- Mažeikiai, naujienos, žinios – Santarvės laikraštis, santarve.lt - http://www.santarve.lt -

Verslui – lengvata, biudžetui – skylė

Antano JANUŠONIO piešinys

Svarstydami šių metų rajono biudžetą politikai neslėpė: Mažeikiai yra finansinėje duobėje. Kad galėtume normaliai išgyventi, trūksta mažiausiai 13 milijonų litų, biudžetininkus slegia skolos.
Keista, bet praėjus mėnesiui Savivaldybė užmiršo finansinius sunkumus – tarp planuojamų patvirtinti sprendimų projektų parengtas ir toks, kuriuo nekilnojamojo turto mokestis kitąmet sumažinamas beveik trečdaliu.
Pastarųjų metų patirtis rodo, kad toks politikų „dosnumas“ rajonui kainuoja daugiau nei du milijonus litų taip trūkstamų biudžeto lėšų.
Tiesa, šį mėnesį Taryba projekto nesvarstys – jis iš politikų darbotvarkės netikėtai dingo.

Šiek tiek apie biudžeto formavimą

Pagrindinės įplaukos į biudžetą yra valstybės pinigai, skirti vadinamosioms valstybės deleguotoms funkcijoms vykdyti. Kitos biudžeto lėšos – rajone surenkami ir čia paliekami mokesčiai.
Didžiausią biudžeto dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis. Antras pagal dydį mokesčių šaltinis, papildantis rajono biudžetą, – nekilnojamojo turto mokestis.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nurodyta, jog šio mokesčio tarifas gali būti nuo 0,3 proc. iki 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Įstatymas suteikia savivaldybių taryboms teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Pabandykime išaiškinti, ką vietiniam biudžetui reiškia ši galimybė. Juo labiau kad patirties mažeikiškiai politikai turi – jau dvejus metus nekilnojamojo turto mokestis yra sumažinamas.

Dvejus metus – sumažintas tarifas

Nuo 2007 metų iki 2010-ųjų gegužės pabaigos rajono Taryba nebuvo dosni verslui ir turtui. Visi nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kasmet jo privalėjo atseikėti maksimaliai – 1 proc. turto vertės.
Dosnumas politikus užplūdo likus septyniems mėnesiams iki rinkimų. Kadangi nekilnojamojo turto mokesčio dydis turi būti Tarybos keičiamas iki birželio pirmosios, 2010-ųjų gegužės pabaigoje buvo svarstomas sprendimo projektas mokestį sumažinti nuo 1 iki 0,7 proc.
Nuomonių būta įvairių. Tuometinis Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Juozas Sperauskas informavo, kad biudžetas neteks 2 milijonų litų, o Tarybos narys Pranas Noreika siūlė mokestį nurėžti iki 0,6 proc. – taip padarę šiauliečiai.
Rajono meras Vilhelmas Džiugelis tokį siūlymą užginčijo: Šiauliai – ne Mažeikiai, jie neturi naftos gamyklos.
Mero pastaba buvo teisinga, tačiau nieko nelemianti. Kad rajone yra tokia įmonė, prisiminti vertėjo ir pernai – kai ką tik prisaikdintai Tarybai buvo pateikta svarstyti, kaip geriau apmokestinus nekilnojamąjį turtą 2012 metams.
Ir vėl buvo pasirinktas lengvatinis mokesčio tarifas – 0,7 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Tiesa, ne vienbalsiai – susilaikė šeši iš posėdyje dalyvavusių 23-jų naujosios Tarybos narių.

Projektas atidėtas?

Šią savaitę vėl bandyta grįžti prie mokesčio lengvatų. Tarp sprendimų projektų, skirtų šį penktadienį Tarybai svarstyti, atsirado toks, kuris siūlo patvirtinti tą patį mokesčio tarifą ir 2013 metams.
Tiesa, į posėdį susirinkusiam Ekonomikos, finansų ir vietinio ūkio komitetui šio projekto nebeteko analizuoti – jis iš darbotvarkės buvo išbrauktas. Neoficialus paaiškinimas: laiko dar yra.
Pabandykime suskaičiuoti, kam politikų „dovanėlė“ buvo pati solidžiausia.

