Užsienio kalba taps svarbesnė už gimtąją?(1)

Numatomi pasikeitimai siekiant aukštojo mokslo privers moksleivius mokytis savarankiškai. Nuotraukos ir iš redakcijos archyvo

Po poros metų numatomos naujovės stojant į aukštąsias mokyklas privertė panikuoti tiek tėvus, tiek mokinius. Mažeikiškiai mokyklų vadovai ramina, kad tai jų darbo neparalyžiuos. Tačiau švietimo darbuotojams nerimą kelia tai, kad užsienio kalba tampa daug svarbesnė už gimtąją lietuvių kalbą.

Papiktino numatomos naujovės

Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta nauja tvarka po poros metų geriausių abiturientų konkursinei eilei sudaryti nustato privalomą užsienio kalbos slenkstį. Į universitetą bus galima stoti turint ne žemesnį nei B2 užsienio kalbos lygį, į kolegiją – B1. Lygį bus galima nustatyti laikant valstybinį egzaminą arba tarptautinius užsienio kalbų žinių patikrinimo testus.
Turintiems žemesnius lygius bus užkirstas kelias siekti aukštojo mokslo.
Konkursinis balas bus skaičiuojamas iš 4 mokomųjų dalykų. Nors iš 4-ių dalykų vietoj dviejų galės būti įskaitomi atitinkamai perskaičiuoti metiniai pažymiai, norint įstoti į valstybės finansuojamą vietą, praktiškai reikės laikyti 4 valstybinius egzaminus, o daliai mokinių – ir penkis. (Iki šiol privalomi būdavo trys.) Penktasis egzaminas jiems bus užsienio kalba.
Būtent šį punktą kaip vieną iš blogybių įvardijo Mažeikių rajono moksleiviai.
Lietuvos moksleivių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininkas Lukas Adomavičius „Santarvei“ sakė, kad šalies moksleiviai savo nepasitenkinimą išreikš piketu, prie kurio prisidės ir mažeikiškiai.
„Mes nesakome, kad užsienio kalba yra nereikalinga, tačiau mums nesuprantamas jos sureikšminimas ir kodėl ji bus įskaitoma balais, o ne kaip atskiras egzaminas“, – stebėjosi L. Adomavičius.

Smukdoma gimtoji kalba

Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus pripažino, kad bet kokia naujovė gąsdina ir priverčia sunerimti tiek tėvus, tiek mokinius.
Jo teigimu, visos šios sumaišties būtų išvengta, jei apie numatomus pasikeitimus Švietimo ir mokslo ministerija būtų pranešusi anksčiau, tai yra praėjusių mokslo metų pabaigoje.
„Stojimo tvarkos pasikeitimai turi būti paskelbiami prieš dvejus metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios. Šis švietimo ministro įsakymas pasirašytas rugpjūčio pabaigoje, o „Valstybės žiniose“ paskelbtas ir įsigaliojo rugsėjo 7 dieną. Vadinasi, mokslo metams jau prasidėjus. Todėl ir kilo šiokia tokia panika“, – situaciją vertino A. Stonkus.
Pasak švietimo darbuotojų, sunkiausia dabartiniams vienuoliktokams, nes jų ugdymo planai buvo sudaryti pavasarį, todėl dabar gali būti sunkoka juos pakeisti.  Tačiau dėl to mokyklose darbas neturėtų sutrikti.
Įžvelgiama ir kitų numatomų naujovių blogių.
„Mane kaip Lietuvos pilietį labai siutina tai, kad lietuvių kalba nustumiama į šalį, o anglų kalba vertinama aukščiau nei gimtoji. Pritariu, kad anglų kalba yra reikalinga, bet ji neturėtų būti svarbesnė nei lietuvių kalba. Pagal numatomą naują tvarką, išeina, kad nesvarbu, kokius balus turi ir kokiu lygiu besimokydamas lietuvių kalbą, nes jei užsienio kalbos balai žemesni, į universitetą jau nebeįstosi“, – nuostabos neslėpė skyriaus vedėjas.

Darbo nesutrikdė

Kad darbas mokyklose vyksta įprastu ritmu, kalbėjo ir Gabijos gimnazijos direktorius Stasys Šiurkus. Jo nuomone, sąmyšis kilo dėl per vėlai paskelbtų naujovių, be to, kai kurie tėvai pernelyg audringai sureagavo.
„Be abejo, per vėlai paskelbė, nes individualaus ugdymo planai mūsų mokykloje buvo sudarinėjami balandžiogegužės mėnesiais ir juos keisti galėsim tik po pusmečio. Tačiau tai taip pat ne tragedija, nes yra savarankiško mokymosi formos. Būsimi abiturientai gali tuo pasinaudoti. Kas nori, visada ras būdą papildomai pasimokyti“, – kalbėjo Gabijos gimnazijos vadovas.
Jis taip pat prisiminė, kad individualaus ugdymo planai yra keičiami ir pačių mokinių iniciatyva, kai jie sugalvoja studijuoti kitas profesijas nei buvo pasirinkę iki tol.
Gabijos gimnazijos vadovas įsitikinęs, kad pasikeitimai siekiant aukštojo mokslo bus naudingi.
„Aš visada kalbėjau, kad anksčiau ar vėliau baigsim ugdymo profiliavimą. Ruošim išsilavinusius žmones, o ne siauros specializacijos robotus. Numatomos naujovės ir leistų tai padaryti. Be to, manau, kad Lietuvoje turėtų būti ne kelios dešimtys universitetų, o tik kokie penki šeši, kurie paruoštų gerus specialistus“, – savo nuomonę dėstė S. Šiurkus.

