Verslininkų asociacijai – dešimt metų

Mažeikių verslininkų asociacija per dešimtmetį suvienijo 68 įmones, tikimasi, kad prie jų prisijungs ir kai kurios kaimyninių rajonų įmonės. Jono STRAZDAUSKO nuotr.

Mažeikių verslininkų asociacija minėjo dešimtąsias gyvavimo metines. Ta proga verslininkų ataskaitiniame susirinkime lankėsi SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jis susirinkusiesiems pateikė nieko gero nežadančias „Sodros“ ateities prognozes bei pasisakė už minimalios algos didinimą.

Skatina bendradarbiavimą

Mažeikių verslininkų asociacijos (MVA) narių skaičius per dešimtmetį išaugo nuo dvylikos iki 68, kurių įmonėse dirba apie 4 tūkstančius darbuotojų.
Asociacija atstovauja verslininkų interesams, inicijuoja teisinių aktų, trukdančių verslui, papildymus ir pakeitimus, skatina verslininkų ir jų organizacijų tarpusavio bendradarbiavimą, taip pat rūpinasi verslininkų informavimu, konsultavimu, švietimu.
Susibūrę verslininkai mano, kad prielaidas apskrities ekonominei plėtrai gali sukurti tik asocijuotas, partneryste ir daugiašaliais interesais pagrįstas verslas. MVA yra ne tik regioninė asocijuota verslo struktūra, bet ir asociacijos „Tarptautiniai prekybos rūmai – Lietuva“ narė.

Priimtos naujos narės

Ataskaitinio susirinkimo metu  Mažeikių verslininkų asociacijos prezidentas Virgilijus Radvilas pasidžiaugė, kad jų gretos vis didėja. Šiais metais prie asociacijos prisijungė trys įmonės: UAB „TKP“, UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“ ir UAB „Prometėjo inžinerija“.
„Santarvės“ kalbintų naujų narių įmonių vadovai teigė, kad prisijungti prie asociacijos juos paskatino galimybė glaudžiau bendradarbiauti su rajone veikiančiomis įmonėmis bei dalintis su jomis patirtimi. Taip pat esą susivienijus lengviau ieškoti verslo galimybių užsienyje.
Susirinkime buvo pateiktos ir patvirtintos revizoriaus ir MVA veiklos ataskaitos.
Prisiminta, kas įvyko ir buvo nuveikta per dešimtmetį, išdalinti atminimo medaliai bei pagerbtos įmonės, kurių iniciatyva buvo įkurta asociacija.
Mažeikių verslininkų asociacijos dešimtmečio minėjimą vainikavo šventinis koncertas.

Tikslas – supažindinti

Bene daugiausiai verslininkų dėmesio sulaukė G. Nausėdos pranešimas apie esamą ekonominę situaciją bei kitas verslo aktualijas Lietuvoje. Svečias susirinkusiuosius patikino, kad atvyko ne mokyti kaip verslą daryti, o tiesiog supažindinti su ekonomine situacija ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.
G. Nausėdos teigimu, prieš kelis mėnesius ekonominės prognozės buvo daug liūdnesnės nei dabartinės.
„Be abejo, situacija išlieka sudėtinga, ypač artėjant Seimo rinkimams. Belieka tikėtis, kad po rinkimų išliks pradėtų darbų tęstinumas ir tai, kas buvo pradėta, nesibaigs pasikeitus valdžiai“, – samprotavo G. Nausėda.
Pasak jo, ekonominės euro zonos perspektyvos šiuo metu nėra labai šviesios.
„Kiekvienas pradedantysis ekonomistas pasakys: jeigu valdžia kažką karpo, jeigu didina mokesčius, tai iš tos šalies spartaus augimo tikėtis nėra pagrindo“, – teigė G. Nausėda.

Apžvelgė ekonominę padėtį

Svečio iš Vilniaus teigimu, šiuo metu Lietuvos ekonomistai pasiskirstę į dvi grupes. Vieni prognozuoja, kad šiais metais euro zona pateks į švelnią recesiją – tai yra bendrasis vidaus produktas sumažės. Kita grupė įsitikinusi, kad recesijos pavyks išvengti, nors augimo didelio taip pat nebus.
G. Nausėda prognozuoja, kad kitais metais bus jaučiamas šalies ekonominis atsigavimas, tačiau  labai nedidelis.
„Žiūrint plačiąja prasme kitais metais Europa vis dėlto augimo tempais dar nusileis Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Gana stipriai jaučiasi ir Rusija, nes ji priklauso nuo naftos kainų, kurios yra gana aukštos šiuo metu. Todėl ši šalis turės daug naftos dolerių, kurie papildys vidaus rinką, o tai leis mokėti didesnes pensijas, atlyginimus. Šis veiksnys taip pat formuos vidaus rinką, ir tai tikrai nėra blogai, nes taip stiprės lietuviškų prekių konkurencingumas šitoje šalyje“, – aiškino G. Nausėda.
Ekonomistas taip pat apžvelgė ir kitų pasaulio šalių ekonominę padėtį.

