Trispalvės istorija: ieškojimai, praradimai ir pergalingas sugrįžimas

1988 m. surengta eisena su tautine vėliava baigėsi ties tuomečiu valstybiniu banku. Jono STRAZDAUSKO nuotrauka

Tik prasidėjus metams minime Lietuvos vėliavos dieną. Pirmoji metų diena šiai šventei pasirinkta neatsitiktinai – 1919 m. sausio 1 d. trispalvę vėliavą kaip laisvos Lietuvos ženklą Gedimino pilies bokšte iškėlė Vilniaus savanoriai.
Šalies laisvės simboliu trispalvei teko būti dar ne kartą.

Nuomonių būta įvairių

Po Pirmojo pasaulinio karo kuriantis jaunai Lietuvos valstybei, buvo susirūpinta ir tautinės vėliavos sukūrimu. Pirmieji pasiūlyti variantai buvo atmesti.
Jonas Basanavičius dar prieš Didįjį Vilniaus seimą (1905 m.) siūlė sugrąžinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavą su baltu raiteliu raudoname lauke, tą pačią mintį jis pakartojo 1917 m. vasarą vykusiame lietuvių visuomenės veikėjų pasitarime. Siūlymui nepritarta, nes daugeliui ji atrodė pernelyg sudėtinga, nelengvai pasiuvama. Nutarta vėliavai spalvas rinktis iš tautinių drabužių: juostų, prijuosčių.
Tų pačių metų rudenį dailininkas ir visuomenės veikėjas Antanas Žmuidzinavičius Vilniaus teatro salę, kurioje prasidėjo Lietuvių konferencija, papuošė raudonos ir žalios spalvos vėliavėlėmis. Dailininkas, archeologas Tadas Daugirdas pasiūlė tarp raudonos (viršuje) ir žalios (apačioje) įdėti siaurą šviesiai geltoną juostelę, kuri vėliavą pagyvintų (žalia reikštų girias ir pievas, geltona – aušrą, o raudona – saulės apšviestus debesis).
Konferencijos dalyviai nutarė pavesti šį klausimą aptarti Lietuvos Tarybos paskirtai komisijai, į kurią buvo pakviesti J. Basanavičius, T. Daugirdas ir A. Žmuidzinavičius.

Vėliavoje – trys spalvos

1918 m. balandžio 19 d. komisijos protokole rašoma, kad tautinę vėliavą sudaro trys spalvos: raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje (geltona spalva reiškia saulę, šviesą ir gerovę, žalia – gamtos grožį, laisvę ir viltį, raudona – žemę, drąsą ir už Tėvynę pralietą kraują). Komisijos sprendimu, vėliavos viršutiniame kampe, prie koto arba jos viduryje privalo būti valstybės herbas.

Minią sveikina Julija Gramalienė – liaudies dainininkė iš Židikų. Jono STRAZDAUSKO nuotrauka

Po kelių dienų tokią vėliavą vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba. Buvo nutarta prašyti Vokietijos okupacinės administracijos leidimo iškelti ją Vilniuje, Gedimino pilies bokšte.
Spaudoje pasirodžius nepagarbiam straipsniui apie Vokietijos vėliavos nuleidimą ir lietuviškosios pakėlimą, vokiečiai persigalvojo: į bokštą sugrąžino savo vėliavą, o trispalvę leido kelti žemiau arba šone. Lietuvos Tarybos vadovai šios teisės atsisakė.

Ginčus nutraukė okupacija

1919 m. sausio 1-osios vakarą, vokiečiams pasitraukus iš Vilniaus, miesto komendanto Kazio Škirpos iniciatyva Lietuvos trispalvė buvo antrą kartą iškelta Gedimino pilies bokšte. Prie jos buvo pastatyta sargyba, vėliava pagerbta šūvių salve.
Herbo atsisakyta vėliau – 1922 m. Lietuvos Konstitucija tautinėms (geltonai, žaliai ir raudonai) spalvoms suteikė Lietuvos valstybės spalvų statusą.
Dėl vėliavos spalvų dar buvo ginčytasi ne kartą, 1938 m. konstitucijoje vėliavos spalvoms suteiktas tautinių spalvų statusas, po to imta kalbėti apie geltonos, raudonos ir baltos vėliavos, kurios vienoje pusėje per vidurį pavaizduotas valstybės herbas, kitoje – Gediminaičių stulpai, projektą. Diskusijas ir ginčus nutraukė kita okupacija – 1940 m. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, trispalvė vėliava buvo uždrausta.
Gedimino pilies bokšte trispalvė vėl buvo iškelta 1988 metų spalio 7-ąją, o valstybės vėliavos statusas jai vėl buvo suteiktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos sprendimu tų pačių metų lapkričio 18-ąją.

