Nuotr. iš redakcijos archyvo
Nuo šių metų pradžios specialiame tinklalapyje www.produktukainos.lt pradėta viešai skelbti oficiali informacija apie svarbiausių maisto produktų kainas, taikomas didžiuosiuose prekybos tinkluose. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tyrimas parodė, kad ši priemonė pasiteisino – daugelio maisto produktų kainos šalies parduotuvėse šiek tiek mažėjo arba išliko panašaus dydžio kaip ir prieš metus.
Lyginant su kaimyninėmis valstybėmis, Lietuvoje kainos augo mažiausiai.
Kainos – įvairių maisto produktų
Dar praėjusį rugsėjį Vyriausybė nusprendė imtis priemonių didinti konkurenciją mažmeninės prekybos srityje ir viešai skelbti svarbiausių produktų kainas didžiuosiuose prekybos tinkluose: „Maxima“, „Iki“, „Norfa“, „Rimi“ ir „Lidl“. Iki šių metų pradžios buvo viešinamos apibendrintos gaminių kainos, nenurodant konkretaus prekybos tinklo.
Viešai skelbiamos 20 pavadinimų mėsos, pieno gaminių, kiaušinių, aliejaus ir riebalų, įvairių daržovių, duonos ir grūdų produktų kainos, pateikiamas savaitės pokytis.
Pagal patvirtintą metodiką, prekybos tinklų parduotuvėse esančias kainas fiksuoja ir skelbia valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
Vidutinė mažiausia būtiniausio maisto produkto kaina atitinkamame prekybos tinkle apskaičiuota panaudojant 3 mažiausias kainas, registruotas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus ir Marijampolės miestuose esančiose šio prekybos tinklo parduotuvėse. Būtiniausių maisto produktų vidutinėms mažiausioms kainoms apskaičiuoti neįtraukiamos akcijų kainos.
Daugiau informacijos
Informaciniame tinklalapyje jau skelbiamos ne tik produktų krepšelio kainos skirtingose parduotuvėse, bet ir informacija, kokia tos kainos dalis atitenka produkcijos gamintojams ir prekybininkams.
Nuolatiniai informacinio portalo lankytojai pastebėjo, kad jis neseniai atsinaujino. Tinklalapis tapo labiau „draugiškas“ vartotojui. Jame galima sužinoti maisto produktų kainas, pasirinkus vieną ar kelis produktus iš pateikto sąrašo, peržiūrėti jų vidutines kainas, kainų pokytį pasirinktu laikotarpiu, skaityti žemės ūkio ir maisto produktų vidaus ir užsienio rinkų apžvalgas, analizuoti kainų grandines, naudojant interaktyviose lentose pateiktą informaciją.
Skelbiama, kad tobulinant portalą planuojama sukurti galimybę susidaryti individualų maisto produktų krepšelį iš pateiktų produktų sąrašo, palyginti pasirinkto laikotarpio vidutines kainas, sužinoti, kaip jos keitėsi.
Džiaugiasi sutaupantys laiko
Apie produktų kainų viešinimo būtinumą prieš porą mėnesių kalbėjo žemės ūkio ministras Giedrius Surplys.
„Gyventojų išlaidos maistui sudaro nemažą dalį visų išlaidų, o daugiausia jo nuperkama penkių didžiausių prekybos tinklų parduotuvėse. Pradėjus skelbti pagrindinių maisto produktų kainas juose, pirkėjai turės kur kas aiškesnį vaizdą, kur kokios kainos yra“, – teigė ministras.
Tie gyventojai, kurie naudojasi viešinama informacija, patenkinti galimybe paspaudus kelis kompiuterio klaviatūros mygtukus sužinoti svarbiausių produktų kainas iš karto penkiuose prekybos centruose.
