Už rudą vandenį – kaip už gerą

Rudas vanduo iš čiaupo sunkina plautuvių, santechnikos priežiūrą. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Dalis rajono gyventojų priversti naudotis rudu vandeniu. Problemą pripažįsta tiek vandens tiekėjas, tiek rajono vadovai, tačiau kada situacija pasikeis, niekas neprognozuoja.
Vandens kokybe nepatenkinti žmonės piktinasi, kad už rudą vandenį jiems tenka mokėti tiek pat, kiek už gerą, tačiau tokį vandenį tiekiantys „Mažeikių vandenys“ kompensacijų nežada. Pasigirsta siūlymų tiekėją duoti į teismą.

Gyventojai vandenį perka

Maisto sauga besirūpinančios Mažeikių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Zigmas Stumbra bando gyventojus raminti – geležis jų sveikatai nepavojinga. Tačiau rudą vandenį vartojančių žmonių tokia žinia neguodžia.
„Jeigu tai būtų vienadienė problema, tačiau rudą, dvokiantį vandenį mes priversti naudoti visą laiką“, – neslėpė pasipiktinimo su „Santarve“ kalbėję laižuviškiai.
Ne dažname kieme rastum šulinį, todėl ne vienas gyventojas maistui vandenį perka arba jo nešasi iš kaimynų šulinio.
Tie žmonės, kurie išgali, vandenį gerina įsirengdami nemažai kainuojančius filtrus.

Genda buities prietaisai

Į redakciją paskambinęs vyras iš Urvikių taip pat piktinosi iš artezinio gręžinio tiekiamo vandens kokybe. Esą dėl rudo vandens nebeturintys švarių indų, nebegalintys skalbti drabužių, ypač baltų, nes jie praranda tikrąją spalvą.
Daug rūpesčių sukelia plautuvių, vonios bei santechnikos priežiūra. Lieka rudos žymės, greičiau rūdija įrengimai klozeto bakelyje.
„Toks vanduo gadina skalbyklę, kitą buitinę įrangą“, – tikino pašnekovas.

Pasiūlė vandenį pirkti

Laižuviškiai vandens kokybės problemą kėlė ir rajono valdžios atstovams, kai jie buvo atvykę į Laižuvą.
Savivaldybės meras Antanas Tenys prisipažino, kad jam problema žinoma – toks vanduo esąs ne tik Laižuvoje. Apie tai rajono vadovams tekę girdėti ir lankantis kitose seniūnijose.
„Yra išeitis – nusipirkti geriamojo vandens, nenaudoti to netinkamo vandens ar jį prieš vartojimą paruošti. Nėra kito pasirinkimo“, – situaciją komentavo meras.
Tai girdėdamas neseniai iš miesto į Laižuvą atsikraustęs jaunas vyras pasipiktino.
„Kontroliuojančios institucijos turėtų labiau žiūrėti. Tiekėjui mokame kaip už gerą vandenį. Galima jį duoti į teismą“, – mestelėjo žmogus.
„Jūs teisus“, – neprieštaravo meras.

Spręsti turi tiekėjas

A. Tenys informavo, kad, gavus gyventojų pretenzijų, Savivaldybės vadovai susitiko su „Mažeikių vandenų“ vadovais, aptarė, kaip būtų galima problemą spręsti.
„Tiekti vandenį yra savivaldos funkcija“, – prisipažino meras.
Politiko nuomone, tiek Europos Sąjungos direktyvos, tiek šalies Vyriausybės pastangos turi būti nukreiptos tam, kad visi laiku ir kiek reikia gautų kokybiško vandens.
„Manau, jog ta kryptimi bus dirbama, tik negaliu pasakyti, kad rytoj vanduo jau bus krištolinis. Tiekėjas privalo tiekti tik gerą vandenį, ir tuo viskas pasakyta. Jo problema spręsti“, – pridūrė meras.
A. Tenio teigimu, bent po vieną nugeležinimo įrenginį būtina pastatyti kiekvienais metais. Pirmenybė turėtų būti skirta vietovėms, kur blogiausi tyrimo rezultatai.
„Mažeikių vandenų“ direktorius Pranas Trakinis apie konkrečius darbus, terminus kalbėti nelinkęs.
„Man nereikia nė planuoti. Aš mintinai žinau. Bus pinigėlių, pradėsime“, – pasiteiravus apie eiliškumą, lakoniškai atsakė direktorius. Tačiau vėliau pridurs, kad pirmiausia nugeležinimo sulauks laižuviškiai.

Blogiausia padėtis – kaime

P. Trakinis, su „Santarve“ kalbėdamasis apie vandens kokybę, problemą pripažino: kaimuose stebuklo nėra, geležies kiekis beveik visur viršija normą.
Leidžiamas bendrosios geležies kiekis geriamajame vandenyje yra 200 mikrogramų litre, tačiau tyrimų metu randamas geležies kiekis būna 400 ir 500 mikrogramų. Iš 33 vandenviečių, tik pusė turi nugeležinimo įrenginius.
Tačiau, kaip jau įprasta girdėti, dėl visų bėdų ir šį kartą kalti finansai. Esą tokie įrenginiai kainuoja apie 50 tūkstančių litų, ir, anot direktoriaus, tam nėra apyvartinių lėšų, nes bendrovė gyvena ne pačius geriausius laikus. Ketverius metus nekeisti vandens tarifai nebepadengia visų išlaidų, todėl Tarybai jau pateikta medžiaga dėl vandens branginimo.
P. Trakiniui priminėme praėjusių metų rudenį už parduotą „Mažeikių vandenims“ priklausiusį septyniolikos kilometrų vamzdyną gautą milijoną.
„Visi galvoja, kad jau milijonieriai, nes vamzdžius pardavėme. Atrodo, kad iš dangaus viską galima padaryti. Kreditoriams grąžinome 400 tūkstančių litų skolų, per 300 tūkstančių teko pakloti už netinkamas finansuoti lėšas, įgyvendinant nuotekų valymo projektą, turėjome kitokių išlaidų“, –  vardijo direktorius.

