Kai tik leidžia orai, kombainininkai išnaudoja kiekvieną minutę. Jono STRAZDAUSKO nuotr.
Rugpjūčio orai nebuvo itin palankūs ūkininkams ir bendrovėms nuimti javų derlių, tad, nors nuimta daugiau nei pusė jo, javapjūtė šiemet vėluoja. Drėgni orai neleidžia pakankamai išdžiovinti grūdų, tad džiovyklų neturintys žemdirbiai už šią paslaugą moka nemažus pinigus.
Stringa ir grūdų supirkimas: mažeikiškiai punktai nespėja grūdų išvežti, o elevatoriai perpildyti.
Padėtis – ne prasčiausia
Savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėją pavaduojantis vyriausiasis specialistas Eimantas Salatka informavo, kad savaitės pradžioje rajone buvo nuimta apie 70 procentų javų derliaus, pirmadienį žemdirbiams sutrukdė lietus, šiomis dienomis kombainai vėl išvažiuoja į laukus. Didžiausią nerimą ūkininkams kelia grūdų supirkimas: jis kliūva kaip ir visoje šalyje.
„Sausų, tokių kaip priklauso pagal normas, grūdų vargu ar kas į supirkimo punktus atveža: šiemet grūdai nespėja džiūti“, – svarstė E. Salatka.
Ūkininkų sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Andriejus Virkutis situaciją dėl javapjūtės mūsų rajone įvertino pusėtinai: nei blogiausia, nei geriausia, yra rajonų, kur padėtis daug prastesnė. Dėl nepalankių orų vėluoja vasarinio rapso javapjūtė: ūkininko spėjimu, ji prasidės tik po dvidešimties dienų.
Darbai vėlavo
Gamta šiemet ūkininkams nepalanki ir dėl to, kad kai kurie darbai dėl prastų oro sąlygų užsitęsė ar jų nebuvo galima atlikti laiku, todėl viskas vėlavo. O tada daugelis darbų susidėjo į vieną krūvą.
„Be proto perliję javai nėra, tik tiek, kad lyja dažnai. Atbėgi į dirvą, pavagi truputį laiko, orai ir vėl išveja lauk. Šiomis dienomis bandysime į laukus išvažiuoti, bet tuoj vėl planuojami lietūs. Ir vėl teks laukti“, – situaciją apibūdino A. Virkutis.
Ūkininkai galėjo anksčiau nusipjauti miežius, bet kai kam jie dar buvo tik pusiau pribrendę.
„Aš dabar pjaunu žieminius kviečius, nes jie ilgiau išsilaiko nepjauti. Vienu metu buvo tokia situacija, kai užėjus liūtims susidėjo viskas kartu: ir vasariniai miežiai, ir derliniai kviečiai. Dabar, kaip ir turi būti, baigia prinokti vasariniai kviečiai“, – pasakojo pašnekovas.
Džiovinti namuose rizikinga
Pasak A. Virkučio, tragiškos padėties nėra, bet gamta trukdo. Yra buvę ir tragiškiau, bet šiemet sunkiau su grūdų supirkimu.
„Tai bene opiausia problema, nes grūdų supirkėjai yra užsipylę elevatorius. Dar kita bėda: dauguma grūdų yra šlapi. Ūkininkai neturi kur tokių grūdų dėti: jei bando džiovinti, paprastai, kai grūdai išsausėja iki optimalių 14–15 procentų, pradeda lyti. Taip man šiemet jau buvo keletą kartų“, – karčia patirtimi dalijosi ūkininkas.
Geriausia vežti grūdus parduoti, bet vienoje pagrindinių jų supirktuvių – Gamyklos gatvėje – labai skirtingai grūdus priima: vieną dieną vienos rūšies, kitą – kitos, tad sunku suspėti susigaudyti, ką kokią dieną vežti.
„Ir šiandien tikriausiai „Eurokoncernas“ kvietrugius ir rapsą priima, o mes turime ir miežių, ir kviečių priduoti, bet niekas nepriima. Kiek lengvesnė situacija yra Plungėje, bet ten nuvežti brangiau kainuoja. Be to, elevatoriai pasiima nemažus pinigus vien už grūdų džiovinimą: vienas „išdžiūvęs“ procentas kainuoja 11 litų, o kur dar valymas, transportavimas“, – kalbėjo ūkininkas.
