Vasaros sezonas – ilgai lauktas, malonus, tačiau nereikėtų užmiršti, kad poilsiaujant tyko ir pavojai. Nuotr. iš redakcijos archyvo
Vasara lepina ne tik saule ir šiluma, tai ir specifinių pavojų metas – specialiąsias tarnybas pasiekia pranešimai apie skęstančius, saulės smūgį, fizines traumas, gyvatės įkandimus patyrusius ar apsinuodijusius poilsiautojus. Medikų teigimu, visais nelaimingų atsitikimų atvejais būtinas šaltis ir ramybė.
Ragina galvoti apie nukentėjusįjį
Medikai visiems, pastebėjus nelaimingą atsitikimą ar patirtą traumą, pataria laikytis trijų principų taisyklės: žiūrėk, klausk ir liesk (apžiūrėti įvykio vietą ir nukentėjusįjį), kviesk (kviesti pagalbą), suteik pagalbą (suteikti pirmąją pagalbą arba padėti).
„Sprendimas, ar teikti pirmąją pagalbą, priklauso nuo jūsų pačių, tačiau visada reikia pagalvoti, kas būtų, jeigu jūs patys atsidurtumėte nukentėjusiojo vietoje, o galintys padėti praeitų pro šalį arba stovėtų ir stebėtų. Net jeigu ir nusprendėte nesuteikti pagalbos, mažiausia, ką galite padaryti, – tai iškviesti tas tarnybas, kurios ją suteiks – ugniagesius gelbėtojus ar medikus“, – pataria Raudonojo Kryžiaus draugijos atstovai.
Anot jų, net ir psichologinė pagalba yra svarbi negalavimus ar traumą patyrusiam žmogui – būtina prisistatyti nukentėjusiajam, pasakyti, kad norite jam padėti, raminti jį, paklausti, kaip jis jaučiasi, stebėti jo reakciją, nuoširdžiai guosti jį, saugoti, informuoti jį apie tai, kad greitoji pagalba jau važiuoja ir tuoj bus čia.
Būtinas šaltis ir ramybė
Aktyvaus poilsio dažnos palydovės yra įvairios traumos – nikstelėjimai, sumušimai, lūžiai.
„Visada sakau, kad tokiu atveju pirmiausia būtinas šaltis ir ramybė. Šaltas kompresas visada sumažina skausmą, o paguldžius nukentėjusįjį ir suteikus jam ramybės būseną, gerokai palengvinama jo padėtis. Jeigu įtariate kaulų lūžimą (stiprus skausmas, pažeista sritis deformuota, jos padėtis nenatūrali, pakitęs ilgis), būtina įtariamą lūžimo vietą imobilizuoti panaudojant tvarsčius ir bet kokius tvirtus daiktus (lenteles, liniuotes, standžiai susuktus laikraščius ar žurnalus). Visais atvejais reikia kreiptis į gydymo įstaigą, nebandyti atstatyti, kad nebūtų padaryta meškos paslauga ir pasekmės nebūtų dar sunkesnės“, – sakė gydytojas traumatologas Jonas Žulpa.
Anot gydytojo, jeigu yra galimybė, nukentėjusiajam gerai būtų sugirdyti bent kokių turimų vaistų, malšinančių skausmą.
Gydytojas ragina kviesti greitąją pagalbą tais atvejais, kai žmogus netenka sąmonės, jo neramus kvėpavimas, lūžę kaulai, užsitęsęs skausmas krūtinėje, gilus veido ir kaklo nudegimas, galvos pažeidimas, apsinuodijimas, tuo tarpu dėl nedidelio rankos sumušimo, rakšties, kraujavimo iš nosies, alkūnės nubrozdinimo, nedidelio pečių nudegimo ar šlaunies raumenų mėšlungio kviesti greitosios pagalbos medikų nėra būtinybės.
Gaivinimas gelbsti gyvybę
Po skendimo žmogus dažniausiai netenka sąmonės, jam sutrinka širdies darbas ir kvėpavimas, tad nedelsiant jis turi būti pradedamas gaivinti, atliekant dirbtinį kvėpavimą.
„Dirbtinio kvėpavimo pagrindų mokoma jau mokykloje, apie jį yra girdėjęs kiekvienas. Raginu jį atlikti visus, jeigu tik sugeba, nesvarbu, ar gerai jį daro, ar blogai. Dirbtiniu kvėpavimu nukentėjusiajam yra suteikiamas bent vienas šansas, kad bus išgelbėta jo gyvybė“, – sakė J. Žulpa.
Gaivinimas susideda iš dirbtinės plaučių ventiliacijos ir krūtinės ląstos paspaudimų. Raudonojo Kryžiaus specialistai pataria atsiminti šiuos skaičius – trisdešimt krūtinės paspaudimų ir du įpūtimai.
„Paspaudimo gylis turi būti keturi penki centimetrai, paspaudimo vieta – krūtinės vidurys, krūtinkaulis, dažnis – šimtas kartų per minutę, atliekamas statmenai iš viršaus žemyn, įpūtimai – oro pūsti tiek, kad pasikeltų krūtinė, įpūtimo trukmė – sekundė. Tęsti jį reikia iki tol, kol nukentėjusysis pats pradeda kvėpuoti arba atvyksta profesionali medikų pagalba“, – paaiškino medikai.
Būtina kviesti medikus
Nukentėjusiajam apalpus, medikai pataria jį paguldyti ir pakelti kojas į viršų, palaikyti taip dešimt penkiolika minučių. Kartu būtina atleisti veržiančius drabužius ties kaklu, krūtine ir liemeniu, nešti nukentėjusįjį prie lango ir duoti kuo daugiau šviežio oro.
Vabzdžių įkandimo atveju būtina ištraukti geluonį, nuplauti žaizdą, uždėti tvarstį ir šaltą kompresą, stebėti, ar nevyksta alerginė reakcija. Jeigu žmogus alergiškas įkandimams, būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą. Įkandus gyvatei, būtina nuplauti žaizdą, uždėti tvarstį ir subintuoti elastiniu bintu, neleisti nukentėjusiajam judėti ir nebandyti iščiulpti nuodų bei iškviesti medikus.
Kraujuojančias žaizdas būtina užspausti rankomis arba uždėti spaudžiamąjį tvarstį bei paguldyti nukentėjusįjį ant žemės ir pakelti kraujuojančią kūno dalį.
Nudegimo atveju nudegusią kūno vietą būtina apie dvidešimt minučių atvėsinti šaltu, bet ne lediniu, vandeniu, nesant galimybės, dėti ant žaizdos šaltus kompresus, uždėti sterilų tvarstį ir kviesti medikus.
