Mažeikiškiai tikisi kada nors gyventi civilizuotai – savo namuose naudotis vandentiekiu bei kanalizacija. Ypač jų viltis sužadino Europos Sąjungos remiamas gamtosauginis VentosLielupės baseino projektas, kurį įgyvendinant vis mažiau rajono gyventojų liktų be tokių, rodos, elementarių paslaugų. Tačiau laikas bėga, o darbų nematyti.

DOKUMENTAI PARENGTI
UAB „Mažeikių vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Vytautas Mažeikis „Santarvei“ sakė, kad projektai jau yra parengti, laukiama finansavimo. Pirmajame VentosLielupės baseino projekto etape iki 2013 metų numatyta vandentiekį sutvarkyti dalyje Mažeikių miesto bei pradėti darbus Viekšniuose.
V. Mažeikio teigimu, darbų negalima pradėti laiku dėl pernelyg didelio biurokratinio aparato.
„Susirašinėjimas tarp institucijų, ataskaitų siuntinėjimas ir patikrinimas kartais trunka metus ir ilgiau. Jei viskas priklausytų nuo mūsų, projektas tikrai jau būtų pradėtas vykdyti, nes reikalingi dokumentai ir viešieji pirkimai pirmajam etapui jau yra atlikti“, – kalbėjo V. Mažeikis.
Direktoriaus pavaduotojas informavo, kad jau parengti ir antrojo etapo projektai, tačiau dar nėra žinoma finansavimo tvarka ir paraiškų teikimo terminai.
Antrojo etapo darbai vyks Mažeikiuose, šiaurinėje miesto dalyje: Šiaurės, M. Jankaus, Respublikos ir kitose gatvėse, taip pat Viekšniuose.
Pasak V. Mažeikio, aiškinamasi dėl vandentvarkos darbų Bugeniuose, Sedoje ir Plinkšėse galimo finansavimo. Tačiau kol kas paraiškos šiems projektams yra sustabdytos, nes pagal įstatymų nustatytą tvarką gyvenvietėse turėtų būti ne mažiau nei 2000 gyventojų.
Įgyvendinant pirmojo etapo projektus Mažeikiuose pirmiausia bus tvarkomas Vytauto gatvės kvartalo vandentiekis bei nuotekų sistema. Tas pat bus atlikta ir Birutės gatvės pratęsime miško link. Kalnėnų gyvenamajame kvartale numatoma atlikti vandentiekio tinklų sužiedinimą, kuris suteiktų daugiau patogumų gyventojams.
Trasoje įvykus avarijai nebereikėtų vandens tiekimo nutraukti visam kvartalui, remontas būtų atliekamas išjungiant vandenį tik nedidelėje atkarpoje.
AGENTŪRA DARBŲ
NESTABDO
Direktoriaus pavaduotojo teigimu, įgyvendinus pirmąjį ir antrąjį VentosLielupės baseino projekto etapus apie 90 procentų mažeikiškių turėtų vandentiekį ir tvarkingą nuotekų sistemą.
„Tenka pripažinti, kad nemaža dalis miestiečių gyvena necivilizuotai. Todėl suprantamas gyventojų nepasitenkinimas. Jau nepatogu žmonėms tik žadėti, bet šiuo metu nieko kito negalime padaryti. Laukiame atsakymo iš Aplinkos apsaugos projektų valdymo agentūros dėl mūsų vykdytų viešųjų pirkimų ir kitų procedūrų“, – pasakojo V. Mažeikis.
Aplinkos apsaugos agentūros viešųjų ryšių specialistė Monika Kučinskaitė „Santarvę“ tikino, kad jų įstaigos vykdomas dokumentų patikrinimas negali stabdyti projektų darbų ir su rangovais pasirašytos sutarties.
„Esame atsakingi už projekto koordinavimą. Perkančioji organizacija, šiuo atveju UAB „Mažeikių vandenys“, turi informuoti mus apie pirkimų eigą – bet tai nereiškia, kad mes stabdome darbus ar patį projektą. Mūsų žiniomis, sutartis su rangovais yra pasirašyta, todėl darbai gali būti pradėti“, – sakė specialistė.
REIKALINGAS
FINANSAVIMAS
Didžiausia kliūtimi, neleidžiančia pradėti bei sėkmingai įgyvendinti VentosLielupės baseino projektą, „Mažeikių vandenų“ direktoriaus pavaduotojas laiko pinigų stygių.
