Turto dalybos sukiršino poliklinikos kolektyvą

VšĮ Mažeikių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) verda aistros. Įsikūrus dviem naujoms pirminės sveikatos priežiūros paslaugas ketinančioms teikti įstaigoms, Mažeikių PSPC atsidūrė ties bankroto riba. Prognozuojama, kad iš darbo reikės atleisti per 40 darbuotojų. Rajono meras Vilhelmas Džiugelis bei Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius kaltinami neapgalvotu reorganizacijos skatinimu.NEKETINA ATIDUOTI INVENTORIAUS
Ketvirtadienį Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio bei Sveikatos priežiūros ir socialinių reikalų komitetai bendrame posėdyje svarstė dviejų pirminės sveikatos priežiūros palaugas ketinančių teikti, tačiau dar licencijų neturinčių įstaigų prašymus.
Abi įmonės prašė skirti dalį šiuo metu Mažeikių PSPC priklausančių patalpų bei inventoriaus.
Įkurta nauja VšĮ Mažeikių senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras paslaugas ruošiasi teikti senamiesčio bei kaimo gyventojams. Įmonės direktorius Remigijus Kontaras Savivaldybės tarybos prašė pagal panaudą suteikti patalpas, kuriose iki šiol paslaugos buvo teikiamos senamiesčio bei kaimo gyventojams, tai yra VšĮ Mažeikių PSPC senamiesčio padalinyje.
Direktorius nurodė, kad čia yra aptarnaujama apie 11 tūkst. pacientų, kurie sudaro 25 proc. viso Mažeikių PSPC pacientų skaičiaus. Įmonėje ruošiasi dirbti 8 gydytojai: 5 bendrosios praktikos gydytojai bei 3 pediatrai. Taip pat ketinama rūpintis ir kaimo ambulatorijomis.
„Dar kartą pabrėžiame, kad tuo negali būti padaryta žala šios įstaigos (Mažeikių PSPC – V.S.) veiklai, nes mes prašome tik tų patalpų ir to kilnojamojo turto, kurį dabar naudoja senamiesčio padalinys. Taip pat prašome perduoti mums panaudos pagrindais vieną automobilį, kurį šiuo metu naudoja Mažeikių PSPC, nes, kaip minėta, mūsų įstaiga aptarnaus apie 25 proc. bendro pacientų skaičiaus. Vienas automobilis yra mažiau negu 25 proc. nuo įstaigos turimo automobilių skaičiaus“, – savo prašyme rašė R. Kontaras.
Nors Ekonomikos komiteto pirmininkas Gintautas Šmaižys keletą kartų ragino politikus sužinoti, kokia yra Mažeikių PSPC direktoriaus Audriaus Stankevičiaus (jis posėdyje nedalyvavo – V. S.) nuomonė, tačiau komiteto nariai nutarė pritarti sprendimo projektui.
Vakar direktorius A. Stankevičius „Santarvei“ sakė, kad nors dėl senamiesčio padalinio atsijungimo ir kils finansinių problemų Mažeikių PSPC, tačiau jam suprantamas ten dirbančių gydytojų noras dirbti savarankiškai.
„Jie savo norus aiškiai išvardijo, neslapukavo, negudravo. Mums žinoma, kurie gydytojai išeina ten dirbti. Be to, jie pasiima ir pagalbinius specialistus, žada paremti kaimo punktus. Toks geranoriškumas suformuoja gerą požiūrį į jų projektą“, – kalbėjo A. Stankevičius.
Tačiau direktorius nesutinka, kad kartu su patalpomis naujajai įstaigai būtų perduotas inventorius bei automobilis. A. Stankevičius teigė negalįs suvokti, kaip Savivaldybės taryba iš savo įstaigos gali atimti turtą ir perduoti įmonei, kurios steigėja ji nėra. Juolab dalis turto priklauso Sveikatos ministerijai, ir jo perdavimui nėra teisinio mechanizmo.
„Labai norint galbūt tokia galimybė ir atsirastų, tačiau Savivaldybė turės teisiškai įrodyti, kodėl tas turtas mums mažiau reikalingas. Jeigu į mus nebus atsižvelgta, kreipsimės į teismą“, – sakė Mažeikių PSPC direktorius.

