Vakar rytą didysis miesto turgus buvo lyg apmiręs: dirbo vos vienas kitas šalčio nepabūgęs prekybininkas, po turgų vaikščiojo pavieniai žmonės.
Mažeikių turgaus administracijos teigimu, tokio mažo kaip vakar turgaus nebuvo jau per dešimt metų – ir prekiautojus, ir pirkėjus išbaidė šaltis.
„Neprisimenu atvejo, kad ir paviljonų prekiautojus būtų galima ant pirštų suskaičiuoti“, – tikino turgaus vadovė Irena Marcinkevičienė.
ŠALČIŲ NEBIJO
Apie dešimtą valandą ryto, kai spaudė maždaug 25 laipsnių šaltis, turgus vos judėjo – tiek nedengtose prekybos vietose, tiek po stoginėmis išvydome vieną kitą prekiautoją, o pirkėjų – dar mažiau.
Pirma sutikta moteris – dėvėtais drabužiais prekiavusi Leonida. Nors per speigą prekiautoja stovėjo nuo ankstaus ryto, buvo gerai nusiteikusi ir „Santarvei“ teigė, kad šalčiai jai visai nebaisūs.
„Šalčiai manęs nė kiek negąsdina. Namuose būti nusibosta, tad čia geriau. Pirkėjų dar nėra, bet jų laukiame“, – optimistiškai paaiškino mažeikiškė.
Moteris sakė, kad prekyba sumažėjo vos tik prasidėjus šalčiams – dar prieš Naujuosius metus. Bet visiškai blogai dar nesą – kartais žmonės nežinia iš kur ima ir užplūsta.
„Per šalčius jokio pelno tikrai nebėra, net pragyvenimui neužtenka, todėl laukiame, kol šalčiai nurims“, – prisipažino Leonida.
Prekiautojų dėvėtais drabužiais vakar turguje buvo bene daugiausiai – jų suskaičiavome apie dešimt. Įprastai jų būna tris keturis kartus daugiau.
NEPARDAVĖ NIEKO
Nesisekė prekyba ir vantas, kirvakočius, kastuvų kotus, vilnonius siūlus bei triušių kailiukus iš Sedos atvežusiam pagyvenusiam vyriškiui – stovi jau kelias valandas, bet niekas nieko dar nenupirko. Prekiautojas sakė, kad visos jo parduodamos prekės – jo rankų darbas, tik siūlų parūpinusi „gaspadinė“.
„O kur dingsi, kad tos pensijos mažos – reikia stovėti. Žvejys irgi eina prie upės nežinodamas, ar jam kas užkibs, ar ne. Taip ir aš rizikuoju – vis tikiuosi ką nors parduoti“, – vylėsi sediškis ir tikino, kad šalta jam tikrai nėra – apsivilkęs porą kailinių, kitokių šiltų drabužių.
Kiek atokiau automobilių akumuliatorius, kitas mašinoms reikalingas prekes siūlęs vaikinas teigė, kad prekės – ne jo. Jis tik trumpam išleido draugą pavalgyti.
Nesisekė prekyba nei jam, nei draugui.
„Kas čia ką pirks, jei žmonių nėra. Norim, kad žmogus, atėjęs į turgų, rastų, ko jam reikia, bet kol kas niekas niekuo nesusidomėjo“, – nekalbus buvo pašnekovas.
TURGUJE PIGIAU
„Mažeikių duonos“ produkciją pardavinėjusi moteris sakė, kad prekiauti turguje yra jos darbas.
„Vienas kitas pirkėjas yra, bet nepalyginsi su tomis dienomis, kai ne taip šalta. Duonos gaminius perka nuolatiniai mūsų pirkėjai, nekeičiantys savo įpročių. Aš tų šalčių nesureikšminu – yra kaip yra. Esame prekiavę, kai buvo dar šalčiau“, – tikino duonos pardavėja.
Moteris sutiko, kad apyvarta labai sumažėjo. Jos pastebėjimu, trečiadieniais ir taip žmonių būna mažiau, be to – mėnesiui baigiantis žmonės nebeturi pinigų.
Mažeikiškė Indrė į turgų atėjo nusipirkti mėsos, nes čia mažesnės kainos.
„Šeštadienį sūnaus gimtadienis, mėsos reikia daugiau, todėl ir nusprendžiau atbėgti apsipirkti. Šiaip per šalčius į turgų nevaikštau – užtenka parduotuvių. Be to, gyvenu nelabai toli, tad tikiuosi – nesušalsiu“, – juokėsi pašnekovė.
