Teisingumo ministras žada permainas notarų biuruose ir vizitą į Mažeikius

Laisva rinka sudaro sąlygas pasirinkti advokatus, gydymo įstaigą, mokyklą, tačiau ribojama teisė rinktis notarus. Šią teisę atėmė valstybė, primesdama savo valią, sudarydama išskirtines sąlygas klestėti notarams.
Naujasis teisingumo ministras Petras Baguška, bandydamas užmauti apynasrį notarų klanui, sulaukia pasipriešinimo, tačiau „Santarvę“ jis patikino trauktis neketinąs.
PATIRIA
DAUG NEPATOGUMŲ

Mažeikiuose nuo praėjusių metų vasaros veikia du notarų biurai, kuriuose dirba keturios notarės. Netrukus duris turėtų atverti dar vienas biuras. Tačiau, anot mažeikiškių, ir penkių notarų mūsų rajonui yra per mažai.
„Parduodame namą. Niekaip negalime sandorio sutvarkyti. Jau kelintą kartą į Mažeikius važiuoju. Kelias valandas laukiau pas notarą, kad sužinočiau, kokių dokumentų reikia. Vėliau ne kartą važiavau į Registrų centrą pažymos. Vargu ar spėsim šiandien įforminti sandorį. Iki autobuso išvykimo vos pusantros valandos“, – spėliojo notarų biure laukiantys sediškiai.
Su panašiomis bėdomis susiduria ne vienas sudėtingesnius sandorius besitvarkantis žmogus.
Gyventojai pyksta, jog jie turi lakstyti į kitas įstaigas rinktis parašų ar pažymų. Jų manymu, sutvarkyti dokumentus turėtų pinigus už paslaugą paėmęs notaras.
„Yra internetas, elektroninis paštas. Tačiau notarų paslaugos nemodernėja. Pinigus tenka mokėti tik už „štempeliuką“?“ – replikavo notarų klientai.
Dirbantiems žmonėms sunku ištrūkti iš darbo. Jie pageidavo budinčių notarų, kurie priiminėtų pietų metu, po darbo ar šeštadieniais.
Normaliai bendradarbiavimą su notarais vertino tik bankų, valstybinių institucijų atstovai. Jiems nereikia laukti eilėse, nes tokius svarbius klientus notarų biurai aptarnauja nustatytomis dienomis.

KAIMO ŽMONĖS
NEPATENKINTI

Pas notarus laukiantys kaimo žmonės replikavo, kad klientai tarnauja notarų biurams, o ne notarai – klientams.
„Notarai geriau už mus gyvena. Jiems problemų nebūtų į kaimą atvažiuoti. O mus reikalų tvarkymas išvargina. Autobusai nepatogiai kursuoja, be to, kelionė į Mažeikius ir atgal jau per dešimt litų kainuoja“, – guodėsi laižuviškė.
Laižuvos seniūnijos raštvedė Birutė Rekašienė nemano, kad notarai kaime labai daug darbo turėtų. Tačiau sutiko, kad kartą per mėnesį nors kelioms valandoms notaras galėtų atvažiuoti.
Panašiai kalbėjo ir didžiausios rajone Sedos seniūnijos vadovas Stasys Keleris.
Židikų seniūnė Stanislava Valatkevičienė prisiminė, kaip į Židikus buvo atvykęs Savivaldybės juristas, teikiantis nemokamą juridinę konsultaciją.
„Specialistas visą dieną pas mus išbuvo, tačiau atėjo tik du žmonės. Bijau, kad taip neatsitiktų ir su notarais“, – sakė seniūnė.

VALSTYBĖS TARNAUTOJAI
UŽDIRBA NOTARAMS?

Notarai iš seniūnijų yra perėmę kone visus sandorius. Tačiau seniūnijos turi teisę surašyti įgaliojimus pinigams iš kasos paimti, testamentus, tvirtinti parašus.
Seniūnijų darbuotojai šias paslaugas suteikia neatlygintinai. Tai juos įpareigoja prieš pusketvirtų metų įsigaliojęs įstatymas, kuriuo reglamentuojami konsulinių pareigūnų atliekami veiksmai.
„Surašę testamentą, mes iš žmogaus paimame 42 litus. Tačiau šie pinigai atitenka notarų biurui už testamento saugojimą“, – paaiškino Židikų seniūnė S. Valatkevičienė.
Seniūnai patys į biurą nuveža ne tik testamentą, bet ir pinigus, už tokią paslaugą iš jų negaudami nė cento. Nors kai atvykęs į vietą pas klientą testamentą surašo pats notaras, paslaugos kaina padvigubėja.
„Ar mes padedame notarams uždirbti pinigus? Išeitų, kad taip“, – situaciją įvertino S. Valatkevičienė.

