Nors visose visuomenės informavimo priemonėse aktyviai informuojama apie telefoninių sukčių sugalvojamus naujus būdus, kaip iš lengvatikių žmonių išvilioti pinigus, tačiau jų aukų skaičius vis didėja.
Dar du ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo pradėti ir mūsų rajone.

Apgavo „FNTT pareigūnas“

Vasario antrosios vakarą 64-erių metų mažeikiškei paskambino vyriškis ir prisistatė esąs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnas. Tariamas pareigūnas su teisėsauga nesusidūrusiai moteriai pranešė, neva per jos turimą banko sąskaitą yra „plaunami“ pinigai ir dėl to FNTT pradėjo tyrimą.
Skambinusysis moters paprašė padiktuoti elektroninės bankininkystės prisijungimo bei apsaugos kodus (24 arba 72 slaptažodžiai kortelėje). Moteris taip ir padarė. Ilgai pasekmių laukti neteko: sukčiai iš apgautosios moters sąskaitos paėmė ir pervedė į savo sąskaitas visą leidžiamą dienos limitą – keturis tūkstančius litų.
Pasak kriminalinės policijos pareigūnų, žmones apgauna įtaigus balsas, įstatymų citavimas, pašnekovo psichologijos išmanymas bei sugebėjimas rutulioti pokalbį.
Dėl šios apgavystės pirmadienį Mažeikių policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas, už sukčiavimą gresianti didžiausia bausmė – laisvės atėmimas iki trejų metų.

Sausį – trys tyrimai

Antradienį policijos komisariatą pasiekė dar vienas, tik šįkart beveik trisdešimčia metų jaunesnės mažeikiškės pranešimas apie „pareigūnų“ skambutį. Nusikaltimo ir įtikinėjimų scenarijus buvo toks pat, skiriasi tik padaryti nuostoliai – iš jos asmeninės sąskaitos išgaravo devyniasdešimt litų ir buvo paimta tūkstančio litų paskola iš greitųjų kreditų paslaugas teikiančių bendrovių.
Šiais metais jau pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl telefoninio sukčiavimo. Tik viena sukčių nusižiūrėta auka išvengė nuostolių: atsigavusi po patirto šoko po tariamų pareigūnų skambučio, moteris užblokavo savo banko sąskaitą. Tai ji padarė pačiu laiku: sukčiai jau buvo jos vardu paėmę 750 litų paskolą iš kreditą teikiančios bendrovės, tačiau nespėjo šių pinigų pervesti į savo sąskaitas.
Kitais atvejais iš rajono gyventojų, išviliojus elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, buvo paimtos 290 ir 1047 litų paskolos.

Ragina neklausyti sukčių nurodymų

Policijos pareigūnai įspėja gyventojus, kad asmens elektroninės bankininkystės duomenys yra konfidenciali informacija, ir nei policija, nei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, nei Specialiųjų tyrimų tarnyba, nei Valstybės saugumo departamentas, nei kokios kitos institucijos negali prašyti jų diktuoti telefonu. To negalima sakyti net ir banko, kuriame yra jūsų sąskaita, darbuotojams, bendraujant telefonu.
Elektroninės bankininkystės konfidencialią informaciją sudaro – atpažinimo kodas, slaptažodis, slaptažodžiai kortelėje ir sąskaitos numeris. Tai pagrindiniai duomenų komponentai, reikalingi norint pasinaudoti pinigais, esančiais žmonių sąskaitose, taip pat paimti paskolas iš kreditus teikiančių bendrovių.
Policija prašo ne tik patiems šių duomenų neatskleisti pažįstamiems bei nepažįstamiems asmenims, bet ir apie tokius sukčiavimo būdus informuoti giminaičius, pažįstamus ir kaimynus, ypač garbesnio amžiaus.