Tiltas reikalingas tik valdininkams?

Šisbeitauskas

Praėjusią savaitę mažeikiškiai turėjo progą sudalyvauti dar viename renginyje, kuris galėjo įvykti daug anksčiau. Kalbu apie pėsčiųjų tilto per geležinkelį atidarymą. Tiltas pastatytas seniausiai, bet jo atidarymo teko laukti iki pat rugpjūčio pabaigos, o žadėta buvo, kad jis veiks birželį.
Ai, dabar jau nesvarbu, kas buvo žadama, svarbu tai, kad per tą laikotarpį nebuvo nė vienos geležinkelio taku ėjusios aukos. Pamenat, pavasarį, kai ten žuvo jaunas vaikinukas, buvo žadėta tiltą atidaryti labai greitai. Bet pažadai liko pažadais – mes jau pripratome būti jais maitinami.
Išbandyti naujojo tilto susirinko nemažas būrys mažeikiškių, atėjo ir mūsų valdžia, keli kunigai, daug ponų iš Tarybos, Savivaldybės administracijos skyrių… Buvo puiki proga surengti kokį mitingą ir papurtyti valdininkus už mieste ar rajone pastebimas negeroves. Pavyzdžiui, paklausti, kodėl netvarkomi įvažiavimai į daugiabučių kiemus, vis dar nepradedamos viaduko per geležinkelį ir sporto komplekso statybos, išsiaiškinti, kada pagaliau bus pradėtas pėsčiųjų tako Naftininkų gatvėje remontas, nors buvo kalbama, kad pinigai tam skirti… Tų bėdų būtų galima įvardyti ir daugiau, bet dabar kalba ne apie tai.
Pėsčiųjų tiltas per geležinkelį dar nebuvo atidarytas, o žmonės jo jau bijojo kaip monstro, kalbėjo apie būsimus nepatogumus: per didelį jo aukštį, nes bus sunku lipti laiptais, abejojo dėl saugumo, nes daug uždarų erdvių, nepasitikėjo liftu, nes jie juk dažnai genda…
Jei žmonės kalba, jie žino, ką sako. Tiltas tikrai aukštas – bene dešimt metrų, tad laiptai aukšti, vos ne kaip į Biliūno Laimės žiburį, o į liftą ne visada pataikysi: juo naudojasi neįgalieji, mamos su vaikų vežimėliais, dviratininkai.
Ir vėlgi – žadėta, kad liftas bus didelis, erdvus, į jį sutilps vos ne dešimt dviračių, vežimėlių, o pasirodo, ten telpa tik du dviračiai ir nežinau, kiek vežimėlių. Pastarieji platesni, tad ir erdvės reikia daugiau. Per atidarymą net merui spėjau pasakyti apie mažą liftą ir kokios susidarys eilės rytais, kai žmonės skubės į darbą. Išgirdau ramų, tarsi iš anksto ruoštą atsakymą – ko čia dviratininkams skųstis, juk jie gali geležinkelį kirsti ties pervaža.
Taip ir susidaro įspūdis, kad tiltas statomas tam, kad jis būtų, o valdžia galėtų sakyti, kad mes ėmėmės visų saugumo priemonių… Mūsų tiltas esą ypatingas tuo, kad kito tokio Lietuvoje nėra… Ir ačiū Dievui – nes nesinorėtų, kad ir dar kažkur Lietuvoje žmonės keiktųsi…
Žodžiu, turime naują, unikalų, gal ir gražų, bet niekam tikusį statinį. Tokia mano asmeninė patirtis ir nuomonė.
Dar viena mieste atsiradusi naujovė – ligoninėje jau yra naujas modernus aparatas kaulų tankiui tirti. Tereikia gauti šeimos gydytojo siuntimą, užsiregistruoti šiai procedūrai ir nurodytu laiku atvykti į radiologijos kabinetą.
