Apie gražiausią gyvenime Motinos dieną paklaustos mažeikiškės mamos prisiminė ankstyvą savo sūnų ir dukrų vaikystę – kai mažieji piešė sveikinimus, darė rankų darbo dovanas, kai išbelsdavo palinkėjimus ar darželyje išmoktus eilėraščius. Prisiminė laikus, kai mama savo vaikams buvo reikalinga kiekvieną dieną, kiekvieną valandą, kai dar galėjo juos laikyti glėbyje.
Bet kada nors vaikus tenka paleisti. Kad savo kasdienybę ir šventes jie kurtų patys – gal net toli nuo tėvų, kitame mieste, kitoje šalyje ar kitame žemyne.
Tačiau per Motinos dieną būtina susitikti. Jeigu ne realiam apsikabinimui, tai nors per nuotolį, kaip diktuoja šio pavasario tvarka.
Bet Motinos dienos niekas neatšaukė. Kaip ir mamų meilės, o gal ir nerimo. Net tuomet, kai vaikai – savarankiški žmonės.
Visas straipsnis – „Santarvės“ laikraštyje.