Įsimintina diena

Mažeikių mieste trispalvės pakėlimo šventė įvyko 1988 metų lapkričio 13 d.
Mažeikių muziejaus muziejininkas Vytautas Ramanauskas pasakojo: „Ilgus metus mažeikiškių Bajoriūnų šeima saugojo Lietuvos vėliavą, įsiuvę ją į paklodę. Kitą trispalvę Artūras Višnevskis aptiko remontuodamas seną namą. Šią vėliavą tautinės vėliavos pakėlimo šventėje jis nešė miesto gatvėmis kolonos priekyje.“
Eisena nusidriekė senamiesčio gatvėmis. Vėliava buvo iškelta virš tuomečio valstybinio banko pastato. Į šventę susirinko itin daug mažeikiškių.
Lietuvos trispalvę virš Mažeikių iškėlė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Mažeikių rėmimo grupės nariai: Jonas Songaila ir Henrikas Štaudė.
Apie daugiau nei prieš tris dešimtmečius įvykusį vėliavos pakėlimą H. Štaudė „Santarvei“ pasakojo: „Iš pradžių reikėjo pereiti instancijas, kad gautume leidimus, vis dėlto tai buvo banko pastatas. Techniškai pakelti vėliavą nebuvo sunku, tam buvome pasiruošę: padarėme projektą, ant bokštelio įrengėme vėliavos laikiklį, laipteliais užlipome ir, pritvirtinę laikikliais, pakėlėme.“
Pasak mažeikiškio, tai buvo jaudinanti akimirka, visiems laikams įsiminusi šventė. Iš aukštai žiūri į galingą, didžiulę minią, vienminčių būrį, visus žmones apėmęs patriotinis jaudulys… O ką kalbėti apie save – juk prisiliesta prie atgauto valstybės simbolio.
Įdomu buvo ir tai: kai virš banko plevėsavo naujos, atgimstančios valstybės simbolis, virš dabartinio rajono savivaldybės pastato tebebuvo iškelta senoji vėliava, kuri simbolizavo Lietuvos priklausymą SSRS.

Vienybė – kaip Baltijos kelyje

Laikas bėga, šiandien pakartoję tokią masišką vėliavos iškėlimo šventę, kai kurių veidų jau neišvystume. Anapilin išėjo tądien prie mikrofono stoję ir Jonas Songaila, ir židikiškė Julija Gramalienė. Šį rudenį bus jau 32-eji metai, kai Mažeikiuose suplevėsavo trispalvė.
Gerai, kad „Santarvės“ archyve yra tų laikų nuotraukos, jomis pasirūpino buvęs kolega – Jonas Strazdauskas. Jo dėka šis įvykis buvo įamžintas, nuotraukos išsaugotos ir dar ne vienai mažeikiškių kartai primins šią Mažeikių istorijos akimirką.

Trispalvės pakėlimą stebi ir sveikina mažeikiškių minia.  Jono STRAZDAUSKO nuotrauka

Pirmą kartą reportažas apie trispalvės iškėlimą Mažeikiuose pasirodė „Pergalės vėliavoje“ – taip prieš tris dešimtmečius vadintas mūsų laikraštis.
Šiandien J. Strazdauskas prisimena, kad tai buvo išties įspūdingas renginys. Tokį didžiulį žmonių sambūrį retai kada pamatysi. Jo žodžiais, tuometinė partinė bei rajono valdžia neprieštaravo sąjūdiečių iniciatyvai. Kad būtų galima tinkamai užfiksuoti šventę, fotografui prireikė bokštelio – automobilio su specialiu pakėlėju. Jis buvo parūpintas.
„Žmonės klausėsi pranešėjų, plojo, daugelis ir ašarą nubraukė. Tarp žmonių jautėsi tokia pat vienybė, kokią paskui buvo galima justi Baltijos kelyje. Prisiminkime – iki Nepriklausomybės atgavimo buvo likę dar pusantrų metų. Niekas nežinojo, kaip viskas bus. Gal kažkas iš šios minios atėjo ir iš smalsumo, bet dauguma buvo žmonės, kuriems ta diena, ta šventė atrodė labai svarbi“, – prisiminė J. Strazdauskas.

Jaudinantis simbolis

„Santarvės“ pašnekovų nuomone, trispalvė – mūsų valstybės simbolis itin brangus, nes buvo uždraustas, vėliau atkovotas ir atgautas.
„Himnas, herbas ir vėliava yra pagrindiniai valstybės simboliai, mūsų pasididžiavimas ir išskirtinumas. Pažiūrėkite, kiek vėliavų ir vėliavėlių pasipila mieste, kai lietuviai iškovoja pergalę kurioje nors srityje, koks pasididžiavimas apima dėl to, kad esi lietuvis, kaip jaučiamės, kai skamba Lietuvos himnas ir kyla mūsų valstybės vėliava“, – dalijosi mintimis pašnekovai.
Lietuvos valstybės vėliava prie valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų iškeliama 18 kartų per metus – kai pažymimos valstybei svarbios datos. Prie įmonių, įstaigų ir organizacijų bei gyvenamųjų pastatų ją privalu iškelti Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Neužmiršta ir istorinė vėliava

2004 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos Seimas greta valstybės vėliavos įteisino ir Lietuvos valstybės istorinę vėliavą, kurios prototipas – 1410 m. Žalgirio mūšyje naudotos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės vėliavos.
Istorinį valstybės simbolį sudaro audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant balto žirgo, dešinėje rankoje laikantis virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją. Dabar istorinė vėliava nuolat iškeliama Valdovų rūmuose Vilniuje, Trakų pilyje ir Kaune – Karo muziejaus skvere.
Visuomenės iniciatyva ji plazda Vilniaus Lukiškių aikštėje – ši vėliava buvo iškelta 2015 m. minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį.
Istorinė valstybės vėliava nuolat iškeliama vasario 16-ąją – Valstybės atkūrimo dieną – prie Signatarų namų pastato Vilniuje, kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną prie Seimo rūmų, gegužės 15-ąją – Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną – taip pat prie Seimo rūmų. Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną ši vėliava iškeliama prie Prezidento rezidencijos, liepos 15-ąją – Žalgirio mūšio dieną – prie Krašto apsaugos ministerijos; spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną – prie Seimo rūmų, Respublikos Prezidento rezidencijos, Vyriausybės ir Konstitucinio Teismo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*