Pateikė liūdnas prognozes

G. Nausėdos teigimu, neigiamai ekonomikos augimą veikia didelės naftos kainos, kurias augina padidėjusi naftos paklausa bei neramumai Artimuosiuose Rytuose.
„Nenoriu būti blogio pranašu, bet jei ir toliau naftos kainos kils, tai stipriai pabrangs ir gamtinės dujos. Jų kainos skaičiuojamos pagal naftos kainas šešių – devynių mėnesių laikotarpiu. Todėl brangi nafta dabar – prognozuoja brangias dujas rytoj. Taigi kitų metų šildymo sezonas gali atsieiti daug brangiau nei šiais metais. Norint to išvengti būtini pokyčiai energetikos ūkyje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Mažeikiškiai verslininkai buvo aktyvūs ir svečiui iš Vilniaus pateikė klausimų.
Juos domino Europos Sąjungos parama bei „Sodros“ ateitis. Ekonomistas neatmetė tikimybės, kad kitais metais Europos Sąjungos parama Lietuvai gali sumažėti.
O dėl „Sodros“ – prognozės taip pat liūdnos, esą ne tik jos ateitis, bet ir dabartis nieko gero nežada.
„Visos bėdos yra dėl nesurenkamo „Sodros“ biudžeto, o tam yra dvi pagrindinės priežastys. Pirmoji – tai keista pati „Sodros“ įmokų rinkimo sistema: didžiąją dalį sumoka viena kategorija žmonių, tai yra mažas pajamas gaunantys ar samdomąjį darbą dirbantys gyventojai, o kitų kategorijų, tokių kaip laisvųjų profesijų atstovai arba žemdirbiai, moka per mažai. Todėl būtina keisti bendrą mokesčių mokėjimo tvarką“, – įsitikinęs G. Nausėda.

Pastūmėjo į krizę

Kaip dar vieną „Sodros“ bėdą G. Nausėda įvardijo šalies demografijos ir emigracijos tendencijas.  „Demografija labai glaudžiai susijusi su emigracija. Iš vienos pusės, tai akivaizdžiai matyti, kai kalbam apie visuomenės senėjimą, tai yra mirtingumas didesnis nei gimstamumas. O iš kitos pusės, situaciją paaštrina emigracija, nes į užsienį išvažiuoja ne senukai, o darbingo amžiaus žmonės. Todėl Lietuvoje lieka daugiau išmokų gavėjų nei mokesčių mokėtojų“, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak svečio iš Vilniaus, „Sodra“ į krizę pradėjo grimzti dar prieš ketverius penkerius metus, kai buvo pradėtas fiksuoti „Sodros“ biudžeto deficitas, kuris kasmet grėsmingai didėja.
„Šiais metais bendras įsiskolinimas gali pasiekti daugiau nei dešimties milijardų litų sumą. Todėl sunkiai beįsivaizduoju, kaip galima tokį įsiskolinimą panaikinti“, – sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, jei ir toliau nebus imtasi reformų, patys save pasismaugsime.
„Tai yra trūkstant „Sodrai“ pajamų, vėl bus didinami įnašai. Vadinasi, blogesnėje padėtyje atsidurs įmonės ir gyventojai, tai yra įmokų mokėtojai, ir tai dar labiau paskatins emigraciją. Tai gali tęstis iki tol, kol galutinai ratas užsivers“, – aiškino G. Nausėda.

Turėtų didėti

„Santarvei“ paklausus, ar realu šiais metais minimalią algą padidinti iki vieno tūkstančio litų, G. Nausėda atsakė neigiamai.
„Minimalią algą didinti dvidešimčia procentų būtų per drastiška, nes ne visos įmonės išgalėtų tokį atlyginimą mokėti. Manau, kad minimalios mėnesinės algos didinimą reikėtų sieti su vidutinio atlyginimo didėjimu“, – mintis dėstė G. Nausėda.
Svečio teigimu, greičiausiai nutiks taip, kaip ir yra planuota: minimalų mėnesinį atlyginimą padidinti penkiasdešimčia litų iki 850 Lt.
„Esu pasisakęs ir už drąsesnį padidinimą iki devynių šimtų litų, nes reikia atsižvelgti į kitų valstybių kontekstą. Gretimos valstybės taiko didesnį minimalios algos dydį. Pavyzdžiui Estija minimalią mėnesio algą padidino nuo šių metų pradžios iki vieno tūkstančio litų. Tačiau ten ir vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei pas mus. Net Latvijoje minimali alga irgi didesnė nei Lietuvoje. Ji siekia maždaug 950 Lt“, – informavo ekonomistas.

Netinkamai siejama

Be to, G. Nausėdai nepatinka, kad šalies valdžia minimalios algos didinimą sieja su valstybės biudžetu, nes minimali alga yra darbo rinkos rodiklis.
Ekonomisto teigimu, į minimalios mėnesio algos didinimą Valstybė pasižiūri tik iš vienos pusės. Tai yra apskaičiuoja, kiek, padidinus minimalią algą, reikės papildomai išmokėti iš biudžeto pinigų, ir informuoja, kiek valstybė patirs nuostolio.
„Tačiau reikia pripažinti, kad didžioji dalis minimalią algą gaunančių žmonių dirba ne valstybiniame sektoriuje, o privačiame. Taip pat yra žinoma, kad dalis įmonių oficialiai moka tik minimalius atlyginimus, o visa kita duoda vokeliuose. Vadinasi, tuo atveju, jei padidėtų minimali alga, suma vokeliuose sumažėtų, o padidėtų oficialioji dalis. Kartu  būtų daugiau sumokama gyventojų pajamų mokesčio. Vadinasi, kažkokią dalį pinigų valstybė susigrąžintų per minėtą mokestį. Todėl minimalios algos didinimas turėtų būti siejamas ne su valstybės biudžetu, o su darbo rinkos galimybėmis“, – įsitikinęs G. Nausėda.