Krito ir kainos
Nespėja grūdų supirkti ir senamiestyje įsikūrusi bendrovė „Eurokorma“ – A. Virkučio žiniomis, ji daugiausia superka grūdus iš žemdirbių, kurie iš anksto sudarė sutartis.
Ūkininko teigimu, šiemet javų derlius yra gerokai didesnis nei anksčiau, o jei lyginti su praėjusiais metais – trigubai didesnis. Ir grūdų kainos iš pradžių buvusios geresnės, dabar jau ir jas sumažino.
„Kainos dabar sureguliuotos taip, kad niekas už tokias neperka, o jei perka, tiek neduoda, dempinguoja, nors biržose jos nėra nukritusios“, – pastebėjo pašnekovas.
A. Virkutis įsitikinęs, kad geriausias variantas ūkininkams – pradėti statyti savo grūdų džiovyklas, tada jie nebūtų nuo kažkieno priklausomi, susidarytų sąlygos gauti už grūdus tiek, kiek jie verti.
„Bet visi kažkodėl laukia, kad pigiau būtų, nori, kad viską gamta išdžiovintų“, – sakė ūkininkas.
Džiovinimas labai brangus
„Eurokoncerno grūdų“ elevatorių vadovė Renata Tamulienė tvirtino, kad grūdai iš mažeikiškių ūkininkų superkami kasdien, tik labai reguliuojami srautai.
„Vagonų taip pat užsisakome kasdien, bet gaunam po penkis, kiek tik sugebam pakrauti, tiek išvežam. Šiandien pilnas elevatorius, tad neturim kur sudėti grūdų: tenka juos sandėliuoti lauke. Kiek vagonais atsikrauname, mašinomis į uostą išsivežame – ir vėl viskas stop“, – padėtį apibūdino pašnekovė.
Jos teigimu, beveik visus atvežtus grūdus reikia džiovinti: kai atveždavo anksčiau, drėgmė vidutiniškai būdavo 18 procentų, šiandien atveža tokius grūdus, kad jų drėgmės net nerodo drėgmės nustatymo prietaisai: taip gaištamas ir įmonės, ir ūkininkų laikas. Ta procedūra vyksta apie keturias valandas. Pasitaiko, kad grūduose yra net 27 procentai drėgmės. Rapso bazinė drėgmė yra 8,5 procento, tad reikia įsivaizduoti, kiek žmogui yra nuoskaitų už džiovinimo paslaugą ir kiek laiko reikia džiovinti, kad būtų pasiektas bazinis drėgmės lygis.
Laisvai supirkinėti neįmanoma
R. Tamulienės tvirtinimu, penki vagonai per dieną yra labai mažai. Jeigu per dieną būtų kraunama dešimt vagonų, susidarytų per 600 tonų.
„Bet tai mūsų negelbėja. Jei mes net supirkinėtume grūdus laisvai, be apribojimų, tai mums atvežtų gal pusantro ar du tūkstančius tonų. Tokiam kiekiui reikėtų apie keturiasdešimties vagonų, bet mes šiandien esame nepajėgūs tiek pakrauti“, – tikino R. Tamulienė.
Problemų būtų ir su kvietrugiais, kurie mašinomis išvežami į uostą.
„Susidaro baisios grūstys, ūkininkai pyksta, kalnas grūdų – kieme, po kojomis. Situacija yra labai sunki, bet mes tikimės, kad ji nuo rugsėjo pagerės“, – vylėsi pašnekovė.
Kadangi grūdai netelpa į elevatorių, sausi pilami į kaupyklas, skirtas drėgniems grūdams, o drėgni lieka kieme.
„Norime viską padaryti taip, kad būtų patenkinti visi: ir grūdų pardavėjai, ir supirkėjai. Jei tvarka būtų buvusi nuo pat pradžių, nebūtų trūkę vagonų, mes būtume po truputį vagonus pakrovę ir išvežę. Dabar, kad ir kiek stengiamės, bet galime priimti tik tiek, kiek išdžiovinam“, – konstatavo R. Tamulienė.