NELYGIAVERČIAI
RINKOS PARTNERIAI

Iki šiol notarų skaičių nustatydavo Teisingumo ministerija, atsižvelgdama į gyventojų skaičių. Prieš porą metų nuo 25 tūkst. iki 20 tūkstančių sumažintas maksimalus vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius.
„Paklausa, rinka turėtų reguliuoti notarų skaičių. Negali būti sukurtas monstras, nustatytos klientų kvotos. Jos būtų pateisinamos tik tada, jeigu notarus išlaikytų valstybė ir jai trūktų pinigų. Dabar notarus išlaiko žmonės. Jie ir turėtų lemti notarų skaičių. Pas blogai dirbantį notarą niekas neitų, išliktų tik teikiantieji kokybiškas paslaugas“, – samprotavo advokatė L. Žiubikienė.
Nepanoręs būti įvardintas advokatas mano, kad valstybė notarams suteikė išskirtines, šiltnamio sąlygas.
„Valstybės notarams priskirdama tam tikrus sandorius, įkainius ir aptarnaujamų gyventojų skaičių, jiems garantuoja pajamas, apriboja galimybę rinkai. Advokatai ir notarai nėra lygiaverčiai rinkos partneriai, nes tik mes dirbame konkurencijos sąlygomis. Advokatų Mažeikiuose trigubai daugiau negu notarų. Išgyventi mums nėra lengva, nes, ko gero, aš ir jūs kartu paėmus per metus teuždirbame tiek, kiek notarai per mėnesį“, – kalbėjo advokatas.
Pašnekovo manymu, tokia situacija susiklostė dėl lobizmo, nes palankius įstatymus notarams ir antstoliams ruošė žmonės, nuėję dirbti į jų sritį.

NE VISADA ŽMONĖS
GALI RINKTIS

Mažeikių rajono vadinamojo 1ojo notarų biuro notarės Regina Lemežienė, Virginija Markevičienė ir Rita Reistaitienė „Santarvei“ teigė, kad dėl notarų veiklos viešai keliamos problemos būdingos tik didmiesčiams.
„Pas mus nėra tokių eilių, aptarnaujame visus žmones, nepriklausomai, ar sandoris pelningas, ar ne. Nelabai ir galėtume rinktis, nes brangių, t.y. nekilnojamojo turto sandorių, nėra daug. Todėl ir mūsų uždarbiai nėra tokie dideli, apie kokius dabar viešai kalbama“, – sakė notarės.
Biuras praėjusiais metais atliko 33 tūkstančius notarinių sandorių, kiekviena notarė vidutiniškai 11 tūkstančių. Panašus yra ir šalies vidurkis.
„Tik penktadalis mūsų biuro sandorių susiję su paveldėjimu. Tik tokius sandorius reikia atlikti pas notarą, kuris yra paskirtas pagal gyvenamąją vietą. O dėl kitų sandorių galima kreiptis į bet kurį notarą“, – sakė notarės.
Pašnekovės suabejojo, ar Mažeikiams reikalingas budintis notaras. Biuras yra dirbęs šeštadienį ir ilgesnę darbo dieną, tačiau klientų beveik nebūdavo.
„Žmonės labiau linkę asmeninius reikalus tvarkyti savo darbo metu“, – pastebėjo V. Markevičienė.

RINKOS SĄLYGOS –
NENAUDINGOS

„Mes esame valstybės įgalioti asmenys, atstovaujantys jos interesams. Negalima notarų biurų prilyginti parduotuvėms“, – replikavo V. Markevičienė.
Mažeikiškės notarės mano, kad jeigu tektų dirbti rinkos sąlygoms, nukentėtų paslaugų kokybė, nes atsirastų neteisėtų ir neteisingų sandorių.
Panašiai „Santarvei“ kalbėjo ir Lietuvos notarų rūmų prezidentė Daiva Lukaševičiūtė. Anot jos, viena pagrindinių notarų funkcijų yra užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose procesuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų ir taip mažinti teismų darbo krūvį. Anot pašnekovės, jeigu notarų veikla būtų reguliuojama konkurencijos teisės normomis, būtų konkuruojama ne paslaugų kokybe, o kaina.
„Nemažai notarinių veiksmų yra socialinio pobūdžio. Simbolinė paslaugos kaina ne visada padengia išlaidas. Notarinę veiklą pavertus komercine, būtų vengiama nenaudingų sandorių ar didėtų įkainiai“, – spėjo pašnekovė.

