Didžiųjų šalies miestų gyventojai jau praėjusiais metais šviežių daržovių, mėsos gaminių bei pieno produktų galėjo įsigyti ūkininkų turgeliuose. Mažeikiuose atskirus ūkininkų turgelius ketinama įsteigti tik ateityje, kai atsiras daugiau norinčiųjų savo produkciją parduoti tiesiogiai vartotojui.
Turgaus atstovai tvirtina, kad ūkininkams sudarytos visos sąlygos prekiauti, supaprastinti sanitariniai reikalavimai, tačiau tokios veiklos kol kas ėmėsi tik vienas kitas pieno gamintojas.
VIENINTELIS
BŪDAS PRAGYVENTI
UAB „Mažeikių turgus“ vadybininkės Irenos Marcinkevičienės duomenimis, daržovėmis, bulvėmis, burokais, grūdais, paršeliais Mažeikių turguje trečiadieniais ir šeštadieniais prekiauja apie trisdešimt ūkininkų iš aplinkinių kaimų: Židikų, Šerkšnėnų, Balėnų, nuo Viekšnių pusės.
Bene daugiausia rajono ūkininkų prekiauja žaliu pienu ir jo produktais.
Mažeikių turgavietėse pieno produktus parduodančios ūkininkės tvirtino, kad patiems perdirbti ir realizuoti pagamintą produkciją – vienintelis būdas išgyventi.
„Jeigu mažą ūkį turi, tai tik iš to ir galima pragyventi. Aš nieko nesamdau, viską savo jėgomis pasidarau. Jei reikėtų samdyti žmonių, būtų nelabai kas… Dirbame, kol kas išsilaikome. Turiu daug klientų. Kol miesto žmonės pirks, laikysimės ir mes“, – „Santarvei“ pasakojo dešimt melžiamų karvių laikanti ir jau keliolika metų žaliu pienu ir jo produktais prekiaujanti užliekniškė Liuda Liekienė.
Pieno, sūrių, grietinės, varškės, veršienos trečią savaitę į turgų atveža ir plinkšiškė Laimutė Girdenienė.
„Nereikia nė mėnesio, užtenka dienos, kai supranti, jog parduoti litrą pieno į supirkimo punktą už penkiasdešimt centų buvo nenaudinga. Pasakyčiau, kad pradžia nebloga. Žmonės ragauja, perka, po to ateina dar“, – atviravo 70 melžiamų karvių turinti ūkininkė.
ĮRANGA PAREIKALAVO
DAUG INVESTICIJŲ
Kad po pusę lito už litrą pieno parduoti neapsimoka, sako ir šerkšnėniškė ūkininkė Genutė Jokubauskienė. Moteris pieno produktais prekiauja ne tik Mažeikių turguje, bet ir nuosavoje parduotuvėje. Į pieno produktų gamybą, įrangą ūkininkė investavo apie 50–60 tūkstančių litų. Atsipirkimo tikisi po pusės metų.
„Pradžia sunki, kol kas dar įrangą perkamės, šaldytuvus statomės. Labai sunkus kelias, bet pragyventi tikrai įmanoma“, – „Santarvei“ pabrėžė G. Jokubauskienė, netrukus mieste atidarysianti dar dvi parduotuves.
Ūkininkė Danutė Pleškienė, turinti 80 hektarų ūkį ir 50 melžiamų karvių, įsitikinusi, kad patiems perdirbti produkciją ir organizuoti prekybą per brangu.
„Įranga brangi, kaip ją benupirksime? Ar vėl į skolas lįsime? Juk paėmus ir į puodą supylus pieną, padarius varškę nepateiksi jos vartotojui. Veterinarija reikalaus, kas jai priklauso. Reikia darbo jėgos. Net nekyla tokių minčių. Nemanau, kad taip ūkį išlaikysi. Reikia rinkos ir didelių kiekių. Aš tai prieš. Mes pasiruošę teikti žalią, o ne perdirbtą pieną“, – aiškino pašnekovė.
D. Pleškienės nuomone, tik susivienijus į kooperatyvus ir pieną parduodant į užsienio rinkas galima uždirbti.
SIŪLO BENDRADARBIAUTI
SU ŪKININKAIS
Ūkininkai galės pasirinkti ir kitą būdą parduoti savo prekes. Pastaruoju metu vyksta diskusijos dėl galimybės ūkininkams, už simbolinę kainą išsinuomojus plotą prekybos centre, patiems prekiauti savo produkcija.
Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Janina Veselienė „Santarvei“ sakė, kad Žemės ūkio ministerija yra atsiuntusi raštą, kuriame išdėstyta tvarka, kaip prekybos centrai bendradarbiaus su ūkininkais, pateikta atmintinė, prekybos tinklų siūlymai.
Dėl bendradarbiavimo su prekybos centrais į skyrių kreipėsi pora rajono ūkininkų, tačiau siūlymu nesusidomėjo. Specialistė priminė, kad rajono ūkininkai, nieko negirdėję apie naujoves, visą informaciją gaus savo seniūnijose arba Žemės ūkio skyriuje.
PREKYBOS
CENTRAIS NEPASITIKI
Kai kurie kalbinti rajono ūkininkai apie galimybę pieną tiekti tiesiai į prekybos centrus nieko nebuvo girdėję. Kiti tokį siūlymą vertino skeptiškai.