ĮSTEIGĖ NAUJĄ ĮMONĘ
Kauno verslininkų kapitalą turinti UAB „Pasirink“ prašė skirti pagal panaudą neseniai suremontuotą Mažeikių PSPC antrąjį aukštą. Ekonomikos bei Sveikatos komitetų nariai vis dėlto nutarė išklausyti direktoriaus A. Stankevičiaus ir prašymo svarstymą atidėjo. Vakar abiejų komitetų nariai rinkosi Mažeikių PSPC, kur išklausė ne tik jos vadovo, bet ir kolektyvo nuomonių.
Prasidėjus posėdžiui UAB „Pasirink“ direktorė, Mažeikių PSPC direktoriaus pavaduotoja Ona Juočinskienė pranešė, kad vakar ji įsteigė kitą įmonę, tai yra UAB „Sveikata šeimai“. Pasak O. Juočinskienės, UAB „Pasirink“ perdavė savo įgaliojimus UAB „Sveikata šeimai“.
Paklausta, kas dar yra įmonės steigėjai, direktorė teigė, kad kol kas ji esanti viena. Pasak jos, tai visai suprantama, nes dabar visi Mažeikių PSPC ketinę palikti gydytojai atostogauja, todėl negalėjusi gauti jų raštiškų sutikimų. O. Juočinskienė patikino, kad iš visų gavo sutikimus telefonu.
Naujosios įmonės steigėja nepakluso susirinkusiųjų reikalavimui ir neatskleidė, kurie gydytojai ruošiasi prisijungti prie jos.
„Steigėjai bus visi, kas išsakys pageidavimą“, – trumpai paaiškino O. Juočinskienė.

ANT BANKROTO RIBOS
Nors politikai teigė nebegalį svarstyti Tarybos projekto sprendimo, nes naujoji įmonė teisiškai dar neįregistruota, tačiau nusprendė išklausyti Mažeikių PSPC direktoriaus nuomonės. A. Stankevičius sakė, kad jam aiški Vyriausybės politika, skatinanti privačią pirminę sveikatos priežiūrą teikiančių medikų veiklą. Pasak jo, savivaldybėms yra pavestas sunkus uždavinys vykdyti šį procesą. Svarbiausia, kad paslaugos būtų teikiamos ne prasčiau nei iki šiol buvo ir kad Savivaldybės įsteigtų įstaigų būklė netaptų katastrofiška.
„Įstatymai numato labai efektyvų įstaigos reorganizavimo kelią, tačiau mūsų Savivaldybė neina šituo keliu. Matyt, tam yra priežasčių. Gal įžvelgiama kokia ekonominė nauda?“ – svarstė direktorius.
A. Stankevičius sakė, kad Savivaldybės vadovai nepagalvojo apie darbuotojų, kuriuos reikės atleisti, likimą, darbo santykių tęstinumą bei išeitinių kompensacijų mokėjimą. Paprasčiausiai nueita lengviausiu keliu, tai yra išklausomi iniciatyvinių grupių norai, jie analizuojami ir bandomi tenkinti.
„Toks kelias mums sukelia tik finansinius rūpesčius. Savo jėgomis su jais nesusitvarkysime. Mažeikių PSPC pradeda balansuoti ant bankroto ribos. Be to, ir pati Juočinskienė nepavargsta stebinti mus staigmenomis. Net paskutinę minutę viskas keičiasi. Ji iki šiol nepasakė, kiek gydytojų dirbs su ja, tačiau patalpų nori. Jeigu ji ruošiasi dirbti viena ir prašo pusės skyriaus, manau, kad tai mažų mažiausiai juokinga. Jeigu bus daugiau gydytojų, būtų malonu sužinoti, kiek jų bus, nes tada būtų lengviau spręsti, ar jos prašymas racionalus bei pagrįstas“, – kalbėjo Mažeikių PSPC vadovas.
Remiantis preliminariais skaičiavimais iš Mažeikių PSPC gali išeiti 12 gydytojų. Jie aptarnauja daugiau nei 20 tūkst. pacientų. Vadinasi, per mėnesį Mažeikių PSPC neteks apie 113 tūkst. litų pajamų. Likusių gydytojų pajamos siektų apie 97 tūkst. litų. Kadangi dabar mokos fondas yra stabilus, atlyginimams, mokesčiams kiekvieną mėnesį reikėtų 125 tūkst. litų. Vadinasi, kas mėnesį įmonė turėtų apie 47 tūkst. litų deficitą. Norėdama to išvengti, įmonė būtų priversta atleisti per 40 darbuotojų.