BŪTINA GERINTI
APTARNAVIMĄ

Notarų rūmų prezidentė sutiko, kad notarai turėtų gerinti gyventojų aptarnavimą. Iki 2008 metų numatyta įgyvendinti vieno langelio principą. Žmonėms nebereikės patiems į įstaigas eiti pažymų, jas privalės užsakyti patys notarai.
D. Lukaševičiūtė sakė, kad daugelis biurų ir dabar turi tokias galimybes ir jomis naudojasi.
VĮ Registrų centro Mažeikių filiale teiravomės, ar mažeikiškiai notarai daug užsako pažymų, reikalingų sandoriams sudaryti.
Filialo registratorė Danutė Mažutavičienė sakė, kad kol kas daugiausia pažymų užsako Skuodo notarai, tokių užsakymų gaunama ir iš Klaipėdos.
Internetu užsisakyti pažymas ir tokiu pat būdu jas gauti turi galimybę ir mažeikiškiai notarai. Mažeikiuose kol kas ši paslauga tarp notarų nebuvo populiari, tačiau kasdien užsakymų sulaukiama vis daugiau.

MINISTRUI KILO
DAUG KLAUSIMŲ

Teisingumo ministras Petras Baguška „Santarvei“ sakė, kad savo akimis įsitikino, jog būtinos permainos ne tik notarų, bet ir antstolių, Registrų centro veikloje.
„Šiuo metu važinėju po Lietuvą ir be perspėjimo lankausi notariatuose. Pamačiau daug negerų dalykų. Neabejoju, kad sistemą reikia keisti“, – sakė ministras ir pažadėjo, kad jo vizito sulauks ir mažeikiškiai.
Ministras sakė, kad greitai turėtų pasirodyti jo įsakymas ir atitinkami Notariato įstatymo pakeitimai, visais atvejais leidžiantys gyventojams rinktis notarą.
„Kodėl Lietuvoje yra 280, o Mažeikiuose 5 notarai, man iki šiol niekas neatsakė. Notarų turi dirbti tiek, kiek reikia žmonėms“, – įsitikinęs ministras.
Teisingumo ministerija savivaldybėms išsiuntė anketas, kuriose teiraujamasi nuomonės apie notarų, antstolių, Registrų centro darbą, klausiama, ar užtenka šių pareigūnų.
„Jeigu mažeikiškiai pageidaus notarų, skirsime“, – patikino ministras.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romualdas Sakalauskas sakė, kad anonimines anketas atsakyti išdalijo Savivaldybės skyrių darbuotojams. Jų atsakymai ir turėtų suformuoti mažeikiškių nuomonę. Kodėl nesikreipta į mažeikiškius, liko neaišku. Tuo labiau turint Savivaldybės interneto puslapį?

PARENGTA
PERMAINŲ PROGRAMA

Teisingumo ministro sudaryta komisija aiškinosi trūkumus notarų veikloje. Ministerija, atsižvelgdama į komisijos siūlymus, parengė programą, kaip turėtų būti pertvarkoma notarų veikla.
Siūloma pailginti gyventojų priėmimo laiką, juos aptarnauti šeštadieniais, organizuoti konsultacijų ir paslaugų suteikimą kaime, stiprinti notarų darbo kontrolę, peržiūrėti įkainius.
„Notarai vykdo valstybės funkcijas, turi spaudą su valstybės herbu. Su klientu jie turi elgtis pagarbiai, valstybiškai. Turi pietauti tada, kai nėra klientų. Aš iš ministerijos neišeinu, kol yra lankytojų“, – ministras kritikavo Mažeikių rajono 1-ojo biuro notarus, per pietus užsirakinančius biurą.

MINISTRAS
TRAUKTIS NEŽADA

Teisingumo ministras P. Baguška mano, kad būtina peržiūrėti notarų tvirtinamų dokumentų ratą. Seime kitą savaitę turėtų būti pradėtas nagrinėti įstatymo projektas, pagal kurį seniūnijoms būtų perduota teisė sudaryti nemažai sandorių.
Ministras prasitarė, kad jo siekis paslaugas priartinti prie žmonių ir pažaboti notarų monopolį sulaukė didžiulio pasipriešinimo.
„Kol aš būsiu ministras, gyventi šiltnamio sąlygomis jiems neišeis. Kas bus, jei banga nuneš? – perklausė ministras: – Aš esu Seimo narys. Grįšiu į Seimą ir vykdysiu reformas.“
Kodėl reformų nesiėmė anksčiau, būdamas Seimo Antikorupcinės komisijos vadovu?
„Komitete, Teisingumo ministerijoje ne kartą svarstėm antstolių, notarų veiklą. Kai prie stalo klausai jų argumentų, viskas atrodo logiška, gerai. Kai kaip ministras tiesiogiai susidūriau su jų veikla, pamačiau, kad makaronus mums kabino“, – ryžtingoms permainoms nusiteikęs teisingumo ministras.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.:
Eilės prie notarų kabinetų durų byloja, kad Mažeikiuose notarų galėtų būti ir daugiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto