Reivyčių mikrorajono gyventojai skundžiasi kaimynystėje įsikūrusia nelegalia dėvėtų drabužių turgaviete. Anot jų, prekeiviai nuo ankstyvo ryto kelią triukšmą, tualetu pavertė aplinkinių daugiabučių namų laiptines.
Dėvėtais drabužiais prekiaujantys žmonės sutiktų mokėti rinkliavos mokesčius, kad tik turėtų normalias prekybos sąlygas ir nereikėtų klausytis priekaištų.
PIKTINOSI KALTINIMAIS
Į redakciją užsukusi moteris (pavardė redakcijai žinoma) prašė sudrausminti Reivyčių mikrorajone įsikūrusius prekiautojus. Anot jos, šie su savo prekėmis pradeda rinktis jau šeštą valandą ryto, šūkalioja, garsiai užsisuka muziką ir kitaip drumsčia aplinkinių žmonių ramybę.
„Negana to, prekeiviai tualetu pavertė mūsų daugiabučio namo laiptines. Nuo ankstaus ryto laiptinėse telkšo balos“, – pasakojo moteris.
Prekeivius papiktino tokie kaltinimai. „Ar mes kokie nekultūringi bomžai, kad gamtinius reikalus laiptinėse atliktume? Netoli yra miškelis, ten nubėgame arba bendrabučio tualetu pasinaudojame“, – tikino prekeiviai.
Anot prekiautojų, kaltinimai dėl keliamo triukšmo taip pat iš piršto laužti. Jie teigė, kad anksti rytą ne tik radijo nejungiantys, bet ir prekių neskubą kraustyti.
Gyventojai iš kaimyninio namo ėmė ginti dėvėtais drabužiais prekiaujančius žmones. Anot jų, laiptines, ko gero, priteršia kartais iki paryčių šėlstantis jaunimėlis. „Ne kartą mačiau, kaip paaugliai ir prekiautojų stalus niokojo“, – teigė nenorėjusi prisistatyti moteris.
PREKEIVIAI – UŽ LEGALIĄ TURGAVIETĘ
Tuo, kad Reivyčių mikrorajone nėra legalios turgavietės, labiausiai nepatenkinti patys prekeiviai.
„Esame kaip vaikas be auklės. Problemų daug, o nėra kam jų spręsti. Sutiktume kaip normalioje turgavietėje rinkliavos mokestį mokėti, kad tik kas nors mumis pasirūpintų“, – kalbėjo Vaida prisistačiusi prekiautoja.
„Matyt, rajono biudžetui pinigų nereikia“, – antrino kiti prekiautojai.
Turgavietėje prekiaujančių žmonių teigimu, tualetas – viena iš opiausių problemų. Einant savo gamtinių reikalų, tenka prašyti, kad kas prekes pasaugotų. „Aną dieną viena prekiautoja, sugrįžusi iš tualeto, trijų pakabų su drabužiais neberado“, – pastebėjo vyriškis.
Prekiautojai norėtų normalių prekybos stalų, didesnės, asfaltuotos prekybos aikštelės.
„Kai palyja, ir pirkėjams nepatogu po purvynus klampoti“, – teigė pašnekovai.
Atėję apsipirkti gyventojai pritarė prekeiviams.
Anot jų, įrengus normalią turgavietę, žmonės galėtų prekiauti ne tik dėvėtais drabužiais, bet ir daržovėmis, kitais maisto produktais.
PRITARIA PREKIAUTOJŲ NORAMS
„Ar nesiruošiate uždaryti turgavietės? Mums ji labai reikalinga. Darbo neturintys žmonės tik dėvėtais rūbais ir teišgali rengtis“, – „Santarvę“ apipuolė turgavietės lankytojai.
Reivyčių seniūnas Jonas Repšys sutiko su gyventojais: Reivyčių mikrorajonui reikalingas normalus turgus. Iš tokios prekybos gyvenantys žmonės ne tik padeda kitiems, bet ir pašalpų neprašo.
Seniūno manymu, oficialiai turgavietei mikrorajone būtų galima rasti ir kitą vietą, kur būtų galima įrengti pavėsines, prekybos stalus. „Šis mikrorajonas priklauso Mažeikiams. Miesto seniūnas Petras Užkuras turėtų spręsti problemą“, – paaiškino seniūnas.
J. Repšys, prieš penkerius metus tapęs Reivyčių seniūnu, bene porą metų rūpinosi Reivyčių mikrorajono turgaviete. Atvežė į aikštelę žvyro, užsakė stalus.
„Seniūnija rinko rinkliavos mokestį, reikėjo žmonėms pagelbėti“, – teigė pašnekovas. Tačiau kai prašymų ėmė daugėti, seniūnija atsisakė ne savo funkcijos.
TURGAVIETĖ – BE ŠEIMININKO
Miesto seniūnas P. Užkuras prisipažino iš „Santarvės“ pirmą kartą išgirdęs apie prekeivių ir gyventojų problemas. „Būtinai pasidomėsiu situacija“, – pažadėjo seniūnas.
Anot P. Užkuro, gyventojai neteisūs dėl neva prekeivių keliamo triukšmo. Mieste ramybės metas esąs nuo 23 val. iki 6 val. ryto. Kitu laiku galima ir mašiną burzginti, ir muziką leisti. Seniūnas pažadėjo sudrausminti prekeivius, kad šie neterštų daugiabučių laiptinių. Anot jo, pasirūpinti tualetu esąs pačių prekiautojų reikalas.
Visuomenės sveikatos centro vyriausiosios gydytojos Irenos Macijauskienės teigimu, prekyba galima tik legalioje, teisiškai įregistruotoje turgavietėje. Jos šeimininkai turi įrengti prekybos stalus, pavėsines, pastatyti tualetą, privesti vandenį.
P. Užkuras prisipažino, kad Reivyčių turgavietė neturi šeimininkų, t.y. veikia nelegaliai.
UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“ vyriausiasis inžinierius Kęstutis Cydzikas „Santarvei“ sakė, kad turgavietės likimu turėtų pasirūpinti miesto seniūnas. „Jeigu būtų prašymas turgavietę perimti mūsų žinion, jį svarstytume. Jeigu valdžia toleruoja nelegalią prekybą, kodėl mes turime rodyti iniciatyvą?“ – samprotavo pašnekovas.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