Visada būna pasikeitimų

Viekšnių gimnazijos direktorius Rimantas Gricius taip pat mano, kad naujovės mokinių ugdymui tikrai nepakenks. Kuo moksleiviai daugiau mokysis, tuo bus geriau. Jis prisiminė ankstesnius laikus, kai privalomi egzaminai buvo beveik iš visų mokomųjų disciplinų.
„Moksleiviams dar yra pakankamai laiko prisitaikyti prie siūlomų naujovių. Juk kiekvienais metais po pusmečio jie gali iš naujo peržiūrėti, kokie egzaminai jiems būtini, o kokie ne. Paprastai tų pasikeitimų būna nemažai. Tuomet taip pat reikia peržiūrėti ir krūvius, ir pamokas perskirstyti. Prie to mes jau esame pripratę“, – kalbėjo R. Gricius.
Direktorius įsitikinęs, kad, sugriežtinus stojimą į aukštąsias mokyklas, paaiškės, kas iš tiesų nori mokytis, o kam reikia tik popierinio diplomo.
„Turbūt valdžios atstovai pamatė, kas dabar vyksta aukštosiose mokyklose. Į mokamas studijas priimami net su labai žemais balais. Šiomis naujovėmis siekiama pristabdyti aukštąsias mokyklas ir siekti, kad jose jaunuoliai iš tiesų gautų aukštąjį išsimokslinimą, o ne tik popieriuką, įrodantį apie neva užbaigtus mokslus“, – svarstė R. Gricius.

Trūksta pasirinkimo laisvės

Sedos gimnazijos direktorė Genoveita Gricienė baiminasi, kad paskelbtos naujovės dėl stojimo į aukštąsias mokyklas gali turėti ir politinį atspalvį, nes labai jau įtartinas jų paskelbimo laikas.
„Keista, kad buvo laukta iki paskutinės minutės ir, galima sakyti, paskelbta pavėluotai, prasidėjus mokslo metams. Tačiau mūsų gimnazijoje sąmyšio nekilo. Moksleiviai ramiai pasikoregavo savo ugdymo programas. Teko kalbėtis su dabartiniais vienuoliktokais, tai jiems nuostabą sukėlė tik tai, kad taip yra sureikšminta užsienio kalba. Juk kas norėjo, ir iki šiol galėjo daugiau dėmesio skirti norimai užsienio kalbai“, – savo pastebėjimus dėstė G. Gricienė.
Jos teigimu, naujovių dabartinėje švietimo sistemoje gali būti ir dar daugiau. Pasirinkimo laisvė –  viena iš jų.
„Problema yra ta, kad vaikams baigus pagrindinius mokslus, reikia ir toliau mokytis ir kitų dalykų, kurių pasirenkant specialybę neprireiks. Todėl manau, kad  būtų tikslinga leisti moksleiviams  mokytis tik tai, kas jiems bus iš tiesų reikalinga, atsisakant mažiau reikalingų disciplinų“, – kalbėjo G. Gricienė.

Griežtai draudžiama santarvė.lt paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo. Turinio naudojimo taisyklės.

Paskutiniai komentaraivisi komentarai

Tavo komentaras

*

Už šmeižiančius, asmens garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius komentarus tiesiogiai ir individualiai atsako juos paskelbę skaitytojai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

Informuojame, kad parašius komentarą būtina įvesti saugos kodą, kuris pateikiamas ryškesnėmis raidėmis. santarvė.lt pasilieka teisę šalinti skaitytojų komentarus, nesusijusius su straipsnio tema, įžeidžiančius bei šmeižiančius asmenis arba reklamuojančius komercines organizacijas.

Naujienos iš interneto

traffix.lt
Populiariausios paieškos frazės: akcija, avarija, Buy, Cheap, futbolas, gaisras, krepšinis, nuomonė, nuomonės, Online, orai, Order, paroda, Pills, policija, Purchase, savaitės tema, Seda, Seimas, skaitytojo naujiena, smurtas, sveikata, vagystė, Viekšniai, šisbeitauskas. reklama, Mažeikiai, Mažeikių rajonas, mazeikiuose, santarve, mokinių registras, tatuiruotes, medaus kaina, mazeikiu darbo birza, auksinis usas, mažeikiuose, kalediniai papuosimai, mano sparnai, parkinsono liga, tattoo ant rankos, amandas paulauskas, vytautas lalasstorosios zarnos vezys, danieliaiskydliaukes vezys, filomena taunytė, logopedai, pieno tyrimai zemaitijos pienas, biodujos.