Aktualijos | 2005-06-14 09:13 | Autorius:
Versija spausdinimui

Tremties vagonų bildesį stelbė raudos ir Lietuvos himno žodžiai(0)

Viekšniškis Teofilius Januškevičius buvo devynerių, kai kartu su tėvais ir jaunesniuoju broliu juos ištrėmė į Krasnojarsko kraštą. Aban rajone lietuvių šeima praleido daugiau kaip šešerius metus, ir tik po Stalino mirties grįžo į gimtinę.GYVI KARO PRISIMINIMAI
Pasakodamas apie skaudžius pokario metų vaikystės išgyvenimus, vyriškis mena paskutiniuosius karo metus. 1944-ųjų vasarą, artinantis frontui, vokiečiai, vengdami civilių gyventojų aukų, Januškevičių šeimą kartu su kitais iškėlė iš gimtojo Rutuliškių kaimo (tuomet Kuršėnų valsčius), kuriame jie ruošėsi gynybai. Šeima atsidūrė bunkeryje, nes gyvenamajame name įsikūrė laikinas vokiečių štabas. Teofilius mena, kad vokiečiai buvę visai neblogi, vaišinę jį bulviniais blynais.
Kai fronto linija pasitraukė į Vakarus, Januškevičiai grižo į Rutuliškius. Rudeniop sovietai pradėjo imti vyrus į kariuomenę. Paėmė ir Teofiliaus tėvą, bet jis su dviem draugais iš Šiaulių karinio komisariato pabėgo ir pusantrų metų slapstėsi.

SOVIETŲ VALDŽIA ĖMĖSI REFORMŲ
1948-aisiais sovietų valdžia pradėjo pirmąjį išbuožinimą. Buvo išardytas Januškevičių klojimas ir svirnas, o visa mediena išvežta į Kuršėnus ir, kaip žmonės kalbėjo, panaudota kultūros namams remontuoti.
Tais pačiais metais vyko žemės reforma. Valdžia nusprendė, kad Januškevičiai turi per daug žemės ir per didelį namą. Todėl į priešingą namo galą atkėlė kairiųjų pažiūrų šeimą iš Šiaulių ir atrėžė jiems gabalą žemės. Iš 33 hektarų Januškevičiams liko 24,5. „Jiems daugiau ir nereikėjo, nes ir tos pačios nesugebėjo apdirbti. Kai mes per Jonus važiavome į atlaidus Kužiuose, jie tik pirmą kartą išėjo ravėti runkelių. Mūsų laukai jau seniai buvo nuravėti, runkeliai išretinti, o naujakuriai buvo žole apsileidę iki ausų“, – pasakoja Teofilius.

TREMTIES IŠVENGTI NEPAVYKO
Tai buvo tik visų negandų pradžia. Smilgių apylinkės pirmininkas, kuris buvo Teofiliaus tėvo jaunystės draugas, buvo įspėjęs, kad prasidės vežimai. Ėjo 1949-ieji. Mama kaupė džiūvėsius, mezgė šiltas kojines. Tėvui vidinė nuojauta sakė, kad reikia būti atsargiam.
Naktį iš kovo 24-osios į 25-ąją jo namuose nebuvo. Mama vaikams sakė, kad jis su kaimynu išvažiavo į turgų.
„Tą naktį aš kietai miegojau ir nieko negirdėjau. Staiga atmerkiu akis ir prie lovos pamatau batus, o greta atremtą šautuvo buožę. Pakeliu žvilgsnį, gi stovi stribokas Sorokinas, vietinis Smilgių rusas. Jis pradėjo mane tardyti, kur tėvas. Kaip žinojau, taip ir pasakiau – turguje“, – apie tos įsimintinos nakties įvykius pasakoja Teofilius.
Tarp 4 ar 5 naktinių „svečių“ vienas buvęs kariškis, kiti civiliai apsirengę vietiniai stribai. Nesant šeimos galvos, jie nesiryžo iš karto imtis veiksmų. Sorokinas suvažinėjo į valsčių, parvežė raštelį, ir apie 5 valandą po pietų mama su dviem sūnumis jau sėdėjo ratuose. Leitenantas pasitaikęs neblogas žmogus. Mama susikrovė mantą, pasiėmė miltų, kruopų, džiūvėsių, o leitenantas liepė papjauti žąsų, vištų ir įsidėti į kelią. Jis dar patarė su savimi neimti pusės metų sergančios Teofiliaus sesutės, nes neištversianti tokios kelionės, ir palikti ją pas senelį.
Pavenčių geležinkelio stotyje, susodinti į vagoną ir uždaryti, jie sulaukė ryto. Rytą atėjo tėvas ir savanoriškai prisijungė prie šeimos. Su savimi jis turėjo oblių, leistuvą, pjūklą, grąžtą, teblių (storą grąžtą medžiui gręžti – B.P.), kurie tremtyje labai pravertė.

