Urvikiškiai atšventė kultūros namų 30 metų jubiliejų. Ta pačia proga aplinkiniams priminė, kad istorijos šaltiniuose jų kaimas pirmąkart paminėtas prieš 340 metų. Bene pirmieji rajone urvikiškiai išrinko kaimo Garbės pilietį. 
GARBĖS PILIEČIO VARDAS – BUVUSIAM KOLŪKIO VADOVUI
Urvikiškiai tikino, kad beveik tris dešimtmečius, iki 1990-ųjų, kolūkiui vadovavęs Borisas Ignatjevas kaimo žmonių dar nepamirštas. 70-ies metų B. Ignatjevas buvo išrinktas pirmuoju Urvikių kaimo Garbės piliečiu.
Šeštadienį vykusioje šventėje buvęs vadovas nedalyvavo, bet kaimo bendruomenė žadėjo perduoti apie tai liudijantį raštą bei dovanas. Buvęs ilgametis kolūkio vadovas dabar gyvena Mažeikiuose.
Anot vietos gyventojų, tai, kaip šiandien atrodo Urvikiai, – šio žmogaus nuopelnas. Tad nusprendus paskelbti Garbės pilietį, kam suteikti šį vardą, nekilo diskusijų.
„Tolerantiškas, sąžiningas, suprato, ko reikia kaimo žmogui“, – taip apie pirmąjį Garbės pilietį atsiliepė vietos gyventojai.
Urvikių bendruomenės nariai sakė dar nenutarę, ar kaimo Garbės pilietis dabar bus renkamas kasmet, ar kas penkeri metai.
Mažeikiuose pirmasis Garbės pilietis buvo išrinktas praėjusių metų pabaigoje. Kad Garbės pilietis būtų renkamas kaime, dar neteko girdėti.
Urvikių kultūrinio darbo organizatorė Vita Černookienė juokavo, kad jų kaimo žmonės daug ką pradeda pirmieji, o kiti seka iš paskos. Ji minėjo giedojimus prie kryžiaus, tapusio savotišku kaimo simboliu, iš senų laikų prikeltas vakarones, apie kurias kiti jau pamiršę.
KURIA SAVAS TRADICIJAS
Urvikiuose šiandien gyvena apie 400 žmonių. Kaip sako patys vietos gyventojai, jų kaimas – jaunas. Vidutinis gyventojų amžius yra apie 40 metų, o ir pati gyvenvietė susiformavo vos prieš kelis dešimtmečius.
Kultūros namų 30 metų jubiliejus – nemenkas įvykis. Pusę šio laiko čia dirbanti V. Černookienė sakė, kad tyrlaukiuose išdygusi gyvenvietė neturi gilių šaknų. Jos istoriją urvikiškiai dabar rašo patys, kad turėtų ką palikti ateinančioms kartoms.
Kultūrinio darbo organizatorė minėjo iš senovės atgaivintą ir jų kaime švenčiamą blukvelkį, kai nuo Kalėdų iki Naujųjų metų surenkamas visas kaimo blogis ir sudeginamas. Kovo pabaigoje švenčiamas bloviešius, skirtas gandrų sugrįžimui. Per pastarąją šventę ant laužo kepami kratiniai ir kabinami ant kaimynų tvorų, kad į tuos namus ateitų laimė.
TURTAS – ŽMONĖS
Dažnai tenka girdėti, kad išjudinti ūkio darbais užsiėmusį kaimo žmogų nėra lengva. Kultūrinio darbo organizatorė pritaria: „Kiekvienas kaimas, kaip džiunglėse, turi savo įstatymus. Kaimo žmogus, pavargęs nuo politinės ir socialinės neteisybės, yra užsidaręs. Reikia nuolat su juo bendrauti, kalbinti, šnekinti, ir taip susikalbame. Susikalbėjimas yra didelis pliusas“.
Pasak V. Černookienės, pats didžiausias turtas yra kaimo žmonės, kurie palaiko ir neatsisako padėti. Ji pripažino, kad visko pasitaiko: vieną dieną žmogus nenori dalyvauti, o kitą dieną – pats prisijungia.
Į jubiliejų susirinko ir buvę kultūros namų darbuotojai. Neetatinis vicemeras Jonas Siminkevičius kultūrinio darbo organizatorei įteikė 2000 litų. Anot V. Černookienės, kultūros namai nėra gavę tokios paramos. Šiuos pinigus ketinama panaudoti apšvietimo efektams ar garso aparatūrai įsigyti.
„Į kaimo žmogų dabar žiūrima kaip į darbo arklį. Kultūros darbuotojai visai pamiršti. Remiamos dabar tik miesto šventės, o kaime – sukis, kaip nori“, – kalbėjo V. Černookienė, geru žodžiu minėjusi ne tik J. Siminkevičių, bet ir visus savo pagalbininkus.
Atsidėkodama pagalbininkams kultūrinio darbo organizatorė per šventę įteikė drambliukus. Šie laimės simboliai atiteko Anicetui Zubinui, „Aušros“ žemės ūkio bendrovei, Vidai Kudrevičienei, Almai Statkuvienei, meno saviveiklininkams. Moteris pasidžiaugė, kad į bendruomenės gyvenimą šauniai įsiliejo neseniai čia atsikėlę gyventi Arvydas Pocius ir Ignas Cholodinskas.
SUVIENIJO KONKURSAI
Urvikiškė Vida Kudrevičienė mano, kad kaimo gyventojus gerokai išjudino bei suvienijo prieš porą metų pradėti organizuoti gatvių konkursai, parodos, meninės programos.
Jubiliejinėje kultūros namų šventėje urvikiškių vienybę simbolizavo nuo kiekvienos gatvės po vieną uždegta žvakelė. Nuo jų uždegus vieną bendrą žvakę, pastaroji buvo nunešta prie kaimo kryžiaus, kelrodės žvaigždės į gėrį simbolio.
Šventėje buvo atliktas Urvikių kaimo himnas, kurių autorės Zubinaitės, jau trečiosios kartos savo giminės atstovės šiame kaime. Kartu su jomis dainavo visa salė. Jaunimas pasirūpino šventiniais fejerverkais.
Dėl lietaus oficialioji šventės dalis turėjo persikelti į kultūros namus. Jubiliejaus organizatoriai juokavo, kad oras šventės scenarijų pakoregavo tam, kad visi galėtų pasidžiaugti paremontuota sale.
Jono STRAZDAUSKO nuotr.
