Renginyje tirkšliškiai moksleiviai atliko Lietuvos partizanų dainas. Mokyklos archyvo nuotr.
Ketvirtus metus Juozo Vitkaus-Kazimieraičio vardą turinti Tirkšlių pagrindinė mokykla paminėjo šio partizanų vado, karo inžinieriaus, pulkininko leitenanto 115-ąsias gimimo metines.
Renginio „Juozą Vitkų-Kazimieraitį menant“ metu prisimintas jo gyvenimo kelias ir veikla, mintimis, prisiminimais dalijosi svečiai, pedagogai ir mokiniai.
Svečiams – rugiagėlių žiedai
Į renginį susirinkusius svečius J. Vitkaus-Kazimieraičio pagrindinės mokyklos jaunosios šaulės pasitiko simboliniais partizanų apdainuotais melsvų rugiagėlių žiedais. Mokyklos direktorius Marius Vilimas pasakojo apie mokyklos gyvenimą iki jai suteikiant Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės karininko, vieno iš pokario rezistencijos vadų, pulkininko leitenanto J. Vitkaus- Kazimieraičio vardą.
„Mūsų mokyklos bendruomenė gavo ne tik šį garbingą vardą, bet ir įpareigojimą saugoti kraštiečio, kilnaus kovotojo už Lietuvos laisvę atminimą“, – akcentavo mokyklos vadovas.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Irena Klemenienė pakvietė apžvelgti Tirkšliuose gimusio ir augusio kovotojo gyvenimo ir kovų kelią. Savo pasakojimu ji nukėlė klausytojus į 1904–1909 metus, pasakojo apie jo tėvų blaškymąsi po užjūrio kraštus, ieškant duonos pragyvenimui, ir grįžimą į Tirkšlius 1909 metais – būtent čia J. Vitkus ir mokėsi pradžios mokykloje.
Mokė mylėti Lietuvą
Apie J. Vitkaus-Kazimieraičio mokymąsi Lietuvoje ir užsienyje, šeimą ir jos likimą pokario laikotarpiu, apie partizaninę veiklą ir vardo įamžinimą pranešimus skaitė dešimtos klasės mokinės Karolina Sokaitė, Eglė Vasinaitė ir Indrė Petrauskaitė.
Tirkšliškė, buvusi mokytoja ir šaulė Irena Reivytienė, dalijosi prisiminimais iš tremties ir jausmais grįžus į Lietuvą. Tokias kančias patyrusi tirkšliškė galėjo nusakyti, kaip jautėsi ištremta J. Vitkaus-Kazimieraičio šeima, ką turėjo patirti partizanų vado žmona Genovaitė, rūpindamasi savo vaikais, jų sveikata, savo ir jų išlikimu.
„Meilė savo kraštui, jo ilgesys ir tikėjimas padėjo Genovaitei sugrįžti su vaikais Lietuvon, užauginti juos dorais, sąžiningais, darbščiais, mylinčiais Tėvynę. Juos auklėjo tėvo pavyzdžiu, pasakodama apie jo gebėjimus, kilnius siekius, kovotojo dvasią, ryžtą, atsidavimą, plačią širdį, kuklumą, paprastumą, religingumą ir tikėjimą laisva Lietuva“, – kalbėjo I. Reivytienė.
Dėkojo šauliukų vadui
Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Albertas Ruginis buvo žmogus, rodęs iniciatyvą, kad mokykla būta pavadinta partizanų vado vardu.
Svečias dalijosi prisiminimais apie J. Vitkaus-Kazimieraičio šeimos narius – jis buvo bendravęs ir net dirbęs kartu su vienu iš partizano brolių.
Mažeikių šaulių kuopos vadas Pranas Trakinis džiaugėsi mokyklos jaunųjų šaulių veikla ir dėkojo mokytojui Stasiui Pauliukui už didelius ir gražius darbus su jaunųjų šaulių organizacija mokykloje, rajone, šalyje.
Šventei paruošta mokyklos stendinė medžiaga kvietė prisiminti akimirkas, įamžinant partizanų vado J. Vitkaus-Kazimieraičio atminimą Tirkšliuose ir Ketūnuose.
Renginį puošė mokytojos Ingridos Krikščiukienės paruošti ir mokinių atliekami tautiniai šokiai bei mokytojos Virginijos Letukienės mokinių ansamblių sudainuotos partizanų dainos.
Vaidas RUNKAUSKAS
