Užstrigusių lietuvaičių grąžinimas namo: neeiliniai iššūkiai ir istorinės operacijos

Nuotr. iš redakcijos archyvo

Tik įvedus karantiną, didžiausias krūvis pirmosiomis dienomis teko Užsienio reikalų ministerijai. Neeilinė situacija pasaulyje, milžiniški kiekiai įvairiausių paklausimų ir Lietuvos piliečių pagalbos šauksmai privertė dirbti paromis, neskaičiuojant darbo valandų.
Apie tai, kaip sekėsi organizuoti pagalbą lietuvaičiams grįžti namo, į Lietuvą, prasidėjus karantinui ne tik mūsų, bet ir kitose pasaulio šalyse, ir kokius didžiausius iššūkius buvo sunkiausia įveikti, pasakoja Užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas Talat-Kelpša.

Užsienio reikalų ministerija nuo pat pirmų susirgimo koronavirusu atvejų Kinijoje, Uhano mieste, aktyviai įsijungė į viruso plitimo stebėseną. Reaguodama į nuolat besikeičiančią situaciją, ministerija keitė kelionių rekomendacijas keliaujantiems į Kiniją, o virusui plintant – rekomendacijos buvo pakeistos visoms šalims.
Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų darbuotojai susidūrė su didžiuliu iššūkiu – didžiule banga tiek elektroninių paklausimų, tiek telefonu besiteiraujančių piliečių apie situaciją vienoje ar kitoje šalyje.
„Vis neapleido jausmas, kad griūna aplink tas pasaulis, kurį mes pažinojome. Juk buvome įpratę gyventi atvirų sienų Europoje, nevaržomai keliauti po visą žemyną, ir staiga per naktį viena po kitos užsidaro valstybės, yra atšaukiami skrydžiai. O daugybė lietuvių yra įstrigę įvairiuose pasaulio kampeliuose, jie nepaliaujamai skambina į Užsienio reikalų ministeriją ieškodami ir prašydami pagalbos“, – apie situaciją kalbėjo L. Talat-Kelpša.
Apskaičiuota, kad vien Užsienio reikalų ministerija per pirmąsias keturiolika karantino dienų atsakė į per 14 tūkst. skambučių – po tūkstantį skambučių per dieną, apie 3,5 tūkst. elektroninių laiškų ir socialinių tinklų paklausimų.

Plačiau – „Santarvės“ laikraštyje.

Karolina Kotryna Petrauskaitė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*