Už kenksmingą kaimynystę – milijonai litų

Aplinkosaugininkų duomenimis, Mažeikių rajonas – vienas iš labiausiai užterštų Lietuvoje. Už didžiausios šalies įmonės ir didžiausios teršėjos – akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ – kaimynystę mažeikiškiai kasmet gauna apie šešis milijonus litų.
Pinigai, kuriuos ši įmonė ir kiti teršėjai moka už aplinkai padarytą žalą, panaudojami aplinkosaugos projektams ir mažeikiškių sveikatos profilaktikai.


PIRMAUJA
NE TIK RAJONE
Didžiausia aplinkos teršėja ne tik rajone, bet ir šalyje – akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“.
Aplinkosaugininkų duomenimis, įmonė į aplinką išmeta daugiau nei trečdalį visų Lietuvoje „pagaminamų“ teršalų, arba beveik tiek pat, kiek teršia visas šalies autotransportas.
Pagal pramonės ir energetikos įmonių pateiktas valstybines statistines ataskaitas, pernai Mažeikių rajone į atmosferą buvo išmesta per 30 tūkst. tonų teršalų.
„Mažeikių naftos“ teršalai bendrame taršos kiekyje sudaro 96 procentus. Du procentai taršos tenka AB „Lietuvos geležinkeliai“, pusantro procento – UAB „Mažeikių šilumos tinklai“. Dar pusė procento – kitų dvylikos rajono įmonių teršalai.
PERDIRBIMO
APIMTYS IŠAUGO
2007-aisiais, kai „Mažeikių naftoje“ žaliavos perdirbimas buvo sustabdytas dėl įmonės kapitalinio remonto ir ji dirbo mažesniu pajėgumu, į aplinką buvo išmesta per 23 tūkst. tonų teršalų.
Praėjusiais metais įmonė gerokai padidino perdirbimo apimtis, tad atitinkamai didėjo ir išmetamų teršalų kiekis – 29 tūkst. tonų.
„Mažeikių naftos“ vyriausiasis ekologas Arvydas Kukulskis „Santarvei“ sakė, kad praėjusiais metais, palyginti su 2007-aisiais, „Mažeikių nafta“ už aplinkos teršimą sumokėjo 35 procentais didesnius mokesčius.
Pasak specialisto, naftos perdirbimo apimtys per tą patį laikotarpį išaugo 95 procentais, tad galima teigti, kad, perdirbant daugiau žaliavos, sąlyginė tarša ir mokestis – mažėja.
Vyriausiasis ekologas informavo, kad „Mažeikių nafta“ yra parengusi veiklos planą 2009–2013 metams, kuriame numatytos didelės investicijos taršą mažinančioms priemonėms įdiegti pagal atskirai parengtas ir rengiamas programas.
TAIKO METODIKAS
Mokestį už taršą nustato Aplinkos ministerija, kuri jį apskaičiuoja pagal atitinkamas metodikas, todėl kiekvienais metais šis mokestis yra skirtingas.
AB „Mažeikių nafta“ už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių 2008 metais iš viso sumokėjo 8,1 mln. Lt (2007 metais – 6 mln. Lt) mokesčių.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas numato, kad 70 proc. gautų lėšų už aplinkos taršą priklauso savivaldybėms, kurių teritorijoje yra taršą skleidžiantis objektas.
Pernai už aplinkos taršą iš AB „Mažeikių nafta“ savivaldybei liko per 6 mln. Lt. Dar šiek tiek mažiau negu 10 procentų nuo bendros mokesčių sumos įmonė sumokėjo už trumpalaikį atskirų teršalų leistinos koncentracijos viršijimą. Nuo šių išmokų rajonui nieko nelieka.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikių rajono agentūros vyriausiasis specialistas Steponas Margalikas „Santarvę“ patikino, kad aplinkos užterštumas yra nuolat kontroliuojamas.
„Praktiškai visada įmonių pateikti duomenys sutampa su mūsų patikrinimo duomenimis. Yra specialios skaičiavimo metodikos. Tais atvejais, kai užfiksuojamas leistinų normų aplinkos taršos viršijimas, įmonės moka padidintu tarifu. Taip pat būna taikomos baudos. Visos surinktos lėšos už taršos viršijimą ir baudos patenka tiesiai į šalies iždą, rajonui nieko nelieka“, – aiškino S. Margalikas.
Pasak specialisto, dažniausiai leistiną oro taršą kietosiomis dalelėmis viršija AB „Mažeikių nafta“.
DAUGIAUSIA PINIGŲ –
GAMTOSAUGOS
PROJEKTAMS
Į Mažeikių aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą, dažnai kaip anksčiau pavadinamą gamtos apsaugos fondu, praėjusiais metais iš viso pateko per 7,5 mln. litų rajono įmonių sumokėto taršos mokesčio. Šio fondo lėšų panaudojimas griežtai reglamentuotas.
Aplinkos apsaugos, asmens ir visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Zigmantas Kristutis „Santarvei“ sakė, kad kiekvienais metais rajono Tarybos patvirtintą lėšų už aplinkos taršą panaudojimo ataskaitą privaloma teikti Aplinkos ministerijai, kuri ir kontroliuoja jų panaudojimą.
Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymas numato, kur konkrečiai šios lėšos gali būti panaudojamos.
