Vienam festivaliui – dvi programos

Prieš tarptautinį Mažeikių festivalį susiginčijo dvi skirtingas programas pristatę rengėjai.
Rengiant jubiliejinį Tarptautinį meno festivalį Mažeikiuose, rajono valdžiai buvo pateiktos net dvi programos.
Organizacinės komisijos nariai pasiskirstė į dvi stovyklas: vieni palaikė pigesnę, bet „žemesnio meninio lygio“ programą, kiti – trigubai brangesnę, kuriai nežinia iš kur reikėtų gauti finansavimą.
Po valdžios atstovų raginimų organizatoriams atsisakyti ambicijų, šiandien turėtų paaiškėti, ar iš dviejų programų pavyks sudėlioti vieną.

SKIRTINGAI
ĮVERTINTOS
Pirmą kartą per Tarptautinio meno festivalio egzistavimo metus rajono valdžiai buvo pristatyti du renginių projektai.
Pirmąją programą pateikė Kultūros centro direktorė Krista Kinčienė.
Jos pasiūlytame variante už 22 tūkst. litų (tiek kainuotų festivalio organizavimas) mažeikiškiai turėtų progą dalyvauti devyniuose renginiuose, dėl pasirodymų su atlikėjais jau apsitarta.
Festivalio meno vadovo Sauliaus Sondeckio ir jo pavaduotojo Ričardo Grušo pateiktos programos įgyvendinimas atsieitų per 70 tūkst. litų.
R. Grušas „Santarvei“ paaiškino: kadangi buvo pasakyta, kad festivalio dėl lėšų stygiaus šiemet nebus, tad programoje pateikti renginiai su atlikėjais kol kas nesuderinti.
Savivaldybės vadovai susidūrė su dilema: pirmuoju atveju Kultūros centro parašytą programą puse reikiamos sumos parems Kultūros ministerija, o kur rasti finansavimą antrajai, neaišku.
Savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius priminė, kad apie galimybę skirti tokius pinigus iš rajono biudžeto, nėra nė kalbos. Be to, festivalio rengėjai finansavimo neteko ir iš bendrovės „ORLEN Lietuva“ – ši atsisakė būti generaline renginio rėmėja.
Šiuo metu planuojama, kad festivaliui teks papildomai surasti apie 40 tūkst. litų.

SUABEJOJO „LYGIU“
Dauguma susirinkusios organizacinės komisijos narių buvo linkę pritarti jau dalinį finansavimą turinčiai Kultūros centro programai.
Festivalio meno vadovo pavaduotojas R. Grušas piktinosi, kodėl ši programa nebuvo suderinta su profesoriumi S. Sondeckiu.
„Tie projektai rašomi rudenį, tada mes dar neturėjome tikslios programos. Kai mus per žiniasklaidą pakritikavo, kad praėjusiais metais nerašėme projekto, šiemet parašėme ir netikėtai gavome finansavimą“, – paaiškino Kultūros centro vadovė.
R. Grušui ne kartą suabejojus teikiamų renginių kokybe, K. Kinčienė susirinkusiųjų klausė, ką daryti su pinigais. Moteris įvardijo du kelius: arba mažeikiškiai turi įvykdyti jau pateiktą programą, arba grąžinti ministerijos skirtus pinigus.
Po diskusijų Savivaldybės meras Antanas Tenys palinkėjo susitaikyti šalia sėdėjusiems kaimynams ir iš dviejų programų sudaryti vieną, t. y. Kultūros ministerijos remiamą projektą papildyti S. Sondeckio bei R. Grušo siūlomais koncertais. Šiems pasirodymams būtų ieškoma papildomų lėšų.
„Šiandien turime situaciją, kokią turime. Reikia patiems dirbti. Žinoma, galima ateiti ir pasakyti: rytoj gali reikėti pusantro šimto tūkstančio, idėją turiu, bet nežinau, kaip ją įgyvendinti. Jeigu tos dvi pusės ras bendrą kalbą ir padarys bendrą programą, suderins su maestro, viskas bus išspręsta“, – sakė meras ir pridūrė, jog kitame posėdyje (šiandien – K. V.) lauks bendro darbo rezultatų.