VYKSTA KARAS
Direktoriaus pavaduotoja slaugai Danutė Margelienė piktinosi, kad labiausiai gali nukentėti slaugos specialistai, kurių skaičius jau ir taip katastrofiškai mažas.
„Mūsų rajone jokios bendruomenės slaugos nėra. Yra tik gydymas. Slaugos specialistai sunerimę, nes jie tampa potencialiais bedarbiais. Vidutinis amžius – penkiasdešimt metų. Kur jie galės įsidarbinti? Manau, kad profesinės sąjungos ir mes patys visomis išgalėmis sieksime teisės į darbą“, – teigė D. Margelienė.
Bendrosios praktikos gydytoja Regina Gricienė sakė, kad dabar vyksta karas dėl patalpų. Gydytojos nuomone, žmonės yra psichologiškai pripratę prie dabartinių patalpų, todėl naujosios įmonės ir nenori iš čia išeiti.
„Vyksta nešvari konkurencija, visi slapukauja. Šitiek metų dirbome viename kolektyve, o dabar teisybės vienas kitam nebesakome“, – piktinosi gydytoja.
Anot Šeimos medicinos skyriaus vedėjos Irenos Šamrovos, skyriuje sumaištis. Norintys išeiti gydytojai daro fiktyvius ligonių prirašinėjimus.
„Be galo sunku pasidarė dirbti. Kasdien atėjusi prie poliklinikos pajaučiu, kaip kyla įtampa. Nuolat galvoji, ką Savivaldybė, mūsų administracija pasakys. O juk darbo krūvis milžiniškas. Jie tvarko savo reikalus, o mes jų krūvį turime nešti“, – kalbėjo I. Šamrova.

LYGINA SU BOMBA
Sveikatos komiteto pirmininkė Rita Lidžiūtė priminė, kad kol kas nė vienas gydytojas nėra išėjęs iš darbo. Jos nuomone, Tarybai būtų daug lengviau spręsti problemą, jeigu įstaigų vadovai raštiškai išdėstytų, kokia bus jų teikiamų paslaugų apimtis.
„Kol kas girdime, kad žmonės nori patalpų. Teigiama, kad jeigu Taryba jų nesuteiks, jie pasiliks poliklinikoje. Tačiau nesakoma, kaip planuojama dirbti. Ar po poros metų jie neateis į Savivaldybę prašyti pagalbos, nes nepavyko? Manau, kad dabartinę situaciją galima palyginti su bombos įmetimu į kolektyvą“, – kalbėjo R. Lidžiūtė.
Ekonomikos komiteto pirmininkas G. Šmaižys akcentavo, kad triukšmas kilo dėl patalpų, tačiau būtina prisiminti, jog yra ne tik patalpos, bet ir žmonės. Jo nuomone, meras V. Džiugelis, liepęs parengti sprendimo projektą, negalvojo apie 80 žmonių likimą.
„Jau dabar išėjo dalis žmonių. Vadinasi, jau šiandien ant stalo turi būti sąrašas tų, kurie pirmiausia bus atleidžiami. Darbo vietų mažėja ir mažės. To mes nepakeisime. Norime ar nenorime, poliklinika vis tiek bus išdalinta, nes jai tuščių patalpų nereikia. Tačiau Savivaldybė privalo pirmiausia savo įmonėmis pasirūpinti“, – kalbėjo G. Šmaižys, paraginęs Savivaldybę sudaryti komisiją ir parengti Mažeikių PSPC reorganizacijos planą.
Jono STRAZDAUSKO nuotraukos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto