Vasario 16-oji Mažeikiuose – su pakilimais ir atoslūgiais

Praėjusiais metais į Nepriklausomybės aikštę jaunimas atsinešė įspūdingo dydžio Trispalvę. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Pirmą kartą Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena – Mažeikiuose viešai paminėta 1920 metais. Nuo to laiko keitėsi šios šventės minėjimo vietos, pobūdis, net požiūris į ją.
Kad ir kaip ten būtų, ši data visą laiką liko nepamiršta daugumos mažeikiškių širdyse, o kaip ją švęsti, ieškoma vis naujų formų.


Vėlavo  dvejus  metus

1918 metų vasario 16-ąją Vilniuje pasirašius Lietuvos nepriklausomybės aktą ir paskelbus Lietuvos valstybės atkūrimą, Mažeikiuose ši data viešai buvo paminėta tik po dvejų metų – 1920-aisiais. Muziejininkas Vytautas Ramanauskas šį faktą aiškina tuo, kad po nepriklausomybės kovų tik tais metais atėjo Lietuvos kariuomenė: iki tol čia šeimininkavo bermontininkai, atėjus Lietuvos kariuomenei Mažeikiuose šeimininkavo latviai – buvo įkurta net latvių komendantūra.                         
 „Tuomet dar nebuvo aišku, kam tie Mažeikiai priklausys“, – paaiškino muziejininkas.
Ir tik 1920 metais į Mažeikius įvesta Lietuvos karinė įgula, o organizuoti pirmąjį Vasario 16osios minėjimą ėmėsi veiklus, aktyvus žmogus – progimnazijos įkūrėjas Petras Bimba.
„Tais laikais, jei tu buvai koks inteligentas, ypač mokyklos vadovas, turėjai reikštis visose srityse. Todėl Bimba ir pradėjo organizuoti Vasario 16-osios iškilmes“, – pasakojo V. Ramanauskas.


Liudija nuotraukos

Iš kelių išlikusių nuotraukų galima atsekti, kur ir kas pirmąją pažymėtą Vasario 16-ąją vyko. Pirmiausia mokiniai susirinko prie progimnazijos Stoties ir Mindaugo gatvių sankirtoje, vaikai jau turėjo rankose trispalves vėliavėles. Paskui visi ėjo į Turgaus aikštę (dabar – Nepriklausomybės aikštė – V. M.), kur laukė dar didesnė minia žmonių, o šventė baigėsi aikštėje prie geležinkelio stoties. 
„Manoma, kad iš geležinkelio stoties balkono Bimba pasakė kalbą: tada pastatas buvo su balkonu“, – teigė V. Ramanauskas.
Vėliau Vasario 16-osios proga pradėjo rastis tam tikros tradicijos. Aikštė prie geležinkelio stoties tapo mažeikiškių susibūrimo vieta. Čia buvo stiebas vėliavai pakelti, tad buvo keliama vėliava, giedamas valstybės himnas.

Valstybės atkūrimo diena 1920 metais Turgaus aikštėje. Merkelio Račkausko gimnazijos archyvo nuotr.


Žmonės buvo  aktyvūs

1927 metais Mažeikių savivaldybė nusipirko dabartinio senamiestyje esančio pašto pastatą, kuriame buvo salė. 
Nuo tada Vasario 16-oji tapo dviejų dalių: po iškilmingos rikiuotės, vėliavos pakėlimo ir himno sugiedojimo aikštėje, miestelėnai rinkdavosi į salę, kur vykdavo minėjimas: paprastai kažkas iš valdžios pasakydavo kalbą, o paskui būdavo iškilmingas koncertas.
„Nors mažeikiškių tais laikais nebuvo daug, į šventę prisirinkdavo palyginti nemažai žmonių. Jie, nors ir nebuvo turtingi, gyvenimas buvo prastesnis nei dabar, buvo aktyvūs. Jautėsi kažkoks dvasinis nusistatymas ir Vasario 16-oji visiems buvo svarbi“, – kalbėjo V. Ramanauskas.


Mokiniai  ir suaugusieji atskirai

Kai pastatė Juozo TumoVaižganto pradžios mokyklą (dabar Vytauto Klovos muzikos mokykla – V. M.), atsirado dar viena salė, tad čia po vėliavos pakėlimo aikštėje, susirinkdavo miesto mokiniai, gimnazistai, o suaugusieji eidavo į Savivaldybės salę.
„Vaizdą, kas kaip vyko, susidarėme iš turimų atskirų metų šventės programų. Būdavo spektaklis, meninė programa. O valdžios vyrai po to kur nors pasėdėdavo, dažniausiai tai vykdavo Bliumentalio viešbutyje – mediniame kelių aukštų name, ten, kur dabar „Sodros“ pastatas“, – pasakojo muziejininkas.
Jeigu šventė būdavo jubiliejinė ar kažkuo ypatinga, miesto elitas rinkdavosi į Savivaldybės salę.


