Planus turguje įdiegti kasos aparatus smulkieji verslininkai vadina monopolininkų palaikymu.
Turgavietėse dirbantys maisto prekeiviai jau iki gegužės turės įsigyti kasos aparatus. Valdžios planus prekiautojai vadina monopolininkų rėmimu. Jeigu Vyriausybė neatsisakys savo ketinimų, smulkiuosius verslininkus ginanti asociacija pasiruošusi protesto akcijoms.
VYRIAUSYBĖ SKAIČIUOJA BŪSIMAS PAJAMAS
Vyriausybė ryžtingai vykdo kasos aparatų įdiegimo planą. Po penktadienį įvykusio Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus, finansų ministrės Ingridos Šimonytės, žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus susitikimo su žemdirbių atstovais paaiškėjo, kad nuostata iki gegužės mėnesio įdiegti aparatus – nesikeičia. Nuo vasario iki gegužės mėnesio bus pereinamasis laikotarpis.
Vyriausybės pranešime spaudai teigiama, kad kasos aparatų įdiegimas turguose padėtų vesti tikslią apskaitą patiems prekybininkams, užtikrintų sąžiningą konkurenciją, garantuotų kokybę pirkėjams bei papildytų valstybės biudžetą, o papildomos pajamos padėtų spręsti socialinius klausimus. Tikinama, kad nuogąstavimai, jog turgavietėse su verslo liudijimais dirbantys žmonės dėl kasos aparatų įvedimo turės registruoti įmonę, yra nepagrįsti.
Aparatus privalės turėti maisto pardavėjai, dirbantys dengtose turgavietėse, jų nebus reikalaujama iš atvirose turgavietėse prekiaujančių žmonių. Todėl, kaip teigiama pranešime, naujovė niekaip nepaveiks „močiučių su krapais ar morkų ryšulėliu“.
Premjeras ne kartą yra pabrėžęs, kad kasos aparatai esanti veiksminga priemonė kovoti su „šešėliu“ ir kontrabanda. Apytiksliai paskaičiuota, kad kasos aparatai valstybės iždui papildomai atneštų iki 100 milijonų litų.
PAPILDYTŲ BEDARBIŲ BŪRĮ
Visoje Lietuvoje sukilo turgaus prekeiviai, nerimsta aistros dėl esą skuboto, nepagrįsto ir logiškai nesuvokiamo sprendimo. Mažeikių turgaus paviljonuose prekiaujantys mažeikiškiai negailėjo karčių žodžių dabartinei valdžiai.
„Mėsa turguje prekiaujame abu su vyru. Mes nieko iš valstybės iki šiol neprašėme, išlaikome save ir vaikus. Nors mokame mokesčius už patentą, „Sodrai“, Ligonių kasai, net už nedarbingumo pažymėjimą nieko negauname. Jeigu įves kasos aparatus, teks mesti šį užsiėmimą. Iš kur buhalterį samdysi?“ – neslėpė nepasitenkinimo prekiautoja Gražina.
Mėsos prekyba septyniolika metų besiverčianti Edita Ukanienė prisipažino sugebanti tvarkyti kasos dokumentus, nes yra tekę dirbti su kasos aparatu.
„Tačiau čia vietos ir taip trūksta, kur tą aparatą pastatytum? Antra vertus, juk čia vietoje ir mėsą pjaustome, ir ją malame, nepatogu būtų ir kasos čekius išmušinėti“, – spėjo pašnekovė.
PIRKĖJAMS BLOGIAU
Turgaus paviljone mėsos produktais prekiaujantys žmonės tvirtino, kad nepamatuotas valdžios sprendimas palies ir pirkėjus. Esą dėl papildomų išlaidų brangs ir produkcija. Kitas argumentas – nebeliks vietos deryboms, kainos suapvalinimui.
„Galbūt Vyriausybės atstovai nevaikšto po turgų ir neįsivaizduoja, kaip ten prekiaujama. Kad čia galima derėtis dėl kainos. Jei pasvėrus produktą prie litų prisideda keli centai, dažniausiai juos numetame pirkėjų labui. Jeigu bus kasos aparatai, įmušus prekės kainą, tokias nuolaidas galėsi daryti tik savo piniginės sąskaita“, – teigė prekiautoja Marytė Kairienė.
Ją papildė kitos prekiautojos. Esą jeigu atsiras kasos aparatai, santykis tarp prekiautojų ir pirkėjo bus kaip prekybos centruose: jokių derybų, kainos suapvalinimo, produkto ragavimo.
