Vėžio išvengsime tik tikrindamiesi ir saugodamiesi

Dėl vėžio kviečiantis išsitirti „Rožinis autobusas“ Mažeikiuose ištyrė per 800 moterų. Nuotrauka iš redakcijos archyvo

Lietuvoje augantis vėžinių susirgimų skaičius specialistams ir žmonėms kelia susirūpinimą. Vis dėlto situacija Mažeikių bei aplinkiniuose rajonuose pakankamai stabili, skaičiai keičiasi nežymiai.
Gydytojai žmonėms, besisaugantiems nuo vėžio, pataria mesti žalingus įpročius ir labiau rūpintis savo sveikata.

Kyla truputį

Lietuvoje auga vėžinių susirgimų skaičius. Tą patvirtina ir viešai skelbiama statistika. Pavyzdžiui, 2001 m.Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų teko apie 357 susirgimus, o  2011 m. šis skaičius išaugo iki 554 susirgimų.
Situacija Mažeikių ir aplinkiniuose rajonuose išlieka stabilesnė. Nuo 2007 iki 2011 metų vėžinių susirgimų Mažeikiuose padaugėjo kiek daugiau nei per pusšimtį, Plungės rajone sergamumas 100 tūkst. žmonių pakilo šimtu atvejų, Skuodo rajone šis skaičius padidėjo nežymiai, o Telšių bei Akmenės rajonuose susirgimų net mažėjo.
Šiuos duomenis galima rasti Lietuvos Sveikatos rodiklių duomenų bazėje, tačiau 2012 metų duomenų dar nėra, kadangi gydymo įstaigos jų nepateikė.

Statistiką vertina atsargiai

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro direktoriaus pavaduotoja dr. Giedrė Smailytė „Santarvei“ pasakojo, kad rajonuose naujų susirgimų vėžiniais navikais skaičius gali būti nulemtas net labai atsitiktinių dalykų.
„Jei Mažeikiuose 2005 metais rastume didžiausią sergamumą plaučių vėžiu Lietuvoje, tai visiškai nieko nereiškia. Gali būti, kad anksčiau skaičius buvo mažiausias arba kitais metais sergamumas kris“, – pasakojo specialistė, be kita ko pridūrusi, kad ji pati vengianti kalbėti apie didesnio ar mažesnio sergamumo atskiruose regionuose priežastis.
G. Smailytė pripažino: vėžiniams susirgimams daugiausiai įtakos turi rūkymas, bet susirgimus gali lemti ir rizikos veiksniai – užterštumas bei aplinkos sąlygos. Tai įvertinti šiuo metu dar nėra mechanizmų.
Specialistė pridūrė, kad sergančiųjų skaičius rajonuose gali būti skirtingas ir dėl kitų priežasčių: vėžys yra vyresnio amžiaus žmonių liga, todėl vienuose rajonuose esant daugiau vyresnio amžiaus žmonių susirgimų skaičius gali augti, o daugiau jaunimo turinčio rajonuose – nekisti ar net mažėti.

Būtina saugotis

Mažeikiuose dirbanti gydytoja pulmonologė Albina Kiudulienė „Santarvei“ pasakojo, kad mūsų rajonas pagal vėžinių susirgimų skaičių nėra išskirtinis – šis rodiklis didėja visoje šalyje.
Kaip pagrindines plaučių vėžio susirgimo priežastis gydytoja vardijo pavojingas darbo sąlygas: žmonės, dirbantys metalo apdirbimo, stogų dengimo, automobilių tvarkymo, dažymo ir kitose panašiose pramonės šakose, privalo naudoti respiratorius, kitas apsaugos priemones.
„Šiuo metu intensyviai keičiami asbestiniai stogai ir labai bijau, kad dalis darbininkų susirgs vėžiu, nors jie jauni, bet nelabai naudoja apsaugos priemones“, – akcentavo gydytoja, pripažinusi, kad dažniausiai susergame nuo to, „ką prikvėpuojame“. Tačiau yra daugybė įvairiausių teorijų.
Taip pat didelė rizika plaučių vėžiu susirgti yra rūkaliams. Su šia liga pastaruoju metu susiduria vis daugiau moterų, nes rūkymas tarp jų populiarėja.

Privalu mesti rūkyti

Gydytoja pakartojo visiems žinomą frazę: jei pats nesisaugosi, niekas ir neapsaugos. Jos teigimu, žmonėms patiems turi rūpėti, kuo jie kvėpuoja, pavojingus darbus dirbti su apsaugos priemonėmis, nes vėžys gali išsivystyti nuo pavojingų chemikalų, naudojamų įvairiausiose pramonės šakose ar buityje.
„Taip pat žmonės, norėdami apsisaugoti nuo vėžio, privalo mesti rūkyti – bet kokio amžiaus, nes mesti rūkyti niekada nėra vėlu“, – akcentavo gydytoja, pasakojusi, kad rūkyti gydytojai leidžia tik jau paskutinės stadijos vėžiu sergantiems žmonėms. Tokiu atveju mažai ką galima pakeisti, o rūkymas yra itin stipri priklausomybė.
A. Kiudulienė pridūrė, kad svarbus faktorius yra ir paveldimumas: jei kas nors iš giminaičių sirgo vėžiu, būtina tirtis dažniau.
Susirgimų trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniais navikais skaičius Mažeikiuose pastarąjį dešimtmetį išlieka stabilus, jis net kiek žemesnis nei bendras Lietuvos vidurkis.
Susirgimų 100 tūkst. gyventojų nuo 2001 iki 2011 metų vidutiniškai padaugėjo penkiolika ir 2011-aisiais jau siekė 52 susirgimus, o bendras Lietuvos vidurkis buvo 55 susirgimai 100 tūkst. gyventojų.

Didesnė rizika – sirgusiesiems tuberkulioze

A. Kiudulienė pasakojo, kad plaučių vėžys yra vienas pavojingiausių iš visų onkologinių susirgimų, todėl, nustačius šią ligą, prognozės retai būna džiugios – žmonės po diagnozės vidutiniškai išgyvena tik apie penkerius metus.
„Daugiausia tenka susidurti su pažengusiomis vėžio formomis. Rečiau – su antros, o su trečios stadijos vėžiu – dažniausiai“, – pasakojo gydytoja, akcentavusi, kad pastebėjus simptomus yra būtina iš karto kreiptis į gydytojus.
Pagrindinis plaučių vėžio simptomas –  atsikosėjimas krauju. Jei žmogus kosėja krauju, reikia nedelsiant kreiptis į gydytojus ir išsitirti.
„Apskritai simptomai yra bendri – kosėjimas, dusulys, prastas apetitas, silpnumas, svorio kritimas. Gali būti karščiavimas, skausmai“, – vardijo specialistė, pridūrusi, kad labiau rūpintis vertėtų žmonėms, sirgusiems tuberkulioze ar turėjusiems kitokių operacijų, nes vėžys dažnai vystosi randuotose vietose.

Taiko biologinę terapiją

Gydytoja pulmonologė pasakojo, kad ir atrandant naujus preparatus ir gydymo būdus plaučių vėžį retai kada pavyksta sėkmingai išgydyti.
Šiuo metu liga vis dažniau gydoma taikant biologinę terapiją (šiuo būdu siekiama tiksliai paveikti vėžinę ląstelę, nepaveikiant sveikųjų – R. S.), tačiau susilpnėjus imunitetui pacientas gali susirgti tuberkulioze, todėl šio metodo jam nebegalima taikyti.
„Žmogui pasiseka, jei tai – gerybinis vėžys, žinoma, jie yra gydomi priklausomai nuo stadijos, nuo amžiaus, bendros sveikatos būklės“, – pasakojo specialistė, tačiau pabrėžė, kad net ir gerybinis vėžys kartais gali atsikartoti, kitaip progresuoti. Ir gydymas tuomet jau nebepadėtų.