Verslininkas iš Vilniaus Dalius Puidokas pastebėjo, kad dabar apsipirkimui sutaupo laiko, o tai esą irgi pinigai. Tam jo šeima įpratusi skirti savaitgalius. Anksčiau, rinkdamasis, į kurį prekybos centrą važiuoti, peržiūrėdavęs jų svetaines, lygindavęs norimų įsigyti produktų kainas.
„Dabar pačiam nebereikia tuo užsiimti, atsidarau tinklalapį www.produktukainos.lt ir randu visą susistemintą informaciją“, – džiaugėsi pašnekovas.
Prekybos centre pakalbintas jaunas vyras Vladas Rekašius teigė girdėjęs ir skeptikų pasisakymų dėl viešinamų kainų – esą dėl to maisto produktai nepinga.
„Manau, kad taip kalba tie, kurie nėra bandę paanalizuoti viešai skelbiamų kainų. Būtina kuo daugiau kalbėti apie galimybę pasitikrinti kainas specialiame tinklalapyje. Jeigu pirkėjai „keliaus“ paskui kainas, aukštesnes kainas laikantys prekybos centrai taip pat turės atpiginti parduodamus maisto produktus“, – įsitikinęs vyras.
Vertinimai įvairūs
Kad kelis pastaruosius mėnesius daugelio maisto produktų kainos šalies parduotuvėse šiek tiek mažėjo arba išliko panašaus dydžio kaip ir prieš metus, rodo ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tyrimas.
„Visi duomenys rodo, kad maisto kainų augimas Lietuvoje pastaruoju metu sulėtėjo, o praėjusį gruodį po ilgo laiko netgi fiksuotas kainų kritimas. Jei tai nutiko dėl to, kad prekybininkai ėmė taikyti nuolaidas, – puiku. Pirkėjams nuo to tik geriau“, – kalbėjo žemės ūkio ministras G. Surplys, tyrimo rezultatus pristatydamas Vyriausybės posėdyje.
Paviešinus tyrimo rezultatus, pasipylė įvairūs jų vertinimai. Kritiškai nusiteikusieji bandė sumenkinti kainų viešinimo svarbą, Vyriausybės pradėtą kainų stabilizavimo programą.
„Mes nesiekiame prisiimti nuopelnų dėl kainų mažėjimo, sunku rasti priežastinį ryšį. Bet viešas kalbėjimas, kad su aukštomis kainomis kovosime, paspaudė prekybininkus. Nesvarbu, kam atitenka laurai, svarbiausia – laimi pirkėjas“, – savo nuomonę viešose diskusijose išsakė ministras.
Tyrimo rezultatai – vartotojo naudai
Žemės ūkio ministerijos pranešime skelbiama, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras analizavo kainas laikotarpiu nuo praėjusių metų spalio iki šių metų sausio. Per šį laiką tamsios duonos, batono, kiaulienos, vištienos kainos sumažėjo, galvijienos, geriamojo pieno ir sūrio kainos kito nežymiai, padidėjo kiaušinių, sviesto mažmeninės kainos.
Gruodžio mėnesį, maisto kainoms kylant kaimyninėse šalyse ir vidutiniškai ES, Lietuvoje užfiksuotas jų mažėjimas.
Apskritai per tuos keturis mėnesius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, maisto kainos padidėjo 0,2 proc. Lietuvoje šis kainų augimas buvo mažiausias, lyginant su kaimyninėmis šalimis ir Europos Sąjungos vidurkiu.
Naujausiais „Eurostat“ duomenimis, šių metų sausio mėn. Lietuvoje kainos neaugo, tuo metu Latvijoje ir Estijoje metinis augimas siekė daugiau kaip 1,4 proc. (Latvijoje – 1,4 proc., Estijoje – 1,8 proc.).
Šiuo metu Lietuvoje maisto kainų lygis siekia maždaug 80 proc. ES vidurkio ir turi tendenciją prie jo artėti. Latvijoje ir Estijoje maisto kainų lygis siekia maždaug 90 proc. ES vidurkio, o Lenkijoje nesiekia 70 proc.