Tiesa, kai kurių įmonių atstovai turgavietėje ne pirmą dieną naudoja kasos aparatus. Nenorėjusi įsivardinti moteris teigė, kad dėl to didelių nepatogumų nepatirianti. Tačiau vis dėlto sutiko su kitų prekeivių išsakytais teiginiais ir prisipažino, kad, norėdama išlaikyti pirkėjus, savo pinigėlių sąskaita jiems padaro nuolaidas.
UŽSIDIRBS PREKIAUTOJAI KASOS APARATAIS
Prekiautojai teigia, kad įvesti kasos aparatus turguose yra nelogiškas žingsnis ir dėl jų eksploatacijos sudėtingumo. Naudoti tokią techniką sudėtinga, dėl nepastovios temperatūros ji gali sugesti. Dirbti su kasos aparatais būtų sunku ir dėl to, kad tie patys žmonės prekiauja ne tik Mažeikiuose, bet ir kituose miestuose. Dirbant tokiomis sąlygomis būtų sunku aparatus prižiūrėti, aptarnauti. Turgaus prekiautojai replikuoja, kad valdžia akivaizdžiai demonstruoja, jog palaiko stambiuosius prekybos centrus. „Santarvės“ pašnekovams kilo įtarimų, kad galbūt kažkas „su valdžios palaiminimu“ nori padaryti biznį ir iš prekybos kasos aparatais. Turgaus prekeiviai teigė, kad dar anksčiau negu imta kalbėti apie kasos aparatų įvedimo būtinybę, sulaukė siūlymų jų įsigyti.
Tiesa, Vyriausybė prekeivius bando guosti, kad jiems kompensuos dalį aparato įsigijimo išlaidų (vienas kasos aparatas vidutiniškai kainuoja apie tūkstantį litų). Esą kompensacijos turėtų siekti vidutinio kasos aparato kainą, o kompensacijas pirmieji gaus tie, kurie greičiau nusipirks aparatus. Įvardijama ir 3 mln. litų suma, skirta tokioms kompensacijoms.
„Vyriausybė parodė gražų gestą, kad padeda prekeiviams, bet visų pirma ji padeda verslui“, – neatmeta įtarimų dėl paramos kasos aparatų prekeiviams Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Andriejus Virkutis.
PREKEIVIŲ BAIMĖS NEPAGRĮSTOS
Vis dėlto A. Virkutis dėl kasos aparatų įvedimo didelio pavojaus nemato. Anot jo, mažeikiškiai prekeiviai nelabai turėtų pajusti trūkumų, nes prekybos apimtys nėra didelės.
„Nemanau, kad jie išeis į gatves. Tačiau galingiesiems, kurie sėdi ant geros gyslos, suvaržymai atsilieps“, – samprotavo pirmininkas.
Centrinės Mažeikių turgavietės direktorė ir Smulkiųjų verslininkų asociacijos Mažeikių skyriaus pirmininkė Aldona Grušienė taip pat mano, kad mažeikiškiai turgaus prekiautojai per daug jautriai reaguoja į kasos aparatų įdiegimą.
„Prieš kiekvieną naujovę kyla įvairių emocijų. Tuoj pasigirsta gąsdinimai, kad išeis iš turgaus. Man atrodo, kad apskaita supaprastės, nes kasos aparatas duoda kiekvienos dienos ataskaitą“, – samprotavo pašnekovė.
Anot jos, „problemas pučia“ ir viena, ir kita pusė.
„Vyriausybės atstovai aiškina, kad slepiamos pajamos, įvežama kontrabandinės mėsos. Tačiau nesunku viską sukontroliuoti. Kiekvieną sąskaitą registruoja turgavietės administracija, patys prekiautojai pildo apskaitos žurnalus, pajamų deklaracijas. Vasarą buvome pasitarime, kuriame dalyvavo muitinės atstovai. Į klausimą, kiek buvo įvežta kontrabandinės mėsos, jie atsakė, kad šiemet – nė vieno kilogramo“, – pastebėjo A. Grušienė.
PASIGEDO TEISĖS AKTŲ
Naftininkų gatvėje įsikūrusios turgavietės direktorė Irena Marcinkevičienė nemano, kad kasos aparatas yra blogybė. Tačiau, anot jos, pagal dabartinius teisės aktus, aparatai yra „pririšti“ prie įmonės, o ne prie atskiro žmogaus.