Įplaukos rekordiškai mažėja

Mokesčių inspekcijos statistika rodo, kad 2010 metais mūsų rajone buvo 717 nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų (iš jų – 538 juridiniai asmenys), kurie į mūsų rajono biudžetą sumokėjo 6,21 mln. litų nekilnojamojo turto mokesčio, 2011-aisiais – įplaukos iš 618 šio mokesčio mokėtojų siekė 6,52 mln. litų.
Atrodytų, viskas gerai: mokėtojų mažėja, o sumos į biudžetą sukrinta vis didesnės. Tokiu stebuklu pernai buvo net oficialiai pasidžiaugta: štai, sumažinome mokesčio tarifą, o pajamų gavome daugiau nei 2010-aisiais.
Mokesčių inspekcija tam fenomenui turi paprastą paaiškinimą.
„Pirmaisiais praėjusių metų mėnesiais nekilnojamojo turto mokestis dar buvo mokamas pagal mokesčio deklaracijas už 2010 metus, todėl 2011-aisiais dar gautos didesnės šio mokesčio įplaukos“, – pakomentavo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas spaudai Darius Buta.
Šių metų pradžia turėjo rajono politikus priversti sunerimti. Svarus nekilnojamojo turto mokesčio sumažėjimas Mažeikių rajono biudžetui pastebimas per pirmuosius 2012-ųjų mėnesius: sausį ir vasarį – minusas siekia beveik pusantro milijono litų.
Matyt, rajono valdžia nelabai analizuoja mokesčių inspekcijos suvestines. Ką kita turėtų pamanyti gyventojai, priklausomi nuo vietos biudžeto, išvydę šių metų kovo mėnesį Tarybai parengtą sprendimo projektą, pagal kurį tik apleistų pastatų savininkai mokėtų 1 proc. nekilnojamojo turto mokestį, visi kiti – 0,7 proc.
Nebent tai, kad pastatai vaiduokliai staiga įgijo antikvarinę vertę.

Ką iš tiesų politikai atleido nuo mokesčio?

O dabar grįžkime prie buvusio rajono mero Vilhelmo Džiugelio išsakytos minties: Šiauliai neturi „ORLEN Lietuva“.
Norėtumėte sužinoti, kiek ši galinga įmonė sutaupė mažeikiškių politikų dėka? Ir mums norėjosi. Deja, į klausimą, kiek pernai ir užpernai „ORLEN Lietuva“ sumokėjo į mūsų rajono biudžetą nekilnojamojo turto mokesčio, Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Algimantas Laucevičius neatsakė.
„Apgailestaujame, tačiau negalime pateikti, kiek konkretus mokėtojas sumokėjo kiekvieno mokesčio“, – toks buvo viršininko teiginys.
D. Buta iš Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtino:  mokesčių mokėtojų pagal atskirus mokesčius įvardyti neleidžia įstaigos veiklą reglamentuojantis įstatymas.
Tada klausimą pateikėme kitaip – paprašėme duomenų, kiek pernai ir užpernai nekilnojamojo turto mokesčio į vietinį biudžetą sumokėjo dešimt didžiausių rajono mokesčių mokėtojų.
Nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų TOP dešimtuką pateikiame lentelėje.

10 didžiausių Mažeikių rajono mokesčių mokėtojų deklaruotos nekilnojamojo turto mokesčio (toliau NTM) sumos (tūkst. litų), kurios sumokamos į Mažeikių rajono savivaldybės biudžetą

Galima daryti prielaidą, kad daugiausia nekilnojamojo turto turi ir didžiausią mokestį už jį moka akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“, priskiriama prie stambiausių šalies mokesčių mokėtojų.
Iš lentelės matyti, kad 2010 metais tas didžiausias mokėtojas į vietos biudžetą atseikėjo per 4 milijonus litų, o sumažinus mokestį – mažiau kaip tris. Matematika paprasta: jei nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nebūtų sumažintas, įplaukos į rajono biudžetą iš šios įmonės siektų 4,1 mln. litų.
Taigi politikai turtingai ir mokiai įmonei per metus padovanojo 1,23 mln. litų. O per dvejus? Jei paruoštas projektas bus priimtas ir 2013 metais galios tas pats 0,7 proc. mokesčio tarifas, Mažeikiai iš vienos įmonės bus praradę beveik keturis milijonus…

Ką sutaupė kiti?