Pieno gamintojai įsitikinę, kad toks siūlymas yra propaganda: prekybos centrai jų neįsileis arba užsidės didelius antkainius, brangiai prašys už nuomą.
„Kas tie prekybos centrai? Vis tiek mokesčiai, veterinarijos reikalavimai nepasikeis. Tik tiek, kad žmonių srautas turguje trečiadieniais yra sumažėjęs, tik šeštadieniais kiek daugiau užplūsta“, – teigė L. Liekienė.
Prekybos tinklų atstovai „Santarvę“ patikino, kad tokį bendradarbiavimą vertina palankai ir geranoriškai įsileistų ūkininkus.
„Esmė tokia – mums dabar yra svarbu pritraukti kuo daugiau pirkėjų. Žmonės prioritetus teikia šviežumui, todėl bus abipusė nauda“, – sakė vieno prekybos tinklo atstovė Renata Saulytė ir pridūrė, kad kol kas tebevyksta derybos.
Pašnekovė patikino, kad iš ūkininkų bus reikalaujama tam tikrų įsipareigojimų: bendradarbiavimas bus grįstas sutartimis. Prekybų centrams esą svarbu, kad pienas būtų tiekiamas reguliariai, kad būtų užtikrintas atitinkamas pieno kiekis, produkcija būtų kokybiška.
Kito prekybos tinklo atstovas Saulius Balkus patikino, kad kelia tokius pačius reikalavimus.
ŪKININKŲ ZONOS –
ATEITYJE
I. Marcinkevičienė sakė abejojanti, kad daug ūkininkų susidomėtų prekybos centrų siūlymu. Esą ūkininkams skirtos vietos ir sudarytos visos sąlygos prekiauti turguje.
„Geranoriškai žadu ateiti jiems į pagalbą. Labai laukiu, kada ūkininkų bus daugiau“, – tvirtino Mažeikių turgaus vadybininkė.
Jei galimybėmis užsidirbti parduodant savo produkciją Mažeikių turgavietėse susidomės kur kas daugiau ūkininkų, ateityje planuojama padaryti atskiras zonas, kuriose prekiautų tik ūkininkai.
I. Marcinkevičienė viliasi, kad netolimoje ateityje ūkininkai ims kooperuotis, prie savo ūkių steigs mini cechus, gamins savo produkciją.
„Požiūris keičiasi. Tai Vakarų įtaka. Manau, kad taip bus ir pas mus. Ir tikrai turgus įgaus tą vardą, kokio jis turėtų būti vertas“, – tikisi pašnekovė.
Mažeikių rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Zigmanto Stumbros nuomone, prekyviečių, kuriose galėtų prekiauti ūkininkai, rajone galėtų būti daugiau, tačiau nėra norinčiųjų imtis atsakomybės ir investuoti pinigų.
„Kad ir Viekšniuose – turgelis ten yra dengtas, bet jis stovi ant niekieno žemės, seniūnija nenori imtis atsakomybės. Kažkuris verslininkas ar ūkininkas gali imtis kažką daryti, bet kada prasideda turgaus įrengimas, tuom viskas ir pasibaigia. Reikia noro. Reikalavimai nėra tokie jau griežti“, – pabrėžė Z. Stumbra.
SANITARINIAI
REIKALAVIMAI
SUPAPRASTĖJO
Mažeikių turgaus vadybininkės I. Marcinkevičienės teigimu, ūkininkus iš turgaviečių išvijo per dideli reikalavimai, kurių jie nebegalėjo įvykdyti. Šiuo metu esą sanitariniai reikalavimai ūkininkų užaugintai ar pagamintai produkcijai supaprastėjo.
Nereikalaujama specialaus transporto gyvuliams į skerdyklą bei mėsai į turgų vežti, transporto higienos pasų nebereikia ir prekiaujantiems iš mobiliųjų turgelių, daržovių augintojams nereikia daryti tyrimų, užtenka užpildyti deklaracijas, kuriose pažymi, ar naudojo pesticidus, pieno produktų gamintojams nebereikia atlikti brangių tyrimų, „Santarvei” vardijo rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Z. Stumbra.
Tuo tarpu kalbinti ūkininkai tvirtino, kad reikalavimų ne sumažėjo, o tik padaugėjo.
„Sako, važiuokit, prekiaukit, supaprastėjo reikalavimai! Bet niekas nesupaprastėjo. Čia yra tik propaganda, kad mes tik važiuotume. Naujai pradėjusiems veiklą taikomi tie patys reikalavimai. Sūrius tyrimams reikia vežti į Telšius, kas trys mėnesiai tyrimai eina į Kauną“, – tikino penkiolika metų pieno produktais prekiaujanti L. Liekienė.
Z. Stumbra priminė, kad ūkininkas, norintis prekiauti pieno produktais, privalo įsirengti gamybines patalpas. Antraip jis negaus Maisto ir Veterinarijos tarnybos leidimo.
Pirkėjai turėtų žinoti, kad pardavėjas privalo informuoti apie pieno melžimo datą ir vietą, perspėti, kad pieną būtina naudoti virintą. Ant sūrių, varškės pakuočių turi būti užklijuoti lipdukai su galiojimo terminu ir sudėtimi.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.: L. Girdenienė, jau kelintą savaitę turguje prekiaujanti pačios gamintais pieno produktais, džiaugiasi sėkminga veiklos pradžia, tačiau neatmeta galimybės pieną tiekti ir į prekybos centrus.
