktis“, – samprotavo politikas.
Dabar Europos Parlamente dirbančiam R. Paksui tenka balsuoti priimant teisės aktus, kurie galioja visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje.
„Ar ne paradoksas: aš galiu atstovauti Lietuvai Europos Parlamente, bet negaliu atstovauti savo piliečiams Lietuvos Seime?“ – klausė politikas.
Anot jo, svarbios ne tik pilietinės teisės. Esą ir kitų svarbių dalykų artimiesiems, šeimai, vaikams.
R. Paksas teigė, kad sprendimą, ar Lietuva nepažeidė jo teisių, Strasbūro teismas turėtų paskelbti po kelių mėnesių.

IŠSAKĖ ARGUMENTUS
Bylos svarstymas viešame posėdyje truko valandą ir dvidešimt minučių. Byloje atsakovas prieš R. Paksą buvo Lietuvos Vyriausybė.
EŽTT Didžioji kolegija išklausė Vyriausybės atstovų Elvyros Baltutytės, Bostono universiteto profesoriaus, tarptautinės teisės eksperto Eivido Smitho bei R.Paksui atstovaujančio teisės daktaro iš Austrijos E. Salpiaus pasisakymų.
Vyriausybės atstovai dėstė, kad 2004 metais Lietuvoje priimti teisės aktai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
E. Baltutytė aiškino, kad Lietuva teisėtai ir teisingai nustatė R. Paksui konstitucinius apribojimus siekti tų pareigų, kurias pradedant eiti reikia prisiekti valstybei. Esą tai padaryta dėl Konstitucinio Teismo pateikto galiojančios Lietuvos Konstitucijos išaiškinimo, jog asmuo, sulaužęs valstybei duotą priesaiką ir dėl to pašalintas iš pareigų, niekada nebegali tapti pareigūnu, turinčiu prisiekti.

PAVADINO PREZIDENTINIU PERVERSMU
R. Paksas įvykius prieš šešerius metus pavadino prezidentiniu perversmu. Anot jo, pareiškimas Strasbūrui – galimybė užkirsti kelią panašiems dalykams ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Politikas teigė, kad prieš jį veikė ne tik vidinės, bet ir išorinės jėgos, tam buvo mesti dideli pinigai. Tai sakydamas jis turėjo galvoje užsienio žvalgybas, slaptuosius CŽV kalėjimus Lietuvoje ir kitose valstybėse, nes R. Paksas nepritarė planams kurti juos.
„Šis perversmas nėra kitoks nei 17 perversmų, buvusių tarpukario Lietuvoje. Tik šis buvo pridengtas teisės kvapu“, – replikavo europarlamentaras.

ĮŽVELGĖ IR PROCESINIŲ PAŽEIDIMŲ
R. Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandžio 6 dieną po Seime įvykdytos apkaltos. Pagrindu pirmą kartą Europos istorijoje pašalinti prezidentą iš posto tapo 2004 metų kovo mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas, kad R. Paksas šiurkščiai pažeidė šalies Konstituciją, kai, be kita ko, suteikė Lietuvos Respublikos pilietybę verslininkui Jurijui Borisovui už šio suteiktą finansinę paramą ir leido verslininkui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą bei klausosi jo pokalbių.
Tų pačių metų gegužę Konstitucinis Teismas paskelbė išvadą, kad pagal Konstituciją nebegalima priesaiką sulaužiusiam asmeniui leisti užimti tų pareigų, kurias pradedant eiti privalu prisiekti. Taip R. Paksui buvo užkirstas kelias kandidatuoti į prezidentus ir į Seimą, būti ministru, premjeru. Pagal šį išaiškinimą atitinkamai buvo pakeisti ir valstybės įstatymai.
R. Pakso gynėjas teisininkas iš Austrijos, prisimindamas politiko pašalinimą iš prezidento posto, neigiamai vertino tuo metu Lietuvos Konstituciniam Teismui vadovavusio Egidijaus Kūrio veiksmus.
Kai Konstituciniame Teisme buvo nagrinėjamas R. Pakso nušalinimas, esą E. Kūris įtartinomis aplinkybėmis buvo susitikęs su apkaltos procese dalyvavusiu Seimo nariu Gintaru Steponavičiumi. E. Salpius teigė, kad E. Kūris turėjo nusišalinti.