Skaičiuokime toliau. Tos politikų padovanotos trys dešimtosios mokesčio tarifo pernai sudarė ganėtinai nemažai – beveik 2,8 mln. litų (skaičiuojame nuo metinių mokesčio įplaukų – 6,5 mln. litų). Tačiau akivaizdu, kad likę 617 nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų kartu sutaupė beveik tiek pat, kiek didžiausia rajono įmonė turtuolė.
Kad mokesčio lengvata iš principo ydinga, liudija ir kitas skaičius.
Kaip teigė Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas spaudai D. Buta, nekilnojamojo turto mokesčio suma, kurią deklaravo Mažeikių rajone registruoti mokesčių mokėtojai (neįskaitant dešimties didžiausių), vienam juridiniam asmeniui 2010 metais vidutiniškai sudarė 2,09 tūkst. litų, o 2011-aisiais – 1,33 tūkst. litų.
Užduotis skaitytojui, mėgstančiam matematiką – kiek per mėnesį sutaupė vidutinis mokesčio mokėtojas, Savivaldybei sumažinus tarifą?
Atsakymas: politikų lengvata nekilnojamojo turto savininkui, neįeinančiam į lyderių dešimtuką, leido vidutiniškai per mėnesį sutaupyti apie 50 litų nekilnojamojo turto mokesčio.
Gerokai mažiau, nei kiekvienam mažeikiškiui teko pridėti šiais metais apmokant sąskaitą už šildymą.
Tai kam iš tikrųjų skirta ta Savivaldybės „labdara“ – turtuoliams ar varguoliams? Ir kokie motyvai skatina politikus trečius metus laikytis lengvatinio mokesčio tarifo?
Jokių. Naujausio projekto paaiškinamajame rašte motyvai, kodėl „ORLEN Lietuva“ ir kitos didžiosios rajono įmonės turėtų būti atleistos nuo šio mokesčio dalies, nepateikiami.

Dar keli skaičiai

Atsiprašau skaitytojų, kad šiame straipsnyje mažai dialogų ir daug skaičių. Bet skaičiai nemeluoja, neišsisukinėja, nesako: „O, bet, tačiau…“  Jie liudija ir kiekvienam konkretumą mėgstančiam piliečiui sukelia įvairių minčių bei įžvalgų.
• Didžiausias mokėtojas 2010 metais sumokėjo į rajono biudžetą 1 proc. nekilnojamojo turto mokesčio – 4,136 mln. litų (žr. lentelę).
• Tais pačiais metais „ORLEN Lietuva“ įvairius Mažeikių rajono bendruomenės ir Savivaldybės rengiamus projektus parėmė 613 tūkst. litų (bendrovės ir Savivaldybės pateikti duomenys).
• 2011 metais didžiausias mokėtojas į rajono biudžetą sumokėjo 2,87 mln. litų nekilnojamojo turto mokesčio – politikų sumažintu 0,7 proc. tarifu.
• 2011 metais Mažeikių rajono bendruomenių ir Savivaldybės projektams „ORLEN Lietuva“ skyrė beveik 858 tūkst. litų, iš jų – 200 tūkst. litų vaikų žaidimo aikštelėms ir stotelių paviljonams įrengti  (daugiausia jų – už Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigus sutvarkytose miesto erdvėse – aut. past.).
• Šiemet paraiškas rajono Savivaldybės paramai gauti pateikė 22 rajono sporto klubai, kurie iš viso prašė 674 tūkst. litų. Trūkstant pinigų, paskirstytas tik ketvirtadalis pageidautos sumos.
• Bendra rajono biudžetinių įstaigų skola už elektrą, šildymą, vandenį bei kitas paslaugas siekia apie 11,5 milijono litų, iš jų penki milijonai – įsisenėjusi skola. Į 2012 m. biudžetą neįskaičiuotas dviejų mėnesių biudžetininkų darbo užmokestis su įmokomis „Sodrai“.
• „Vienas kelias – taupymas, kitas – ieškoti papildomų pajamų“, – taip teigia rajono meras Antanas Tenys.

Jau dvejus metus verslininkai moka trečdaliu mažesnį nekilnojamojo turto mokestį. Dėl to rajono biudžetas per metus netenka apie 1,5 mln. Lt. Kaip vertinate tokią paramą verslui?