„Projektai atidėliojami dėl to, kad stringa finansavimas. Tai ne mūsų kaltė. Kas nuo mūsų priklauso, viską padarėme. Pasikeitė ir kai kurios finansavimo sąlygos. Viena iš jų – Savivaldybė prie projekto turi prisidėti, skirdama 20 procentų savo lėšų. Pirmajam etapui su technine priežiūra įgyvendinti iš viso reikia 18,5 milijono litų. (Savivaldybei tektų dengti 3,7 mln. Lt projekto išlaidų – J. S.) O iš pradžių buvo žadama, kad visas projektas bus finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis“, – aiškino pavaduotojas.
Anot V. Mažeikio, Savivaldybėje šiuo klausimu ne kartą buvo diskutuota ir pagaliau sulaukta palaikymo.
Penktadienį rajono Taryba nusprendė garantuoti 20 procentų projekto vertės įnašą.
BŪTŲ KLAIDA
NEPRISIDĖTI
Savivaldybės meras Vilhelmas Džiugelis „Santarvę“ patikino, kad bus imtasi visų įmanomų priemonių Savivaldybei finansiškai prisidėti prie projekto.
„Jei reikės, skolinsimės ir iš banko, nes būtų klaida nepasinaudoti proga – pridėjus keliolika milijonų į rajoną pritraukti šimtus milijonų litų. Žinoma, negalima skolintis iki begalybės, yra Finansų ministerijos nustatyta skolinimosi riba. Tačiau tinkamai ir motyvuotai paprašius, manau, būtų galima limitą padidinti, be to, mus gelbėja gamtosaugos fondas“, – sakė meras.
Anot rajono Tarybos vadovo, anksčiau ar vėliau Mažeikiuose reikėtų tvarkyti vandentiekio ir nuotekų sistemas, nes to reikalauja Europos Sąjunga. Todėl, jo nuomone, reikėtų dabar užbaigti tai, kas jau yra pradėta.
V. Džiugelis priminė, kad kitais metais bus dar daugiau įvairių projektų, prie kurių savo lėšomis turės prisidėti Savivaldybė. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją projektai bei jų finansavimas bus kruopščiai atrenkami pagal prioritetus.
INVESTAVO SAVO PINIGUS
Ne visuose šalies rajonuose VentosLielupės baseino projekto įgyvendinimas strigo kaip Mažeikiuose. Kai kur jau baigtas pirmasis etapas, nors laiko iki 2010-ųjų metų dar yra.
UAB „Biržų vandenys“ savo rajone jau užbaigė pirmąjį etapą ir pasirengė antrajam. Biržų savivaldybės Ekonomikos ir investicijų skyriaus vedėja Zita Marcinkevičiūtė „Santarvei“ sakė, kad projekto įgyvendinimo spartą lėmė tai, kad techniniai projektai buvo parengti iš anksto, nelaukiant finansavimo.
„Iš patirties žinojome, kad jei lauksi, kol skirs finansavimą, darbai ilgai užsitęs, todėl techninius projektus parengėme iš savo lėšų. Jų, žinoma, mums niekas nekompensavo, bet užtat ir darbai nestrigo“, – „Santarvei“ sakė UAB „Biržų vandenys“ direktorius Bronislavas Klastauskas.
Pasak biržiškio, jau ruošiamasi antrajam etapui. Tikimasi jį taip pat sėkmingai įgyvendinti dar nepasibaigus terminams.
SIEKIA
SUMAŽINTI TARŠĄ
ES remiamo gamtosaugos projekto tikslas yra sumažinti į VentosLielupės baseino hidrologinį upių tinklą patenkančių teršalų kiekį. Teršalai su buitinėmis ir pramoninėmis nuotekomis į upes patenka iš šio baseino gyvenviečių.
Įgyvendinus projektą tikimasi sumažinti dirvožemio ir gruntinio vandens taršą bei požeminio vandens išteklių taršos riziką, išplėsti centralizuotai vandentvarkos paslaugas gaunančių gyventojų skaičių ir pagerinti teikiamų vandentvarkos paslaugų kokybę.
Lietuva Europos Sąjungai yra įsipareigojusi, kad iki 2015 metų 95 proc. šalies gyventojų bus aprūpinti geriamuoju vandeniu ir naudosis centralizuota nuotekų sistema.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Tikimasi, kad įgyvendinus VentosLielupės baseino projektą, žmonėms nebereikės vargti ir vandenį semti iš šulinio – namus pasieks vandentiekis.