70 proc. už aplinkos taršą gautų lėšų skiriama priemonėms, kurios kompensuoja aplinkai padarytą žalą: gamtosaugos objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti ir eksploatuoti, aplinkos teršimo šaltiniams pašalinti.
20 proc. fondo pinigų atitenka Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai, likęs dešimtadalis – kitoms priemonėms vykdyti.
UŽ KLAIDAS
MOKA SAVIVALDYBĖ
Pasak Z. Kristučio, tikslinis lėšų paskirstymas reglamentuotas Savivaldybės administracijos vadovų. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavedimu yra sudaryta komisija, kuri turi patariamąjį balsą skirstant fondo pinigus. Atrinkus geriausius gamtosauginius projektus, administracijos direktoriaus įsakymu lėšos skiriamos vienam ar kitam rajono objektui. Jei metams baigiantis fonde lieka nepanaudotų lėšų pagal tikslines priemones, pinigai perkeliami į kitus metus, tačiau jie negali būti panaudoti kitoms reikmėms. Iš praėjusių metų gamtosaugos fondo į šiuos metus perkeltas 143 tūkst. litų likutis.
Fondo lėšų naudojimo priežiūra labai griežta, o už klaidas Savivaldybei gresia bausmės. „Už aplinkos taršą surinktų lėšų paskirtis yra tikslinė, jei bus panaudota ne pagal paskirtį ir jei tokį atvejį nustatys Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos, Valstybinė mokesčių inspekcija ne ginčo būdu netinkamai panaudotas lėšas išieškos iš Savivaldybės į valstybės iždą“, – aiškino Z. Kristutis.
SKATINA
TARŠOS MAŽINIMĄ
Skirstant lėšas, gautas už aplinkos taršą, prioritetas yra teikiamas tokioms priemonėms, kurios sumažintų aplinkos taršą. Jau keletą metų iš eilės didžioji dalis aplinkos apsaugos specialiosios programos lėšų skiriama Europos Sąjungos remiamiems projektams iš dalies finansuoti. Vienas svarbiausių įgyvendintų projektų – vandens valymo įrenginių statyba.
„2007–2008 metais daugiausia programos pinigų skirta Mažeikių valymo įrenginių statybai ir Auksūdžio vandens valymo įrenginiams. Mažeikių vandens valymo įrenginių statybai net buvo paimta paskola iš banko, nes neužteko už taršą gaunamų lėšų. Šiais metais paskola jau bus pradėta grąžinti“, – aiškino Z. Kristutis.
Pernai 1,3 mln. litų iš aplinkos apsaugos programos buvo skirta UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, nes ši įmonė šilumos gamybą pritaikė gamtinėms dujoms. Pasak skyriaus vedėjo, šis projektas stipriai sumažina aplinkos taršą.
Mažeikių katilinėje 2008-ųjų metų antrą ketvirtį buvo sumontuotas 16 MW gamtinėmis dujomis kūrenamas katilas. Sumažėjus mazuto vartojimui sumažėjo ir aplinkos tarša. Pernai į aplinką „Mažeikių šilumos tinklai“ išmetė 455 tonas teršalų, o štai 2007-aisiais – 670 tonų.
Vedėjo teigimu, 2006 ir 2007 metais „Šilumos tinklams“ pinigų iš specialiosios programos, gautų už aplinkos taršą, nebuvo skirta.
NEMAŽAI LĖŠŲ –
SVEIKATINGUMUI
20 proc. už aplinkos taršą gautų lėšų skiriama Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai. Savivaldybės gydytoja Irena Vaicekavičienė „Santarvei“ sakė, kad per metus finansuojama apie 100 smulkių programėlių. Pinigai skirstomi pagal patvirtintą Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos sudarymo ir vykdymo tvarką.
„Kiekvienais metais Savivaldybės Taryba tvirtina visuomenės sveikatos strategiją ir jos vykdymo priemonių planą bei planuoja pajamų šaltinius. Metams pasibaigus yra pateikiama išsami ataskaita apie panaudotas lėšas ir įvykdytus projektus“, – aiškino Savivaldybės gydytoja.
Dalis projektų yra ilgalaikiai ir tęsiasi kelerius metus. Lėšų poreikis, pasak gydytojos, įvairus – vieni projektai brangesni, kiti pigesni.
„Prevencinė medicina yra tuo gera, kad su mažiausiais kaštais yra padaromas didelis indėlis sveikatos gerinimui. Jei projektas nebrangus, tai nereiškia, kad jis yra nereikšmingas. Pavyzdžiui, moksleivių švietimo projektams skiriama apie 25 tūkst. Lt per metus. Už tas lėšas organizuojami įvairūs renginiai, ir tai nemažas švietėjiškas indėlis. Protingai lėšas naudojant jų tikrai pakanka“, – teigė I. Vaicekavičienė.
Kiekvienais metais lėšos skirstomos skirtingai. Anot I. Vaicekavičienės, prieš porą metų didžioji dalis pinigų buvo skiriama ligoninės medicinos įrangai atnaujinti. Gydytoja sakė, kad, sumažėjus finansavimui, sumažėtų programų įvairovė. Kitaip pasiskirstytų prioritetai – ar pirmenybę teikti fizinio aktyvumo skatinimui, ar labiau remti prevencinę mediciną ir švietėjišką veiklą.
Algimanto TIRLIKO nuotr.: Praėjusiais metais „Mažeikių nafta“ į aplinką išmetė 29 tūkst.tonų teršalų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Sponsored Video