ATSIDŪRĖ KRASNOJARSKO KRAŠTE
Saulei leidžiantis traukinys pajudėjo Vilniaus kryptimi. Tėvas užgiedojo Lietuvos himną. Visos moterys ėmė verkti ir melstis. Pirmasis sustojimas buvo Minske.
Pro Brianską, Maskvą, aplinkiniais keliais pro Kuibyševą Sverdlovsko link, nuvežė į Kanską, kur 1941-aisiais kalėjo buvęs Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Kelionė truko visą mėnesį. „Į galutinę stotelę Krasnojarsko krašte – Aban miestelį iš traukinio apie 60 kilometrų mus vežė senovišku sunkvežimiu, vadinamu „palutarka“. Toks vienišas žmogelis kelionės nebeištvėrė, ir vos tik nuvažiavęs mirė“, – apie kelionės sunkumus pasakoja pašnekovas.
Žmones atvežė į Budiono kolūkio raštinę. Po to laikinai apgyvendino rusų šeimose.
Praėjus savaitei tėvą išvarė į kolūkio brigadą dirbti su arkliais. Mama, likusi miestelyje su vaikais, dirbo lauko darbus.
Po kurio laiko vienas turtingesnis lietuvis nusipirko iš vietos gyventojo trobą ir priėmė Januškevičių šeimą. O 1950-aisiais Teofiliaus tėvas perėjo dirbti ten, kur ir mama, ir susirentė namą. Jis buvo labai nedidelis, tad po metų prie jo prilipdė dar tokį pat.

PATYRĖ ŠALTĮ IR BADĄ
Rusai gyveno skurdžiai, bet buvo draugiški. Mama juos vaišindavo iš Lietuvos atsivežtu cukrumi ir džiūvėsiais. Kai atsargos baigėsi, pirmuosius porą metų teko ir pabadauti.
1949–1950 metų žiema buvo labai šalta. Keletą dienų buvo net 55 laipsniai žemiau nulio.
„Buvau nušalęs nosį ir ausis. Būdavo, pili vandenį, o ant žemės krinta ledai. Paukščiai ant tvorų sušaldavo negyvai. Nuo maisto trūkumo susirgau mažakraujyste. Labai išgąsdinau savo mokytoją, kai, deklamuodamas A. Puškino eilėraštį, nualpau“, – sunkiausius tremties metus prisimena Teofilius ir priduria, kad kai nusipirko karvę, tapo lengviau.
Vėliau, kai jis jau mokėsi 4 ar 5 klasėje, buvo patekęs į saugumo akiratį.
Ruošiantis Naujiesiems, mokytoja vaikams skyrė užduotis. Teofilius sukūrė eilėraštį, kuriame buvo minimas Stalinas.
Bendraklasiams jis aiškino, kad Stalinas galvojęs apie lietuvius, todėl juos atvežęs čia. Rusai jam nerūpėję, nes priešingu atveju jie būtų atsidūrę Lietuvoj.
Klasėje mokęsis pasų skyriaus viršininko sūnus apie Teofiliaus „filosofiją“ papasakojo savo tėvui, o šis informavo saugumą. Jau kitą dieną už blogą sūnaus auklėjimą saugumas „paėmė į nagą“ Teofiliaus tėvą, o šis kaip reikiant nurovė sūnui ausis.
Tremtiniai Tėvynėn buvo išleisti 1955-ųjų spalį, praėjus porai metų nuo Stalino mirties. Tačiau, kol pasiekė gimtinę, atėjo ir 1955 metų pabaiga. Naujuosius Januškevičiai sutiko jau su savo artimaisiais.

APIE TREMTĮ – EILĖMIS
Viekšniuose T. Januškevičius jau 40 metų. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, jis tapo pirmuoju Viekšnių seniūnu. Išbuvo juo vieną kadenciją, nuo 1995-ųjų iki 1997 metų.
Dabar jau pensininkas, priklauso Viekšnių literatų sambūriui „Vinkšnelė“. Jo eilėraščiai pasirodė 2004-aisiais išėjusioje viekšniškių literatų rinktinėje „Žodis tau ir sau“. Eiles pradėjęs kurti dar vaikystėje, sovietiniais laikais jis rašė antisovietine tema, už tai galėjo ir nukentėti. Eilėraščių neišliko, greičiausiai mama, gelbėdama sūnų, juos sunaikino. Visais laikais kovojęs už teisybę, Teofilius ir dabar nevengia valdžios kritikos. Daug eilėraščių skirta tremties temai.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.

  • Dalintis
  • Facebook
  • Twitter
Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Nėra komentarų. Būk pirmas parašęs!

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Naujienos iš interneto

traffix.lt
Populiariausios paieškos frazės: avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, konkursas, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.