Viekšniuose pasirodė daržų kenkėjai – šliužai

Autoriaus nuotrauka

Viekšnių miestelio Laižuvos gatvės gyventojai sunerimę: jau trečius metus jų sodybas, daržus atakuoja šliužai, kurie naikina derlių, graužia beveik visus daržo augalus.
Viekšniškiai išbandė daugelį jų naikinimo būdų, bet šie gyviai labai atsparūs. Efektyviausia priemonė – juos rinkti ir naikinti, bet tai daryti reikia visiems iš karto, o kai kas į kaimynų raginimus nereaguoja, tad šliužai veisiasi ir toliau.

Kasmet daugėja

Laižuvos gatvės gyventojos pasakojo, kad daržų ir augalų kenkėjai, panašūs į sraiges, tik neturintys kiauto šliužai, aptinkami aštuoniose jų gatvės sodybose, jie jau persimetė ir į kaimyninę Žaliąją gatvelę.
Viena pirmųjų šiuos gyvius savo darže aptiko Zita Ulmienė. Paskui jų pradėjo rasti ir kaimynai. Pirmaisiais metais šliužų buvo nedaug, dabar kasmet jų daugėja. Viekšniškės moterys spėja, kad šliužai atsirado po to, kai vienas kaimynų prieš kelerius metus pasisodino iš užsienio parsivežtus medelius.
„Keturiasdešimt metų gyvenu, tokių dalykų nebuvo. Jei nenaikintum, nieko negalima pasodinti, pasėti – viską nuėda. Braškes ir net jų lapus graužia. Jau girdėjau, kad šie gyviai gali nugraužti ištisus pasėlius. Ko tik mes nedarėme, niekas nepadeda – kenkėjai veisiasi toliau. Geriausias būdas juos rinkti ir naikinti, bet tai turi daryti visi. Dabar vieni naikina, o pas kitus jie veisiasi ir plinta iš naujo“, – kalbėjo Z. Ulmienė.

Deivido MAKAVIČIAUS nuotr.

Niekas nepadeda

Viekšniškės vardijo, kokiais būdais bandė šliužus naikinti: rinko ir dėjo į indelį su nuodais, kuriais naikino kolorado vabalus – šliužai išbuvo indelyje dvi dienas ir liko gyvi, barstė dirvą pelenais – tie juos sustabdo, bet kai palyja, gyviai keliauja toliau. Kenkėjai nebijo jokių nuodų: iš vaistinės pirko specialius chemikalus – ir tie nepadeda.
„Vienintelis būdas juos rinkti, o paskui apipilti su druska – tada šliužai žūva. Kai jų tiek daug, druskos reikia nemažai, o tai kainuoja. Praėjusiais metais nedideliame plote surinkau jų pilną kibirą. Rugpjūčio mėnesį jie užauga labai dideli – iki dešimties centimetrų ilgio. Anksčiau kaimynas nupjaudavo žolę ir ją palikdavo – jiems ten labai patogu veistis. Dabar žalieną kažkur išveža – vadinasi, tų gyvių atsiras ir kitur“, – viena per kitą savo pastebėjimus žėrė moterys.
Dėl savo bėdų jos kreipėsi į miestelio seniūną, šis žadėjo kaip galėsiąs padėti.

Patarimus, kaip atsikratyti šių gyvių, skaitykite laikraštyje.