Pasisako už diferencijuotą kainą

Maisto produktų vartotojai esame įpratę skirtingai mokėti už aukščiausios, pirmos ir antros rūšies maisto produktus. „Santarvės“ skaitytojai piktinasi, kad už rudą ar cheminiais junginiais užterštą vandenį jiems tenka mokėti tiek pat, kiek už gerą.
„Mažeikių vandenų“ direktoriaus P. Trakinio manymu, pagal tyrimo rezultatus galėtų būti diferencijuotos ir geriamojo vandens kainos. Tačiau teisės aktai tokių išlygų nenumato, todėl Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama vandens tarifą, kokybės rodiklių neįvertina.

Turi tiekti tik gerą vandenį

Ar taikant vienodus tarifus už skirtingos kokybės vandenį nepažeidžiamos vartotojų teisės?
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos vyriausiasis specialistas viešiesiems ryšiams Vitas Ūsas „Santarvei“ paaiškino, kad teisės aktai nustato, jog vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybė turi atitikti Lietuvos higienos normoje numatytus vandens saugos ir kokybės reikalavimus.
„Pareiga užtikrinti teisės aktuose nustatytą geriamojo vandens kokybę tenka vandens tiekėjams, o kokybės priežiūrą ir kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tad vartotojams turi būti tiekiamas tik kokybiškas, t. y. atitinkantis teisės aktuose nustatytus kokybės rodiklius vanduo“, – akcentavo tarnybos atstovas.

Skundų negauna

V. Ūso teigimu, jeigu vartotojai abejoja, ar vandens tiekėjas užtikrina tinkamą geriamojo vandens kokybę, jie gali kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad būtų įvertinta jiems tiekiamo geriamojo vandens kokybė.
Mažeikiškės tarnybos vadovas Z. Stumbra patikino, kad skundų dėl vandens kokybės pastaruoju metu negauna. Jis akcentavo, kad miesto gyventojams tiekiamas tikrai geras vanduo, o ir kaime situacija gerėja, daugiau problemų kyla ten, kur vandens gręžiniai priklauso privatiems žmonėms.
„Artezinių gręžinių priežiūrą vykdo savininkas, jis turi atlikti vandens tyrimus ir pateikti juos mūsų tarnybai“, – informavo pašnekovas.
Valstybės tarnautojo teigimu, tie gręžinių savininkai, kurie tiekia vandenį mokykloms, darželiams, maitinimo įstaigoms, be vandens tyrimo negalėtų vykdyti veiklos.

Privalo informuoti

Z. Stumbra pripažino, kad tarnyba dėl geležies vandenyje nesuka galvos – ji sveikatai nekenkia. Kur kas didesnis pavojus tyko dėl fluoruoto vandens. Mūsų rajone fluoridų koncentracija viršyta Sedos, Kalnijų, Rubikų ir Plinkšių vandentiekių vandenyje. Tiekti tokį vandenį galima tik Savivaldybei gavus Sveikatos apsaugos ministerijos leidimą.
Nuo šių metų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba reikalauja, kad vartotojai gautų informaciją apie geriamajame vandenyje padidėjusius cheminių elementų kiekius, kurie gali pakenkti sveikatai.
Prieš kelis mėnesius „Mažeikių vandenų“ vadovas P. Trakinis „Santarvei“ tvirtino jokių problemų dėl to neįžvelgiąs. Esą tose keturiose kaimo vietovėse abonentų nėra tiek daug, ir tokie pranešimai būsią įteikti.
„Jau išspausdinti pranešimo lapeliai, jose įrašyta ne tik nustatyta fluorido koncentracija, bet ir šio cheminio elemento poveikis įvairaus amžiaus žmonėms. Pranešimus ruošiamasi išplatinti per paštą arba juos išnešios „Mažeikių vandenų“ kontrolieriai“, – sausio mėnesį pasakojo direktorius.
Vakar P. Trakinis kalbėjo panašiai ir prisipažino „nieko nepajudinę“.
Sostinės, kai kurių kitų miestų vandens tiekėjų tinklalapiuose gyventojai gali sužinoti informaciją apie jiems tiekiamą vandenį. Pateiktas viso miesto ar rajono vandens kokybės žemėlapis, vandens tyrimo rezultatų lentelės.
P. Trakinis patikino, kad įmonės atstovai buvo nuvykę į Savivaldybę pasimokyti, kaip tvarkyti svetainę, tad ateityje informacija apie vandenį būsianti pateikta ir „Mažeikių vandenų“ svetainėje.