ATSAKĖ NE Į VISUS KLAUSIMUS
R. Paksas stebėjosi, kad Vyriausybės atstovai teisme jį apibūdino kaip keliantį grėsmę valstybei, demokratijai.
„Grėsmė yra ne visuomenei, ne demokratijai, o tam politiniam klanui, kuris prieš šešerius metus organizavo prezidentinį perversmą. Ir daugelis tų veikėjų ir šiandien yra aktyvūs, veikiantys“, – replikavo europarlamentaras.
Žurnalistai prašė įvardinti perversmo autorius – partijas, politikus. Anot R. Pakso, bus pradėtas tyrimas, ir kai dokumentas bus padėtas ant stalo, tada viskas paaiškės.
Politikas nenorėjo vertinti, komentuoti ir šalies vadovės Dalios Grybauskaitės veiksmų.
„Pagyvensim, pamatysim. Kam čia gąsdinti oponentus iš anksto“, – lakoniškai atsakė jis apie galimą dalyvavimą kituose Prezidento rinkimuose.
„Santarvei“ pasiteiravus, ar siektų Prezidento posto, jeigu ir vėl tektų pakartoti viską nuo pradžių, R. Paksas sakė atsakymo neturįs.
„Ne taip lengva atsakyti. Reikia bent pusę dienos pabūti mano kailyje“, – kiek pagalvojęs pridūrė.
***
NAGRINĖS MAŽEIKIŠKIO SKUNDĄ
EŽTT informuoja, kad lietuviai dažniausiai skundžiasi dėl per ilgo baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teismuose. Strasbūro teismo teisėjai pripažįsta, kad tokia situacija susiklostė dėl spragų Lietuvos teisinėje sistemoje, kuri neužtikrina efektyvių galimybių aukoms gauti kompensaciją Lietuvoje.
Šiuo metu Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimus nagrinėjančiame Strasbūro teisme yra apie 400 bylų prieš Lietuvą. Daugiau nei pusėje iš jų keliamas klausimas dėl per ilgo teismo proceso.
Iš viso EŽTT šiuo metu nagrinėjimo laukia per 90 tūkst. bylų. Tarp jų – Lietuvoje išnaudojusio visas valstybės vidaus teisines gynybos priemones Palnosų kaimo gyventojo Pranciškaus Pikturnos byla.
Vyras šio teismo prašo išspręsti jo ir Lietuvos valstybės ginčą dėl namų valdos įteisinimo ir teisių į žemės sklypo įsigijimą pripažinimo.
Vytauto RUŠKIO nuotrauka.: Nušalintajam prezidentui po teismo posėdžio teko atsakyti į daugybę
žurnalistų klausimų.

Į STRASBŪRO TEISMĄ GALI KREIPTIS KIEKVIENAS
Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėja tas bylas, dėl kurių ieškovas neranda teisingumo savo šalyje. Per metus į Strasbūrą kreipiasi nuo 200 iki 300 Lietuvos piliečių, tačiau nagrinėti priimama vos 20–30 pareiškimų.
Kad skundas būtų nagrinėjamas, pareiškėjas turi būti išnaudojęs visas teisines gynybos priemones savo valstybėje.
Europos Žmogaus Teisių Teismui apskųsti galima tik tuos tariamus ar tikrus žmogaus teisių ar laisvių pažeidimus, kuriuos padarė valstybės valdžios, valdymo, teisminės ir pan. institucijos ar pareigūnai. Teismas nenagrinėja skundų dėl žmogaus teisių ar laisvių pažeidimo, kuriuos padaro privatūs asmenys, įmonės ar organizacijos.

Teismas priima skundą tik tuo atveju, jei jis atitinka dar kelias formalias sąlygas:
• turi būti išnaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės;
• nuo galutinio valstybės institucijos sprendimo nėra praėję 6 mėnesiai;
• analogiško skundo nenagrinėja kita tarptautinė institucija (pvz., Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas);
• skundas nėra anonimiškas.
Žyminio ar kitokio mokesčio nėra.
Daugiau informacijos galima rasti www.tm.lt