Didelės eilės atlikti šį tyrimą kol kas nėra – įmanoma gavus siuntimą išsitirti net kitą dieną. Bet yra vienas „bet“. Viena mano pažįstama, gavusi talonėlį su nurodytu laiku, šiek tiek nusivylė, nes tuo laiku tyrimas nebuvo pradėtas – kabinete dirbanti moteris vis kvietė užeiti tuos, kurie „su plaučiais“. Taip ir buvo – darbuotoja, pravėrusi kabineto duris, vis klausė: „Kas su plaučiais?“ Lyg pacientai galėjo ateiti be jų…
Plaučių švietimo procedūra atliekama greitai, o išsitirti kaulų tankį užtrunka ilgiau, todėl tie „su plaučiais“ ir priimami be eilės. Jeigu jų labai daug, tada tas talonėlyje nurodytas laikas netenka prasmės. Tuomet kam jis išvis rašomas? Atėjai, atsisėdai ir lauk, kol praeis tie visi kiti.
Mano pažįstama pasakojo jau praradusi kantrybę ir žadėjusi bartis, bet tie „plautininkai“ stebuklingai baigėsi ir į kabinetą pagaliau pakvietė ją…
Ruduo, tad į Mažeikius vėl ateina tarptautinis meno festivalis. Jis prasidės rugsėjo 20-ąją ir tęsis iki spalio pabaigos. Renginiai planuojami įvairiausi ir įvairiausiose vietose – kultūros centre, keliose bažnyčiose, dvaruose, tad norėdami pamatyti juos visus, turėsite pavažinėti po rajoną.
Aš manau, kad tai nėra blogai, nes atsiras proga pabuvoti dar nebūtose vietose, pakeliauti. Beje, kai kurie renginiai bus simboliški mokami – tai turėtų apsaugoti nuo nemotyvuotų žiūrovų. Gal dabar  žmonės pagalvos, ar jiems verta aukoti tuos tris, o gal penkis eurus ir sėdėti koncerte, kuris nelabai prie širdies, bet buvo pasirinktas tik dėl to, kad nemokamas.
Vienas šio festivalio organizatorių jau dabar baiminasi, kaip bus su Oskaro Koršunovo spektakliu „Kankinys“, kuris pažymėtas ženklu „N-14“. Ten išties bus ir necenzūrinių žodžių, ir ne vaikams skirtų scenų. Bijoma, kad mažeikiškiai nesusivestų ten savo mažamečių atžalų ar nesipiktintų, kad vaikai į salę neįleidžiami.
Raminau tą žmogų, sakydamas, kad dabar žiūrovai sąmoningi, skaityti moka, tad ir ką reiškia žyma „N-14“ tikriausiai žino, tad nesusipratimų neturėtų būti. Nors kas ten žino – dabar kai kurie žmonės galvoja, kad jų atžaloms negali būti jokių tabu…
Per visą Lietuvą nuvilnijo kraupi žinia, kad baseine nuskendo septynmetis vaikas, norėjęs išmokti plaukti. Kaip visada, viešoje erdvėje pasklido įvairūs komentarai ir komentarėliai, priežasčių ir kaltųjų ieškojimas. Man šis atvejis taip pat pasirodė keistokas, bet išvadų neskubu daryti – tam yra specialistai, kurie išsiaiškins, kas ir kaip ten buvo.
Prajuokino atsitiktinai išgirstas telefoninis pokalbis, kai viena mama aiškino kitai, jog ji savo vaiko neleistų į baseiną, nes jis ten gali nuskęsti.
Nepasiduokite šioms baimėms ir mintims, kad drausdami apsaugosime, – juk nemokantis plaukti žmogus patiria dar didesnę riziką ir galbūt gailisi, kad laiku neišmoko. Kita vertus, tada reikėtų neleisti vaikams važiuoti automobiliuose, eiti per pėsčiųjų perėjas… Apie tokias nelaimes girdime gerokai dažniau.