Trispalvę keldavo  slapta

Prasidėjus sovietinei okupacijai, Vasario 16-osios minėjimai nutilo. Ar vyko kokie susibūrimai – sunku pasakyti, bet būta pranešimų saugumui, kad tą dieną į vieną vietą susirinko kunigai, inteligentai.
„Mano dėdė gimęs panašiai apie vasario16-ąją, tad kai susirinkdavo švęsti, reikėdavo turėti pasą kaip įrodymą, kad šventi ne Vasario 16-ąją. Kas ten žino, ar žmonės, susibūrę krūvon, nepaminėdavo ir šios šventės“, – svarstė V. Ramanauskas.
Sovietmečiu Mažeikiuose buvęs ne vienas atvejis, kai Vasario 16-osios naktį mažeikiškiai prie pastatų iškėlė Trispalvę, tad ne vienerius metus tą naktį buvo vykdomi sustiprinti milicijos ir draugovininkų budėjimai.


Pervardinta  gatvė

1988 metais, prasidėjus garsiajai „perestroikai“, Vasario 16-oji dar nebuvo reabilituota, bet susirinkimai vykdavo, o žiniasklaida skelbdavo, kad tai nieko rimto: tiesiog susirenka grupelės svajotojų, bet jokių sprendimų nepriima. Tų pačių metų rudenį Trispalvė buvo iškelta virš banko Mažeikių senamiestyje.
O jau kitais metais Vasario 16-ąją Mažeikių muziejuje buvo surengta paroda apie tarpukario Lietuvą, iš Pergalės į Vasario 16-osios iškilmingai pervardinta gatvė.
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, naujos Vasario 16-osios tradicijos pradėjo formuotis ir mūsų mieste.
„Po tų priespaudos metų jautėsi didelis mažeikiškių pakilimas, visi džiaugėsi, kad vėl turi himną, Trispalvę ir gali švęsti Vasario 16-ąją“, – prisiminė V. Ramanauskas.

Mažeikių progimnazijos mokiniai ir mokytojai pasiruošę švęsti pirmąją Vasario 16-osios šventę Mažeikiuose. Merkelio Račkausko gimnazijos archyvo nuotr.


Būta  ir  atoslūgio

Dar vėliau Lietuvos valstybės  atkūrimo dieną mažeikiškiai būdavo kviečiami į šv. Mišias senamiesčio bažnyčioje, po to – minėjimas ir koncertas tuometinės Naftos perdirbimo gamyklos kultūros rūmų salėje. Keletą metų vyravo tradicija į šį koncertą kviestis kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos saviveiklininkų kolektyvus.
Tradicijos nelabai pasikeitė iki šiol, tik sutvarkius Nepriklausomybės aikštę, po šv. Mišių joje vykdavo minėjimai, Mažeikių muziejuje būdavo atidaromos Dailės mokyklos mokinių darbų parodos.
V. Ramanauskas pastebi, kad kurį laiką Vasario 16-osios patosas buvo pradėjęs blėsti. Nuo 1996 metų beveik dešimtmetį į šią šventę žiūrėta formaliai, jos minėjimai organizuoti tik dėl to, kad reikia.
„Buvo kalbama, kam mums tos graudulingos šventės, o kadangi mes kitaip nemokame, tai neverta nė švęsti. Net televizijos tai šventei beveik neskyrė dėmesio. Tik dabar, gal jau kokius penkerius ar šešerius metus, Vasario 16-oji vėl pradėta žadinti“, – samprotavo pašnekovas.


Yra  ir  naujovių

V. Ramanauskas apgailestauja, kad muziejuje Vasario 16-ajai skirtos parodos atidarymas dabar nukeliamas į šventės išvakares: esą buvo nuspręsta, kad tikrąją šventės dieną mažeikiškiams nereikėtų blaškytis po visą miestą, kur vyksta renginiai.
„Anksčiau tą parodą mums leisdavo atidaryti tikrąją dieną: sueidavo daug moksleivių, suaugusiųjų. Žmonėms vis tiek reikia tos šventės, o jei paroda atidaroma išvakarėse, žmonių susirenka nedaug. Jeigu yra švenčiama, tai žmogus ir nori švęsti tikrąją dieną, o ne ateiti išvakarėse ar jau po tos šventės“, – patikino muziejininkas.
Viena Vasario 16-ajai skirtų naujovių – jau keletą metų ta proga Reivyčių seniūnijos bendruomenės kviečia mažeikiškius prie Tulnikių užtvankos. Šiemet ta šventė sutampa su tikrąja Valstybės atkūrimo diena, tad norintieji „kitokios“ Vasario 16-osios kviečiami 12 valandą vykti ten.
Dar viena naujovė – šiemet po iškilmingo koncerto Kultūros centre įvyks Mažeikių rajono savivaldybės Garbės piliečio nominacijų įteikimo ceremonija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*