„Turgaus prekeiviai nėra tokie raštingi. Jie savo centus susiskaičiuoja, bet kai reikės dirbti su kasos aparatais, tvarkyti kasos dokumentus, bus sunku. Dėl to jie taip bijo tų aparatų“, – pastebėjo pašnekovė.
Ją labiausiai nustebino valdžios atstovų aiškinimas, kad aparatai padės suvienodinti prekybos sąlygas perpardavinėtojams ir ūkininkams. Direktorė tvirtino, kad paviljone prekiaujama tik vieno ūkininko produkcija. Ir tai daro ne paties ūkininko atstovas. I. Marcinkevičienė pastebėjo, kad patys ūkininkai neturi laiko stovėti turguje.
„Sunku prognozuoti, ar sumažės mėsos prekiautojų, tačiau naujų nebeateina. Ypač didelį rūpestį turiu dėl pramoninių prekių, yra daug laisvų vietų. O juk kalbos eina, kad ateityje ir jiems gali reikėti kasos aparatų“, – nuogąstavo turgavietės direktorė.
VYRIAUSYBĖ NESILAIKĖ SUSITARIMO
Lietuvos smulkiųjų verslininkų asociacijos pirmininkę Zitą Sorokienę papiktino Vyriausybės sprendimas uždėti apynasrį turgaviečių prekiautojams.
„Iš tiesų Vyriausybė viena nusprendė, pasiremdama Žemės ūkio ministerijos, gamintojų, mėsos perdirbėjų pateiktais duomenimis, kurių mums negarsina. Mes nežinome nė vieno jų argumento. Jų pateikti skaičiavimai, kad iš turgaviečių surinks 100 milijonų, netelpa į jokius rėmus. Neįsivaizduojama, apie kokią apyvartą eina kalbos“, – stebėjosi skaičiavimais pašnekovė.
Z. Sorokienė tvirtino, kad pagal pasirašytą memorandumą, Vyriausybė turėjo savo sprendimą derinti ne tik su asociacija, bet ir su Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdyba.
Asociacija kreipėsi į Ūkio ministeriją, klausdama, kodėl laužomas memorandumas. Buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę.
ĮSIPAREIGOJIMAI STAMBIAJAM VERSLUI
Z. Sorokienė, kalbėdama su „Santarve“, neslėpė savo įtarimų.
„Matyt, yra stambaus verslo užsakymas, Vyriausybė, ko gero, yra smarkiai įsipareigojusi stambaus verslo atstovams, jeigu tokiais neparemtais argumentais ir tokiu ekonominiu laikotarpiu imasi žlugdyti smulkųjį verslą“, – samprotavo pašnekovė.
Ji dėstė gerai žinanti, kur yra „šešėlis“ ir ką reikia daryti, kad valstybėje atsirastų pinigų: tai yra ir vieši pirkimai, ir kontrabanda, ir šalies valdymo viešos išlaidos.
„Žiūrint į valdžios vykdomą politiką, kuo toliau, tuo labiau matyti, kad smulkus verslas valdžiai visai nereikalingas ir neįdomus. Pas mus norima visiems suvienodinti verslo sąlygas ar net atsisakyti verslo liudijimų. Tuo tarpu visame normaliame pasaulyje, ypač Europos Sąjungoje, smulkiajam verslui yra skiriamos visiškai kitos sąlygos“, – lygino asociacijos pirmininkė.
NEATSISAKO PROTESTUOTI
Pernai kasos aparatų įdiegimo idėjos atsisakyta pabūgus smulkiųjų verslininkų protestų. Dabar valdžia, siekdama žūtbūt iš šešėlinės ekonomikos ištraukti milijonus, vėl atsisuko į turgavietes.
„Mūsų darbo grupė teiks pasiūlymus, tad jei Vyriausybė neįsiklausys ir kaip buldozeris toliau eis, mums nebeliks kitos išeities, tik vienintelė Konstitucijos patikėta teisė – teisėtus interesus išreikšti protesto mitingu“, – sudėti ginklų nežada Z. Sorokienė.
Mažeikiškiai turgaus prekeiviai teigė palaikantys tokius ketinimus ir patys pasirengę būti tarp mitinguojančiųjų.
Asociacijos Mažeikių skyriaus pirmininkė A. Grušienė patikino, kad jei atsiras norinčiųjų vykti, transportą suorganizuos.
Sigito STRAZDAUSKO nuotraukos.: Vyriausybė užsimojo turgavietėse įdiegti kasos aparatus.
