JK pasitraukimas nebūtų katastrofiškas mūsų šalies žemės ūkiui

Ketvirtadienį britai referendume balsuos dėl vadinamojo “Brexit”. EPA-ELTA nuotr.

Jungtinės Karalystės galimas pasitraukimas iš Europos Sąjungos kelia vis daugiau klausimų mūsų šalies žemdirbiams, kokią įtaką britų pasitraukimas padarytų Europos Sąjungos bendrajai žemės ūkio politikai, finansinei paramai.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys agroverslo portalui „Agrota“ sakė manąs, kad Didžiosios Britanijos pasitraukimas nebūtų katastrofiškas mūsų šalies žemės ūkiui.
„Esame maži ir palyginti su ES narėmis senbuvėmis gauname mažesnes išmokas. Tad pirmiausiai Didžiosios Britanijos netektį turėtų pajausti 15 Vakarų Europos valstybių ūkininkai, o mes vargu ar dar labiau būsime skriaudžiami“, – kalbėjo A. Gapšys.
Jis tikino, kad būtina galvoti ne apie tai, kiek galime gauti iš kokios nors šalies, bet patys kurti gerovę.
„Tam išteklių žemės ūkis tikrai turi: vis dar mažesnis produktyvumas įvairiuose sektoriuose, taip pat lyginant su ES vidurkiu dar labai mažos ir žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos“, – sakė A. Gapšys.
Jis taip pat pabrėžė, kad būtina ruoštis ir kitam iššūkiui po 2020 m., kai gali sumažėti parama iš įvairių plėtros fondų.

ES skiria per daug lėšų žemės ūkio paramai?

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis viliasi, kad Jungtinės Karalystės gyventojai pasisakys už šalies pasilikimą ES.
Tačiau kad ir kaip būtų, jo nuomone, ES skiria per daug lėšų žemės ūkio paramai ir per mažai švietimui, inovacijoms, socialinei sanglaudai ir kitokioms svarbioms sritims.
„Gyvename XXI amžiuje, o ne XX amžiaus viduryje, kuomet gimė bendra žemės ūkio politika“, – teigia N. Mačiulis.
Pasak jo, jei ne Bendroji žemės ūkio politika, tai maisto produktai Europos Sąjungoje būtų pigesni. Žemės ūkio dalis BVP sudaro tik 3 proc., darbo vietų skaičius žemės ūkyje sudaro dar mažiau, o gauna 40 proc. visų išmokų“, – sakė N. Mačiulis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

*