SPRENDIMO NERADO?
Abiejų programų autoriai vakar „Santarvę“ patikino, kad prie bendro stalo susėdo. Tačiau apie derybų rezultatus pašnekovai kalbėjo skirtingai.
R. Grušas pasakojo, kad po ilgų diskusijų nuspręsta nenusileisti iki „popsinio“ lygio.
„Čia buvo programa surinkta taip: kokią gaunu, tokią imu. Negalima taip rinkti. Festivalis būtinai turi turėti stambesnę įžangą, atidarymo koncertą ir užbaigimą. Atmetėme bet kokius populiariosios muzikos kolektyvus“, – užtikrintai apie festivalio turinį kalbėjo R. Grušas.
Jis dar komisijos nariams buvo užsiminęs, kad profesorius S. Sondeckis niekada gyvenime nesutiktų, kad festivalyje skambėtų A. Šabaniausko bei D. Dolskio muzika.
K. Kinčienė dėl bendro darbo rezultatų nebuvo tvirtai įsitikinusi. Atsakingieji už festivalio meninę dalį reikalauja išbraukti kelis suplanuotus koncertus. Be minėto vakaro su A. Šabaniausko bei D. Dolskio muzika, tektų atsisakyti atlikėjų iš Bulgarijos bei Vokietijos.
„Mes esame dėkingi profesoriui Sondeckiui, kad jis, kaip garbės pilietis, pasišovė daryti tuos festivalius. Mes patys jį paskyrėme meno vadovu, kad mums padėtų sudėlioti programą. Tačiau mes esame pajėgūs patys susirasti atlikėjus. Taip, negalima nusileisti kartelės, bet aš nematau to lygio žemumos“, – direktorė nenusileido oponentų replikoms dėl „žemo lygio“ repertuaro.
K. Kinčienė sakė siekianti būti geranoriška, tačiau abejoja, ar dėl programos pavyks susitarti.
Vakar po pietų direktorė patikslino: „Mūsų kolektyvo išvada tokia: mes tai, ką esame susiplanavę, vykdysime. Nesvarbu, ar tai bus festivalio rėmuose, ar ne. Mūsų siūlymas – programoje viską palikti bei praplėsti. Jeigu leis, prašysime, kad ir su bilietais galėtume organizuoti koncertus. Tokiu atveju festivalis būtų turtingesnis, be to, negalime prarasti žodžio „tarptautinis“.

KAINOS SKIRIASI
Pagal Kultūros centro projektą festivalis turėtų tilpti į du mėnesius – rugsėjį ir spalį. Tuo tarpu pagal S. Sondeckio bei jo pavaduotojo R. Grušo sudarytą planą festivalis jau turėtų būti prasidėjęs: liepos 14ąją buvo numatytas Lenkijos vargonininko koncertas.
Festivalio meno vadovo pavaduotoją R. Grušą iki šiol stebina, kodėl finansavimą laimėjusiame projekte nėra įtraukti jų pasiūlyti renginiai, nors programą Kultūros centrui buvo pateikęs metų pradžioje.
Į tokius priekaištus festivalio organizacinės komisijos posėdžio metu centro direktorė K. Kinčienė replikavo: „Mums nė vienas koncertas neišeina už šituos pinigus.“
Meno vadovų paruoštoje programoje vien festivalio atidarymo koncertas su Valstybiniu simfoniniu orkestru atsieitų 20 tūkst. litų. Tiek pat pinigų numatoma ir baigiamajam koncertui.
K. Kinčienė džiaugėsi, kad, tarpininkaujant Lietuvos nacionalinei filharmonijai, atlikėjus pavyktų prisikviesti už simbolinį atlygį.
Pavyzdžiui, M. K. Čiurlionio styginio kvarteto koncertas su soliste Judita Leitaite atsieitų pusantro tūkstančio litų. Tuo tarpu meno vadovai į savo programą šį kvartetą taip pat buvo įtraukę. Tik kvarteto pasirodymas su kitu solistu būtų atsiėjęs kone penkis kartus daugiau.
R. Grušas paaiškino, kad jų pateiktų renginių kainos yra didesnės, tačiau siekiama į Mažeikius atvežti kokybišką muziką.

FILMAS –
APIE MENO VADOVĄ
Organizacinės komisijos narių reakcijos sulaukė R. Grušo ginamos programos dalis – norima už 5 tūkst. litų atlygį mažeikiškiams parodyti filmą, skirtą profesoriaus S. Sondeckio gyvenimo pedagoginei ir meninei veiklai apžvelgti. („Santarvės“ žiniomis, pastaruoju metu suma už šį filmą sumažėjo iki tūkstančio litų.)
Tarybos narė Judyta Čejauskienė viliasi, kad tęsiant diskusijas dėl dviejų programų sutraukimo į vieną nebus keliamos kainos.
„Matote, Kultūros centrui mes turime būti dėkingi, kad jie atlikėjus sugebėjo gauti pačiomis pigiausiomis sąnaudomis. O kada matau, kad filmas vertas trijų koncertų, tai tada atrodo labai negražiai“, – pastebėjo politikė.
Po tokių pastebėjimų R. Grušas „Santarvę“ patikino, kad kritikuoti sumanymą rodyti filmą gali tik tie, kurie „nenori mąstyti plačiau“.
„Profesorius yra mūsų krašto garbės pilietis. Kiek yra žmonių, kurie nelabai ką pasakytų apie jo pedagoginę, kultūrinę veiklą, jo nuveiktus darbus. Manau, kad čia nuostabiausia edukacinė programa“, – teigė pašnekovas.
Kultūros centro direktorė K. Kinčienė priminė, kad šis filmas buvo rodomas per nacionalinę televiziją. Tad organizatoriai neatmeta galimybės filmą tokiu pat būdu pateikti ir mažeikiškiams – keliskart parodyti per vietinę Mažeikių televiziją.
Sigito STRAZDAUSKO nuotr.: Festivalio meno vadovas S. Sondeckis ne kartą yra pabrėžęs, kad svarbu nenuleisti kokybės kartelės, kad kiekvienas festivalis nebūtų prastesnis už praėjusį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*