Šiais laikais Žolinę kiekvienas žmogus suvokia ir pamini atsižvelgdamas į savo gyvenimo būdą. Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Rugpjūčio 15-ąją švenčiame Žolinę. Šią dieną jau nuo seno žemei buvo dėkojama už subrandintą augaliją, derlių.
Įvedus krikščionybę šalyje ši data sutapatinta su Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų diena.
Žymi derliaus nuėmimą
Muziejininkė Jūratė Miliauskytė „Santarvei“ pasakojo, kad rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą. Kai javai jau būdavo nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, žemdirbiai džiaugdavosi užaugintu derliumi, atitinkamais ritualais dėkodavo už juos ir ruošdavosi artėjančiam rudeniui.
Pasak muziejininkės, labai svarbu iki šios datos būdavo nuimti derlių, o ypač javus.
„Visais laikais lietuviams svarbiausia buvo duona, todėl tikėta, kad pati skalsiausia ir skaniausia duona yra iškepta iš tų javų, kurie nupjauti ir suvežti dar prieš Žolinės šventę. Manyta, kad nespėjus laiku pasirūpinti javais, duona jau bus ne tokia skalsi“, – teigė J. Miliauskytė.
Pasak pašnekovės, šventės prasmė yra kiek pakitusi, nes šiais laikais nukulti javus turint techniką yra daug paprasčiau. Tačiau laikas, kada rūpinamasi šiuo derliumi, nepakito, todėl ši data vis dar svarbi žymint vienų darbų pradžią ir kitų pabaigą.
Dėmesys žolėms
Anot muziejininkės, visų kalendorinių švenčių, taip pat ir Žolinės ištakos yra agrarinės kultūros aplinkoje, todėl seniau šią dieną svarbiausia ir būdavo paminėti gyvenantiems kaime.
Šiais laikais, pasak pašnekovės, Žolinę kiekvienas žmogus suvokia ir pamini atsižvelgdamas į savo gyvenimo būdą. Tikinčiam žmogui šią dieną svarbu dalyvauti Mišiose, ūkininkams – pasidžiaugti užaugintu derliumi ir padėkoti už jį, o kiti artimą santykį su žeme stengiasi palaikyti nuolat.
Moterys nuo senų laikų per Žolinę rinkdavo gražiausias laukų gėles, vaistažoles, pindavo vainikus, nešdavo juos šventinti, o šio veiksmo svarba, pasak J. Miliauskytės, pastebima ir dabar.
„Žolių rinkimas ir nešimas svarbesnis kaimo gyventojams, tačiau ir mieste gyvenantys turi sodus, neturintys jų bent bute užsiaugina kokią žolelę, nes santykis su žeme mums buvo ir yra svarbus. Žolynų nešimas, parodant ne ką nusipirkai, o ką užauginai pats, perteikia ir santykį su žeme“, – įsitikinusi ji.
Svarbu paminėti
Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios kunigas Donatas Stulpinas „Santarvei“ sakė, kad tikintiesiems Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų diena – svarbi data.
Marijos dangun paėmimo dogma paskelbta 1950 m., tačiau liturginis įvykio minėjimas žinomas jau nuo V amžiaus.
Klebonas teigė, kad minint šią dieną didžiausias dėmesys yra skiriamas Švč. Mergelei Marijai, todėl
Šv. Mišių metu ji garbinama ir šlovinama.
Per iškilmes tikintieji į bažnyčią atsineša pašventinti įvairių žolių, nes šia švente, pasak kunigo, taip pat palydima vasara.
Kun. D. Stulpinas praneša, kad Šv. Mišios Mažeikių Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje per Žolinę vyks sekmadienio tvarka. Tikintieji į bažnyčią kviečiami 10.30, 12 ir 17 val.
