Į šį nedidelį, bet gražų miestą – Telšius
atvykau anksti,
tad dar yra laiko
ir pasižvalgyti.
Akį traukia sutvarkyta aplinka, abipus gatvių stovintys nedideli mediniai namukai ir už jų tyvuliuojantis
Masčio ežeras.
Čia rytoj prasidės piligriminis žygis. Keliausime iš Telšių
į Raseinius.
Jau matau keletą jaunuolių su kuprinėmis, besibūriuojančių
prie šv. Antano Paduviečio katedros.
Su nekantrumu
laukiu žygio pradžios.

Plati džiaugsmo šypsena nušviečia mūsų veidus,
kai išsiilgę sutinkame savo geriausią draugą.
Tada akimirksniu krentam jam į glėbį ir draugiškai pakštelim į lūpas. Turbūt daugelis esame patyrę
tą nuostabų draugystės bendrumo jausmą.
Kai ir be žodžių aišku – tu pripažintas,
tu tikras draugas.

Savo paskutinėje skiltyje bandžiau suprasti, kas yra toji visur apdainuojama ir taip hipių branginta laisvė? Ką reiškia būti laisvam vidumi ir išore, sutrypti stereotipus, brukamą dezinformaciją, laisvai ieškoti savasties ir pačiam kurti savo tapatybę.
Pažadėjau, kad ne tik kalbėsiu, bet ir mėginsiu tai įgyvendinti. Štai naujutėlė mano bandymų istorija su didžiule sutapimų grandine.
Kuprinė ant peties, atsidavimas maksimalizmui su vėjavaikiškumu už parankės ir rezultatas – neišdildomi vasaros įspūdžiai!