Lietuvos banko duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. kredito unijų indėliai siekė beveik 300 mln. litų ir toliau buvo pagrindinis LCKU turto finansavimo šaltinis. Eltos nuotr.
Ūkio banko ir dviejų kredito unijų veiklos sustabdymas nepaveikė klientų pasitikėjimo, tikina Sedos ir Mažeikių kredito unijų vadovės.
Dauguma unijų – susivienijusios
Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) paskelbė, kad Lietuvos banko sprendimas laikinai apriboti Ūkio banko veiklą su šios sistemos kredito unijomis nesusijęs ir neturi įtakos jų veiklai.
Iš šiuo metu veikiančių 75 kredito unijų 63 yra Lietuvos centrinės kredito unijos narės, 12 kredito unijų LCKU nepriklauso.
LCKU priklauso ir trys mūsų rajone veikiančios unijos: Sedos, Mažeikių ir Naftininkų.
Lemia bendruomeniškumo principas
Sedos kredito unijos administracijos vadovė ir valdybos pirmininkė Rima Danilevičienė „Santarvei“ sakė, kad nei sustabdžius dviejų šalies unijų veiklą, nei uždarius Ūkio banką unija blogų pokyčių – klientų nepasitikėjimo – nepajuto. „Iš mūsų neišėjo nė vienas indėlininkas“, – akcentavo vadovė.
Pasak R. Danilevičienės, mažosios kredito unijos – bendruomeninis „produktas“, žmonės žino, kas vadovauja, kas atstovauja, paskolų laiduotojai – dažniausiai tos aplinkos žmonės, šeimų nariai, tad jie rūpinasi, kad paskolos būtų laiku padengiamos.
„Kooperacijos idėja gyva būtent tokioje lokalioje aplinkoje, kur žmonės bendruomeniški, vienas už kitą jaučiasi labiau atsakingi“, – apibendrino pašnekovė.
Sedos unijos vadovė akcentavo, kad junginys – Lietuvos centrinė kredito unija – yra kiekvienos unijos saugumo garantas. „Prie centrinės unijos sukurtas stabilizacijos fondas, į kurį, kaip ir į indėlių draudimo fondą, mes kiekvieną mėnesį pervedame pinigų. Stabilizacijos fondas – tai lyg pagalvė, kuri amortizuoja skyrių finansines nesėkmes“, – sakė R. Danilevičienė, kuri yra šio fondo komiteto pirmininkė.
Ir padeda, ir kontroliuoja
Mažeikių kredito unijai vadovaujanti Erika Žylienė sakė, kad administracija sulaukė mažeikiškių skambučių, kai buvo sustabdyta Nacionalinės kredito unijos veikla. Tuomet ji savo iniciatyva apsilankė vietos radijo stotyje ir atsakė į mažeikiškių klausimus.
„Nežinau, ar tai turėjo įtakos, ar kiti veiksniai, bet nė vienas iš indėlininkų nepasitraukė, nė vienas neišstojo“, – svarstė veiklos dešimtmetį šiemet švęsiančios unijos vadovė.
Jos teigimu, nereikėtų lyginti mūsų rajone veikiančių kredito unijų su liūdnai pagarsėjusiomis Nacionaline kredito unija ar „Švyturio taupomąja kasa“.
„Tos unijos, kurios pastaruoju metu skamba per televiziją, yra pavienės, niekam nepriklauso, teikia tik indėlių paslaugas arba skolina. Centrinės kredito unijos narės klientams siūlo gana įvairų paslaugų portfelį, be to, LCKU sistema vykdo kontrolę ir suteikia paramą esant reikalui“, – akcentavo E. Žylienė.
Pagrindinis finansavimo šaltinis – indėliai
Metų pradžioje Lietuvos banko licenciją vykdyti veiklą turėjo 77 kredito unijos, vienijusios beveik 146 tūkst. narių, dviejų veikla sustabdyta. Pernai pradėjo veikti trys naujos kredito unijos.
Kaip pranešė Lietuvos bankas, neaudituotų ataskaitų duomenimis, pernai LCKU uždirbo 383 tūkst. Lt pelno. Didžiausią įtaką unijos veiklos rezultatui turėjo palūkanų pajamos, gautos už investicijas į Vyriausybės vertybinius popierius.
Lietuvos banko duomenimis, 2013 m. sausio 1 d. kredito unijų indėliai siekė beveik 300 mln. litų ir toliau buvo pagrindinis LCKU turto finansavimo šaltinis.
Persvarstyti reikalavimai
Lietuvos bankas taip pat praneša, kad siekiant užkirsti kelią ateityje atsirasti didesnių problemų ir sumažinti riziką, jis persvarstė reikalavimus kredito unijoms ir taikys naujus veiklos saugiklius. Kaip saugos pagalvė turėtų veikti nustatytas naujas padengimo likvidžiuoju turtu rodiklis. Be to, nuo vasario 1 d. didžiausios paskolos suma vienam skolininkui apribota iki 500 tūkst. litų.
Lietuvos banko valdyba praėjusių metų lapkritį įpareigojo kredito unijas viešai interneto svetainėse skelbti išsamias metines finansines ataskaitas.
„Kredito unijos yra kooperatiniais pagrindais veikiančios kredito įstaigos, tačiau kai kurios iš jų itin sparčiai besiplėsdamos atitolo nuo klasikinio kredito unijos apibrėžimo, o jų veikla tampa rizikinga, ypač tai pasakytina apie klientų rizikos vertinimą“, – žiniasklaidai sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Egzaminavo vadovus
Lietuvos banko iniciatyva pirmą kartą kredito unijų vadovams buvo surengtas specialus egzaminas. Jo metu net šeši vadovai nesurinko reikiamo balų skaičiaus ir negalės eiti pareigų.
„Egzamino rezultatai patvirtino mūsų abejones, kad unijos vadovams trūksta reikalingų žinių šioms pareigoms eiti“, – konstatavo V. Valvonis.
Mūsų rajone veikiančių kredito unijų vadovai nebuvo egzaminuojami.
Lietuvos banko valdyba pernai pakeitė Leidimo tapti kredito unijos vadovu išdavimo taisykles, nustatydama griežtesnius kvalifikacijos ir patirties reikalavimus kredito unijų vadovams. Nustatyta, kad tais atvejais, kai pretendentas į kredito unijos vadovus neatitinka minimalių nustatytų reikalavimų, jam reikia laikyti egzaminą. Specialų egzaminą privalo laikyti ir tie kredito unijų vadovai, kurių kvalifikacija kelia abejonių.