PERKAMUMAS MAŽĖJA
Šiek tiek daugiau žmonių pamatėme mėsos gaminių, žuvies ir pieno produktų paviljone. Gal dėl to, kad prekybininkų buvo nedaug, prie kai kurių prekystalių stovėjo trijų keturių žmonių eilutė.
Pienu ir jo produktais prekiavusi plinkšiškė tos dienos prekyba nebuvo patenkinta.
„Žmones gąsdina ne tik šalčiai, bet ir kylančios šilumos kainos, mažėjančios pensijos. Kai kurios moterys nusiperka po pusę litro pieno – sako, kad daugiau nebeturi iš ko pirkti. O man prekiauti reikia: karvės pieno duoda – reikia su juo kažką daryti. Kur tuos sūrius dėsiu?“ – svarstė prekiautoja.
Moters teigimu, šį trečiadienį prekyba nuo ankstesnių skiriasi kaip diena nuo nakties – ateina vos vienas kitas žmogus. O ir prekybininkų paviljone, palyginus su kitais trečiadieniais, sumažėję daugiau nei tris kartus.
„O ką darysi? Valgyti žmonėms reikia, ateina vienas kitas. Tokia prekyba kaip šiandien – vieni nuostoliai, bet nenorim prarasti savo nuolatinių klientų“, – kalbėjo latviškais mėsos produktais prekiaujanti moteris.
Šiame paviljone besisukiojusi Jadvyga sakė ieškanti kilkių katei – turguje jos esančios pigesnės nei parduotuvėje.
„Šviežia žuvimi šiandien prekiauja tik vienas žmogus, bet kilkių jis neturėjo. Tikriausiai vis dėlto teks eiti į parduotuvę“, – apgailestavo moteris.
METŲ PRADŽIA – SUNKI
Mėsos paviljone prie prekystalių stovėjo tik šeši prekybininkai. Visi pripažino, kad prekiauti sekasi prastai – net prekybos vieta neatsiperka.
„Stovim dėl to, kad esame susimokėję už vietą. Kai kurie ir į tai numojo ranka – ko čia šaldytis. Bet per tas valandas vis tiek ką nors nuperka“, – guodėsi mažeikiškė Dainora.
Bendrovės „Mažeikių turgus“ direktorė I. Marcinkevičienė „Santarvei“ sakė, kad sunkų laiką turgus išgyvena kiekvienų metų sausį, vasarį ir kovą, bet tokio kaip šis sausis dar nėra buvę.
„Paprastai išmokėti darbuotojų atlyginimams, susimokėti mokesčiams už šį laikotarpį pelno dalį pradedame kaupti metų pabaigoje. Šį sausį dar nesurinkome mokesčių nė darbuotojų atlyginimams, nors jie tikrai nėra tūkstantiniai“, – pasakojo direktorė.
Tokio turgaus kaip vakar I. Marcinkevičienė sakė neprisimenanti.
„Per šalčius kai kurie prekiautojai vis dėlto dirba ne todėl, kad yra išsipirkę vietas, bet todėl, kad tai yra jų pragyvenimo šaltinis – kitų pajamų jie neturi“, – situaciją komentavo turgaus vadovė.
DIRBA NUOSTOLINGAI
I. Marcinkevičienė pastebi, kad žmonių antplūdis turguje būna didesnis mėnesio viduryje, kai mažeikiškiai gauna pensijas, atlyginimus. Mėnesio pradžioje ar jam baigiantis prekyba daug skurdesnė.
„O šiandien dar toks šaltis, iš kur tų žmonių bus? Net paviljonuose po stogu minusinė temperatūra. Dirbame tikrai nuostolingai. Bet … „žydas pelno, žydas trotija, žydas iš troto ir gyvena“, – juokavo pašnekovė.
I. Marcinkevičienės žodžiais, panaši padėtis ir Naftininkų gatvės turgelyje. Mažeikiškiai ten noriai perka tik maisto produktus.
„Pramoninių prekių pardavėjai dejuoja jau nuo praėjusios vasaros – tada jiems prasidėjo juodos dienos. Nors kainos mažesnės nei parduotuvėse, prekyba turguje krito“, – tikino I. Marcinkevičienė.
Sigito STRAZDAUSKO nuotrauka.: Trečiadienį išvydome ir tuščius prekystalius, ir tuščius pirkėjų takus.
