Laimutės Giedraitienės lūpomis ne kartą nuskambėjo susirūpinimas, kad žmonės nėra pasiruošę pasitikti vieną iš gyvenimo etapų senatvę. Jai apmaudu, jog mūsų valstybėje nesukurta sistemos, kad pagyvenę žmonės savo laiką galėtų leisti turiningai lankyti įvairius klubus, bendrauti, o ne vien varstyti gydymo įstaigų duris ar uždarbiauti turguje. Pamaldesni dar turi bažnyčią, o ką daryti kitiems?
Verslininkė L. Giedraitienė tikina, jog galima turiningai gyventi ir po to, kai atsisveikiname su darbo kolektyvu, kai vaikai palieka namus ir lyg paukščiai išskridę suka savo lizdus. Gyvenime ateina diena, kai į namus pasibeldžia nelauktos viešnios vienatvė, ligos. Jos įsitaiso greta išsigandusio, savo bute ar namo kambarėlyje besiglaudžiančio per 70 metų slenkstį perkopusio senolio ir tampa kasdien vis įžūlesnės bei reiklesnės. Gerai, jei senolis turi vaikų, kurie geba juo rūpintis, skirti jam savo laiko. Juk būtent tuomet, kai žmogus sulaukia garbaus amžiaus, kai turi laiko apmąstymams, pokalbiams, dažnai širdį suspaudžia širdgėla, nes artimiausi žmonės vaikai ar vaikaičiai neberanda tam laiko. Bėga laukimo ir ilgesio kupinos dienos, kamuoja bemiegės naktys, ir ne vien dėl fizinio skausmo...
Būtina keisti žmonių sampratą apie senatvę. Senatvė tik vienas gyvenimo etapų, kurį reikia nugyventi smagiai. Savo nugyventu gyvenimu tarsi užsitarnaujame orią ir garbingą senatvę, sako L. Giedraitienė. Jai būnant Vakarų Europoje dažnai tenka pasidžiaugti mielais, besišypsančiais, niekur neskubančiais ir visur suspėjančiais, gyvenimu besimėgaujančiais senjorais. Jų sutiksi muziejuose, teatruose, jaukiose kavinukėse. Savo tėvais, seneliais pasirūpino pirmiausia valstybė. Pavyzdžiui, Vokietijoje prieš dešimtmetį 50 tūkstančių gyventojų skaičiuojanti vietovė neturėjo senelių globos namų, dabar tokiose vietovėse jų priskaičiuojama apie dešimt. Lietuvoje steigiami valstybiniai, savivaldybių, bendruomenių ir privatūs senelių globos namai, tačiau ne visi jie asocijuojasi su gerų namų vardu, su gražia senatve.
Neseniai gyvuojanti viešoji įstaiga Senjorų Eldoradas skirta gyventi pensinio amžiaus žmonėms. Senjorų namai įkurti atokiame ir gamtos grožiu bei ramybe stebinančiame Pašusčių kaime, prie Šusties upelio tvenkinio. Ilgą laiką čia apsistodavo užsienio turistai dažniausiai gimtųjų namų ilgesio į Lietuvą šaukiami buvę jos vaikai. Apsistoję čia jie stebėdavosi ir džiaugdavosi natūralia gamta: čia gali išgirsti, kaip ošia beržas svyruoklis, tvenkinyje uodega pliaukšteli upėtakis, čia pat po langu gausu įvairių žolynų, įtrauktų net į Raudonąją knygą.
Tačiau ne vien ramybę ir natūralios gamtos prieglobstį garantuoja minėtieji senjorų globos namai. Pastate po išlakiais medžiais, kur dar prieš kelerius metus palaimą rasdavo užsienio turistai, sukurta jauki namų aplinka. Gyventojų patogumui dviviečiai, o norintiems visiško privatumo vienviečiai kambariai. Į visus gyventojų pageidavimus, lūkesčius bus maloniai atsižvelgta svarbiausia, kad čia atvykusieji jaustųsi patogiai. Nori gyventi kambaryje su savo baldais prašom, o bibliotekoje rasi daug per gyvenimo rūpesčius nespėtų perskaityti knygų.
Kur bebūtų šių namų gyventojai: bibliotekoje, poilsio, užimtumo, svečių, sveikatingumo komplekse visur juos lydės komfortas ir aptarnaujančiųjų šypsena. Gyvendami vieni vyresni žmonės lyg ir pritingi ar nenori būti našta savo artimiesiems, todėl per šventes mieliau lieka vieni namuose. Į kultūrinius renginius taip pat nesiryžta važiuoti vieni. Gyvenant tarp savo bendraamžių ir gal net bendraminčių visa tai įmanoma, sako L. Giedraitienė.
Nepasijus vieniši ir švenčių metu, nes senjorų namuose nuolat rūpinamasi gyventojų laisvalaikiu. Vienas gyvenantis namuose senjoras dažnai nesiryžta važiuoti į koncertą, spektaklį, užtat senjorų namai nuolat rūpinasi, kad tai būtų įmanoma ir patogu čia gyvenantiems.
Daugelis pritars, kad per šimtus kilometrų nuo savo tėvų nutolę vaikai ne visada turi galimybių juos aplankyti. Tačiau lankydami savo tėvus Senjorų Eldorade turės galimybę įsikurti prie to paties tvenkinio besiglaudžiančiame šiuolaikiškame viešbutyje su sveikatinimo kompleksu ir pailsėti nuo miesto triukšmo, pasisemti sveikatos ir, svarbiausia, bus laiko ramiai pabendrauti su tėvais.
Senjorų Eldoradas primena jaukius namai, į kuriuos šeimininkė L. Giedraitienė kviečia atvažiuoti ir tiesiog juos prisimatuoti pajusti jų pranašumus: didelį namą ar butą iškeisti į mažą buveinę prie tvenkinio su visišku aptarnavimu, pasveikinti kylančią saulę ir palydėti dieną prie židinio, šnekučiuojantis su savo bendraamžiais, žiemą pabraidyti po pusnis, o vasarą pažvejoti ar lepintis beržų svyruoklių pavėsyje.
Ateikite ne numirti, o gražiai nugyventi. Senatvė tai laikas, kai pagaliau galima paskaityti knygas, kurias atidėliojome dėl laiko stokos, kai pagaliau turime laiko bendrauti, o gal, kaip gražiame filme, sutikti panašiai mąstantį surasti gyvenimo draugą. Nebijoti senatvės, neapsigaubti pilka jos skraiste, bet pasijusti oriais, ypatingą gyvenimo tarpsnį gyvenančiais, kviečia L. Giedraitienė. Ji primena, kad dažnai pagyvenę žmonės, ypač vieniši, susiduria su problema: o ką daryti su namu, butu. Juos gąsdina šiuolaikiniai tempai ir augančios kainos. Senjorų Eldorado juristai, finansininkai pataria, kaip geriausiai išspręsti šias problemas.
Laima PUTRIUVIENĖ
Verslininkės L. Giedraitienės iniciatyvai rūpintis senjorais pritaria ir europarlamentaras Zigmantas Balčytis.
Gražiame gamtos kampelyje įsikūręs Senjorų Eldoradas primena jaukius namus.
