Vasario 29-oji kalendoriuje randama kas ketverius metus. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Šiemet turime para ilgesnius metus – švenčiame vasario 29-ąją. Ši diena kupina neįprastų dalykų. Pagal airių legendą, šią dieną išskirtinė teisė suteikiama moterims – tai vienintelė diena per ketverius metus, kada jos gali pasipiršti mylimajam. Pagaliau tikrąją dieną gimtadienį gali švęsti gimusieji vasario 29-ąją.
„Reta“ metų diena paskirta ir Tarptautinei retųjų ligų dienai paminėti.
Papildoma diena – keliamaisiais metais
Ši diena kalendoriuje randama kas ketverius metus – tais metais, kurių skaičius dalijasi iš 4 be liekanos, pavyzdžiui, 2004-aisiais, 2008-aisiais ir t. t.
Keliamieji metai atsirado dėl astronominių priežasčių. Mūsų kasdien naudojamas kalendorius nesutampa su astronominiu kalendoriumi. Mūsų kalendorius skelbia, kad metuose yra 365 dienos, tačiau Žemei apsisukti aplink Saulę reikia dar šešių valandų. Kas ketverius metus jos pavirsta viena papildoma para.
Pakeisti datos neprašo
Gimę vasario 29-ąją gimtadienį savo tikrąją dieną gali švęsti tik kas ketverius metus. Tačiau Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Bronė Nikitina „Santarvei“ sakė, kad per ilgą darbo patirtį nepasitaikė nė vieno tėvo, kuris prašytų vaiką registruoti ne tikrąją gimimo dieną – vasario 29-ąją.
„Šį rytą per televiziją girdėjau, kad Klaipėdoje į gimdymo namus atvažiavusios moterys jaudinasi, kad šiandien reikės gimdyti, tad prašo, kad vaiko gimimo datą užrašytų kovo pirmąją. Apie tokius atvejus mūsų rajone neteko girdėti,“ – šypsojosi vedėja.
Vienintelė diena, kada pasipiršti gali moteris
Santuokas registruojančio Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja B. Nikitina „Santarvę“ informavo, kad tokia reta diena nesuviliojo ir jaunavedžių.
„Ši diena niekuo nesiskiria nuo kitų darbo dienų – viskas ramu ir tylu,“ – trečiadienio rytą kalbėjo specialistė.
Prietaringi žmonės pataria keliamaisiais metais nesituokti – taigi ir vasario 29-ąją. Tuo tarpu visai kitokios nuomonės Britų salų gyventojai. Būtent šią retą dieną išskirtinę teisę turi moterys – kartą per ketverius metus pasipiršti savo mylimajam.
Moterų iniciatyva vyrams patiktų
Iš V amžiaus likusi legenda skelbia, kad šv. Bridžita pasiskundė šv. Patrikui, kad moterims pernelyg ilgai reikia laukti, kol jų mylimasis nusprendžia pasipiršti. Todėl Airijos globėjas ir nusprendė leisti moterims pasipiršti pačioms – tačiau tik kartą per ketverius metus.
Vėliau ši tradicija išplito ir Didžiojoje Britanijoje – kiekvienais keliamaisiais metais tūkstančiai moterų pačios pasiperša savo mylimiesiems. Apklausos rodo, jog toks moters žingsnis jiems patiktų – kone pusė apklaustųjų tikino, kad vestų pasipiršusią merginą, o trečdalis – netgi apsidžiaugtų, jeigu tokio atsakingo žingsnio imtųsi moteris.
„Reta“ metų diena – ir retosioms ligoms paminėti
Paskutinę vasario dieną minima Tarptautinė retųjų ligų diena.
Pagal Europos Sąjungoje galiojantį apibrėžimą, retoji liga – tokia liga, kuria suserga ne daugiau kaip 5 iš 10 tūkst. žmonių. Dažniausia šios ligos yra genetinės kilmės. Yra ligų, kurios neturi pavadinimų, nes tai pavieniai ir iki galo neištirti atvejai. Paskaičiuota, kad šiuo metu yra 5000–8000 įvairių retųjų ligų, kuriomis serga apie 30 mln. europiečių.
Skelbiama, kad Lietuvoje sergančiųjų retosiomis ligomis galėtų būti apie 200 tūkst.
Suskaičiuoti sergančiuosius, kurti ligonių registrą – vienas iš Mažeikiuose įkurtos Lietuvos sergančiųjų genetinėmis nervų-raumenų ligomis asociacijos „Sraunija“ tikslų.
Asociacijos prezidentė Kristina Antanavičienė „Santarvei“ yra sakiusi, kad itin svarbu prisijungti prie Tarptautinio nervų-raumenų ligų registro.
„Tik tada galime tikėtis dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kurie pagerintų ligos eigą. Tik įtraukti į registrą galėsime gauti naujausią mokslinę ir praktinę informaciją. O svarbiausia, statistiniai duomenys yra labai didelė motyvacija mokslininkams ir laboratorijoms, kuriančioms vaistus. Be to, kiekvieno duomenys pasitarnauja kuriant priežiūros standartus,“ – duomenų svarbą tąkart pabrėžė mažeikiškė.
„Retoji“ diena atiteko dėl išdidumo
Vasario 29-oji yra krikščionių šventojo Kasjano diena. Pasak rytų slavų ir bulgarų legendos, kartą per ketverius metus pasitaikanti diena jam atiteko dėl išdidumo, tingumo, nenoro padėti į bėdą patekusiems žmonėms.
Teigiama, kad Kasjano diena buvo minima kasmet, pasaulyje būta daug bėdų, todėl jam palikta tik vasario 29-oji.
Užfiksuota istorinių įvykių
Rečiausią metų dieną yra gimę nemažai žmonių: popiežius Paulius III (1468–1549), italų kompozitorius, operos „Sevilijos kirpėjas“ autorius Gioacchino Rossini (1792–1868), šiuolaikinių povandeninių laivų išradėjas airis Johnas Philipas Hollandas (1840–1914), kompanijos, kuri vėliau tapo IBM, įkūrėjas Hermanas Hollerithas (1860–1929), Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Bartolomėjus I (g. 1940 m.), Rusijos slidininkė Raisa Smetanina (g. 1952), amerikiečių reperis ir aktorius Ja Rule (g. 1976), rusų komikas ir TV laidų vedėjas Garikas „Buldogas“ Charlamovas (g. 1980).
Vasario 29-ąją 1720 m. Švedijos karalienė Ulrika Eleonora sostą atidavė savo vyrui Frederikui I, 1940 m. Suomija pradėjo Žiemos karo taikos derybas, 1956 m. Pakistanas tapo Islamo Respublika, 1964 m. australė Dawn Fraser pasiekė 100 metrų plaukimo laisvuoju stiliumi rekordą (58,9 sekundės).