Moteriška laikoma  liga serga ir vyrai

Prieš krūties vėžį kovojančios Agnės Zuokienės įsteigto „Rožinio kaspino“ autobusėlio projekto vadovė Jovita Masiulienė „Santarvei“ pasakojo, kad Lietuvoje krūties vėžys yra viena labiausiai tarp moterų paplitusių vėžinio susirgimo formų.
Net penktadalis moterų navikinių susirgimų – krūties vėžys. Statistika rodo, kad šia vėžio forma iš 100 sergančiųjų suserga ir vienas vyras.
„Susirgimo vėžiu priežasties nežino nei gydytojai, nei mokslininkai, yra tik rizikos veiksniai, būdingi visiems onkologiniams susirgimams: rūkymas, prasta mityba, sporto trūkumas, o šnekant apie krūties vėžį – negimdymas, nemaitinimas krūtimi“, – pasakojo J. Masiulienė ir pridūrė, kad dažniau tirtis rekomenduojama žmonėms, kurie turėjo artimų giminaičių, sirgusių šia liga. Svarbus rizikos veiksnys yra ir paveldimumas.

Lankosi ir Mažeikiuose

Projekto vadovė džiaugėsi, kad moteris pavyksta nesunkiai įtikinti atvykti ir pasitikrinti. „Rožinio kaspino“ autobusėlis Mažeikių rajone lankosi kasmet nuo 2003-ųjų.
Nemokamai susipažinti su krūties vėžio požymiais, išmokti pirmąją savityros pamoką bei pasikonsultuoti su onkologais galėjo Mažeikių, Sedos, Tirkšlių, Balėnų, Krakių, Viekšnių, Kalnėnų ir Židikų moterys.
„Projektas yra žinomas, moterys noriai tikrinasi. Kiek per vieną atvykimą pajėgiame patikrinti, tiek moterų ir apžiūrime“, – pasakojo J. Masiulienė.
Iš viso per dešimtmetį buvo patikrinta per 800 Mažeikių rajono moterų, dešimčiai iš jų rasti krūties vėžio požymiai. Jos nusiųstos tolesniems tyrimams ir gydymui.
Vadovė pridūrė, kad kartais pasitikrinti ateina ir vyrai, ir tai yra džiugu, nes šios formos vėžiu retais atvejais suserga ir jie.

Lietuvos sveikatos rodiklių sistemos duomenys

6 Atsakymai į “Vėžio išvengsime tik tikrindamiesi ir saugodamiesi”

  1. jo parašė:

    Siandien ,nerado.Ryt,jau atsirado….vezys! Sitoks masiskas ir greitas patikrinimas?

  2. Ona parašė:

    Ko cia po laiko ir berasinet? Jau kelinti metai tas autobusiukas atvyksta ir niekur apie tai is anksto nepranesama.Kad ta ir ta diena pardavines visciukus , tai zinome visi, nes tai komercija, o apie autobusiuka nieko, nes cia tik atitinkamu rengeju , ”pliusiuku rinkeju” akcija.’

  3. Daktaras parašė:

    Gydytojai žino dvi diagnozes ,,poxui”ir ,,pisdec”

  4. taip visada parašė:

    Visada parašo tik post factum…Negi sunku įdėti skelbimą,kad žinotų apie tokias akcijas iš anksto , o ne joms pasibaigus.Taigi šiuo atveju straipsnis nulinis…

  5. jooo parašė:

    Tikrai? Kas žinojo, kad bus tas autobusiukas?

  6. įdomu parašė:

    Pasitikrinti galėt galėjo, bet kada tai buvo? Kažkaip niekur nesimatė pranešimų. O gaila…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*